„Facebook“ kviečia vartotojus atsiųsti neretušuotas savo nuogo kūno nuotraukas: idėja graži, bet gali baigtis tikru košmaru ()
Socialinis tinklas „Facebook“ bando naują būdą apsaugoti vartotojus nuo vadinamosios „keršto pornografijos“. Tiesa, vienas iš eksperimento vykdymo žingsnių yra labai jau keistas – potencialios „keršto pornografijos“ aukos turėtų pačios per „Facebook“ žinučių sistemą siųsti neretušuotas savo nuogo kūno nuotraukas, kad į jas galėtų pažiūrėti „Facebook“ darbuotojai, rašo „Ars Technica“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Facebook“ atstovė spaudai tvirtino, kad nuotraukas peržiūrintis darbuotojas priklausytų socialinio tinklo bendruomenės priežiūros komandai, kuri yra apmokyta įvertinti būtent tokius vaizdus. Jeigu darbuotojas nuspręs, kad nuotrauka pažeidžia svetainės vidaus taisykles, ji skaitmeniniu būdu bus pažymėta taip, kad jos kopijos negalės būti publikuojamos nei „Facebook“, nei šiam tinklui priklausančiame „Instagram“.
Australijos žiniasklaida skelbia, kad naujoviškas vartotojų apsaugos būdas šiuo metu yra bandomas bendradarbiaujant su Australijos vyriausybe. Norint pasinaudoti tokiu apsaugos būdu, potencialios „keršto pornografijos“ aukos visų pirma turi užpildyti internetinę formą ir tada nusiųsti nuotrauką, kurios platinimas yra nepageidautinas, per „Facebook Messenger“.
Socialinio tinklo atstovė spaudai teigė negalinti patvirtinti ar paneigti detalių, kurias apie šios programos ypatumus pateikė „The Daily Beast“ – šie skelbė, kad „Facebook“ retušuotas nuotraukų versijas saugotų nenustatytą laiką ir po to, kai būtų įrašytas jų „hash“ kodas.
Šios paslaugos tikslas yra blokuoti neleistinus asmenų nuogo kūno nuotraukų talpinimus internete – tokių veiksmų gali imtis buvę romantiniai partneriai ar kiti asmenys, į kurių rankas galėjo neplanuotai patekti šie vaizdai. Per pastarąjį dešimtmetį „keršto pornografija“ išryškėjo kaip viena didžiausių dėl interneto teikiamų galimybių išsikerojusių blogybių. Anksčiau šiais metais privačioje JAV Jūrų pėstininkų grupėje buvo platinamos nuogų moteriškos lyties karių nuotraukos be jų pačių leidimo – šioje grupėje buvo net 30 000 narių.
Neeilinis tikslas, neeilinės priemonės
Žmonės naująjį „Facebook“ projektą pradėjo kritikuoti iškart, kai tik žinios apie jį tapo viešos. Pirmasis jo keliamas klausimas – tai iki šiol neregėtas pasitikėjimo lygis, kurio „Facebook“ prašo iš savo vartotojų – o pasitikėti reikia ne tik žmonėmis, bet ir technologijomis: socialinis tinklas prašo žmonių dalintis nekoreguotomis intymiomis nuotraukomis, kurios dar niekur nebuvo viešai publikuotos.
Užtikrinimas, kad šias nuotraukas peržiūrės tik labai ribotas apmokytų darbuotojų kiekis ir po kurio laiko šie vaizdai bus negrįžtamai sunaikinti bei nei tyčia, nei netyčia nepaskleisti internete, yra labai jau ambicingas tikslas – ypač žinant, koks yra „Facebook“ vartotojų kiekis ir su kiek prašymų gali tekti susidurti šią programą vykdantiems darbuotojams. Nekeliamos abejonės dėl „keršto pornografijos“ problemos svarbos, tačiau tokiais laikais, kai net pačios atsargiausios ir kibernetinio saugumo požiūriu sąmoningiausios įmonės praranda savo duomenis išorės ar vidaus programišiams, negalima atmesti grėsmės, kad „Facebook“ pastangos apsaugoti vartotojus gali pavirsti siaubingu košmaru.
Taip pat kyla klausimų dėl technologijų, kurios taikomos nuotraukoms atpažinti. Tradicinį kriptografinį „hash“ kodavimą lengva apgauti. Užtenka pakeisti nuotraukos metaduomenis, dydį, formatą, ir beveik neabejotina, kad ilga simbolių eilutė, kuri naudojama kaip standartinis nuotraukos „piršto atspaudas“, taip pat neatpažįstamai pasikeis.
„Facebook“ saugumo vadovas Alexas Stamosas tvirtina, jog jie ketina taikyti tokius „hash“ eilutės sudarymo algoritmus, kurie bus netipiniai ir labai atsparūs minėtiems pakeitimams, nesvarbu, ar jie būtų atliekami su nuotraukomis, ar su vaizdo įrašais. Svarbu tai, kad, anot kai kurių pranešimų, „Facebook“ ketina išsaugoti ne tik nuotraukas identifikuojantį „hash“ kodą, bet ir pačias nuotraukas, esą, siekiant užtikrinti, kad įmonė tinkamai užtikrina vidaus darbo politiką. Tokios nuotraukos būtų išblukintos, be to, prieigą prie jų turėtų tik labai nedidelis kiekis žmonių. Po kurio laiko duomenys apie nuotrauką sistemoje turėtų likti tik „hash“ pavidalu.