Ar kada nors susimąstėte, kas turi greičiausią interneto ryšį pasaulyje? Jeigu manote, kad Jūsų internetas yra greitas (primename, kad Lietuva pasižymi pakankamai greitu interneto ryšiu), tuomet žemiau pateikti rezultatai jus tiesiog priblokš.

Skamba stulbinamai, tačiau anot kompanijos IBM, 90 procentų suvartojamų duomenų pasaulyje buvo sukurta per paskutinių keletą metų. Ir šis skaičius ateityje tik augs – ypač kai išsiplės 5G ryšio naudojimas, taip pat atsirandant vis daugiau išmanių prietaisų bei virtualios realybės programų.

Mokslininkai visame pasaulio bando šviesolaidinę optiką, kad interneto ryšį pagreitintų tiek, kad šis susidorotų su augančiu išmaniųjų prietaisų skaičiumi, kurių skaičius 2020 metais turėtų pasiekti net 50 milijardų. O atlikdami šiuos bandymus, mokslininkai pagerino interneto ryšio greičio rekordą. Įdomu tai, kad dar 2011 metais buvo pasiektas 100 terabitų per sekundę greitis, tačiau tai buvo padaryta naudojant multilazerių technologijas, kurios yra itin brangios ir nepraktiškos.

Mokslininkai Vokietijos Karlsruhe technologijų institute pasiekė plačiajuosčio interneto ryšio greitį, kuris buvo 26 terabitai per skundę, naudojant vienintelį optinį lazerį. Šis rekordas gyvavo kelis metus, kol technologijų pažanga nepadarė perversmo interneto greičio srityje.

2014 metais Jungtinės Karalystės mokslininkai sukūrė greičiausią pasaulyje realiame pasaulyje naudojamą interneto ryšį, naudodami komercinės paskirties šviesoladinės optikos lazerius, kurie leido pasiekti 1,4 terabito per sekundę – arba 0,175 terabaito per sekundę greitį. Toks greitis jums leistų atsisiųsti 44 aukštos raiškos filmus (kiekvienas po 4 gigabaitus) vos per vieną sekundę. Arba visą informaciją iš angliškosios Vikipedijos tinklalapio versijos.

Šie bandymai buvo atliekami po žeme esančiame 400 kilometrų ilgio jungiamajame tunelyje tarp BT bokšto centrinėje Londono dalyje ir Ipsvičo, esančio rytinėje Jungtinės Karalsytės pakrantėje. Šis rekordas buvo pasiektas bendromis Prancūzijos telekomunikacijų bendrovių „Alcatel-Lucent“ ir BT jėgomis. Šios kompanijos panaudojo 7 skirtingas 200 gigabitų per sekundę greitį išvystančias jungtis.

Šių bandymų metu naudojant komercinę įrangą pasiektas rekordas išlieka nepagerintas iki pat šiol. Po kelių mėnesių mokslininkai Danijos technikos universitete pasiekė duomenų perdavimo greitį, kuris buvo net 43 terabitai per sekundę – arba 5,375 terabaitai per sekundę. Jie tai padarė naudodami daugiasluoksnį optinio pluošto kabelį bei lazerinį siųstuvą.

Universitetas tapo pirmuoju, kuris panaudojo septynių sluoksnių stiklo pluošto kabelį, pagamintą Japonijos kompanijų „Nippon Telegraph“ ir „Telephone Corporation“. Tokiu greičiu galėtumėte 1 gigabaitą duomenų parsisiųsti vos per 0,2 milisekundės. Palyginimui, vidutinis akimirksnis trunka nuo 100 iki 400 milisekundžių.

2014 metų spalį mokslininkai iš Eindhoveno technologijų universiteto (Nyderlandai) bei iš Floridos centrinio universiteto panaudojo daugiamodalines pluošto linijas, kad pasiektų 255 terabitų per sekundę – arba 32 terabaitų – per sekundę interento ryšio greitį. Tam jie panaudojo septynių sluoksnių šešiakampę aranžuotę ir sugebėjo kabelio storį išlaikyti ties 200 mikronų – arba 0,02 centimetro – riba. Tai nebuvo vien tik laboratoriniai bandymai – interneto ryšys buvo išbandytas vieno kilometro ilgio kabeliu.

Toks greitis leistų atsisiųsti 1 gigabaito dydžio filmą vos per 0,03 milisekundės, o 1 terabaitą duomenų – vos per 0,03 sekundės. Jeigu jums šis skaičius neatrodo įspūdingas, galima pasakyti, kad piko metu internetu pasaulyje perduodama po 255 terabitus duomenų. Mokslininkai naują optinio pluošto technologiją apibūdino kaip suteikiančią 21 kartų geresnį pralaidumą nei dabartiniuose susisiekimo tinkluose.

Daugiasluoksniai optiniai pluoštai ateityje gali pakeisti vieno sluoksnio modelius, kurie yra naudojami šią dieną, tačiau tam reikėtų pakeisti šimtus milijonų ilgio kabelių, todėl artimiausiu metu tokio interneto dar nereikėtų tikėtis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)