Miunchenas grįžta prie Linux ir atviro kodo: blaškymasis tarp Windows ir Linux kainavo milijonus

Mano nuomonę, atviras kodas yra pigiausias variantas ilgoje perspektyvoje. Ypač jei prie jo prisidėtu visos ES valstybės. Programinės įrangos kūrimui ir tobulinimui galima naudoti valstybinius universitetus. Studentams reikia programavimo patirties, tai galėtu sudaryti mokymosi grupes kuriose studentai praktiškai galėtu išbandyti darbą programavimo grupėje ir turėtume naudingos ir nemokamos programinės įrangos. Daugiausiai problemų sukelia perėjimas nuo vienos programinės įrangos prie kitos, bet jei valstybės rimtai nuspręstu pereiti, tai per kelis metus butu galima pereiti ir per-mokinti darbuotojus. Atsirastu ne tik windows, bet ir Linux administravimo įmonės ir jų paslaugos atpigtu dėl didesnės konkurencijos ir didesnio vartojimo. Pradžioje gal ir kainuotu brangiau, bet ilgoje perspektyvoje gautus pigiau. Perėjus ant Linux, komercinės programinės įrangos kūrėjai, taip pat butu labiau suinteresuoti kurti komercinę programinę įrangą ant Linux. Taip pat ir "geležies" gamintojai butu suinteresuoti kurti tvarkykles skirtas Linux. O kas svarbiausia, atvira komercinė įranga yra atvira. Todėl jos kodą gali visada peržiūrėti ar nėra "tyčinių klaidų" ir gamintojas tavęs ne šnipinėja. Kas gali garantuoti kad tik Kinija šnipinėja, o JAV ne? Su atvira programinę įranga gali būti tuo garantuotas.

Puikus pavyzdys, kai demokratija be aiškių taisyklių degina mokesčių pinigus (turiu omenyje skirtingų valdžių požiūrį į MS prieš Unix). Stalinių darbo vietų OS pakeisti nėra sudėtinga. Dabar vis daugiau naudojama web sistemų, o naršyklės suderinamos visose aplinkose. Vienas iš atsakymų kodėl nediegiama Linux, nes adminai turi sertifikatus ir įpratę dirbti su MS WIN. Perkant naujus PC dažnai MS WIN jau sudiegta, o kainos padidėjimas neženklus, dar atsižvelgiant kad įmonės dažnai perka urmu. Dėl atviros programinės įrangos kodinim'o, vėlgi karaliauja tokios įmonės kaip MS, Oracle ir jos turi sukūrę visą mokymų ir sertifikavimo struktūrą. Įmonės vadovai žiūrės kreivai, jei bus pasiūlyta migruoti jautrias sistemas į open source, nes nėra kvalifikuotų admin'ų, nėra 24h suport'o, taigi daug biurokratinių apribojimų. Bet pats atvirojo kodo procesas juda į priekį ir didžiosios kompanijos tai suprasdamos pakeitė strategiją uždirbti pinigus iš debesų serverių, o ne iš konkrečios platformos.

Na del idiegta nesate teisus. Imones prrka pro ir aukstenes licenz8jas kuriu uz dyka niekas nedalina.

Su komercine PĮ didžioji pinigų dalis iškeliauja į užsienį. Su atviru kodu, visą servisą galima pirkti vietoje. Trūksta Linux specialistų? Jei bus paklausa, t.y. pinigai, specai greit persimokys. Net jei sumoje atviro kodo įranga kainuotų brangiau nei komercinė, valstybė išloštu, nes pinigai liktu vietoj ir daugiau kvalifikuotų specialistų būtų įdarbinta.

O aš labiau už atvirus protokolus ir failų formatus. Uždraust prekiaut, jei programa moka išsaugoti į nuosavybinį, patentuotą ir uždaro kodo failą. Ir išvis, nepriimti patentų, susijusių su failais ir protokolais. Taip pat ir draiveriai - arba 100% dokumentacija aparatūros, arba open-source draiveriai. Va tada ir pamatytumėte, ir konkurenciją, ir sutaupymą. Nes vistiek verslas ir valstybinės įstaigos perka supportą, ne vien programinę įrangą, tad reikalauti, jog viskas būtų atviro kodo - neverta. Lengviau pareikalauti, kad kad ir uždaro kodo PĮ, bet failų formatai ir protokolai - griežtai atviri. Didžiausia problema juk visai ne uždaras kodas, o realios konkurencijos nebuvimas - juk dabar, kai egzistuoja šimtai nesuderinamų failų formatų - vartotojas/įstaigos yra pririštos prie vieno tiekėjo. Galėtum atsidaryti be problemų savo failus su konkurentų PĮ - naudotum pigesnę alternatyvą, jei anos funcionalumo pakaktų. Štai dėl ko reikia politinių sprendimų, o ne griežtai atviro kodo.

Kiek man žinoma, komerciniai formatai yra atviri arba gamintojas nemokamai duoda biblioteka su kuria gali jų formatus atidaryti. Tai kažkiek padėjo konkurencijai, bet čia iškart atsiranda nauja problema. Pav. paimkime AutoCAD Civil 3D Autodesk leidžia visiems nemokamai naudoti jos sukurta ir platinama biblioteka kuri atidaro dwg failus. Dėl to praktiškai visos CAD programos gali atidaryti dwg failus. Bet neradau nei vienos alternativios programos kuri galėtu dirbti su TIN Surface informacija. Todėl jei naudoji TIN Surface objektus, tu neturi kito pasirinkimo kaip naudoti AutoCAD Civil 3D. Panaši problema yra su Office programų rinkinių. Nors LibreOffice gali atidaryti ir išsaugoti į docx formata, bet paskui atsidarius failus su MS Office viskas gali būti išdarkyta, o powerpoint atvejų gali būti kad bus nežinomas panaudotas šablonas arba efektai, dėl ko viskas bus sugadinta. Pereinant ant atviros ir nemokamos programinės įrangos butu žymiai daugiau lankstumo.

tam yra formatu versijos. neimanoma padaryt senos programos, kuri ir ateityje korektiskai skaitytu failus su naujom galimybem. cia pats apsileides - jei tau "atidaro" nepakankamai "gerai" as tik prisiknisciau, kai programos nerodo pakankamai informacijos - kad failo formatas naujesnis - nei programa gali nuskaityt. va jei sita rodytu iskart aktyviai, o ne kazkokius bukus pranesimus - atsinaujint programa pvz ar kazkokia reklamele - butu geriau. tada vartotojas butu suinteresuotas atsisiust kokius iskiepius ar pacia programa naujesne pakeist. o dabar jis galvoja kad sugedo kazkas ir dazniausiai programa isvis istrina... ar pradeda ieskot neaisku ko, neaisku kur ir daryt neaisku ka... va sita reiktu standartizuot irgi ir apmokyt vartotojus. nes prikuria nesamoningu budu, kaip ta pacia problema vis per nauja sprest...

Prašoviau pro šalį, Pro licenzija apie 200usd. Tada trūksta tik politinės valios pereiti prie atviro kodo. Ten kur biznis ir pinigai, atsiranda įtaka ir nėra lengvo ir greito sprendimo. Dėl pačio atviro kodo irgi yra keblumų, jį dažnai palaiko komercinės kompanijos, kurios gali bet kada kodą uždaryti. Dar yra pavieniai entuziastai, bet kiek tokių kurie po darbo naktimis kuria nemokamai...

Kiek man žinoma, komercinės kompanijos negali uždaryti atviro kodo. Jei tu parašei kažkokį kodą ir jam pridėjai licenzija, kad bet kas ir bet kokiai veiklai ta kodą gali naudoti nemokamai, tada jis ir liks atviras ir nemokamas visam laikui. Vienintelis dalykas ką gali padaryti komercinė kompanija, tai neduoti naujo parašyto kodo. Paimkim Android atvejį, kai JAV nusprendė neleisti Kinijai naudoti Android. Bet realiai jie neuždraudė naudoti Android programinės įrangos, bet uždraudė naudoti google teikiamas paslaugas. Kinija ir toliau galėjo naudoti Android, tik be google paslaugų, bet be tu paslaugų Android nebūtų Android. Todėl Kinija paėmė visa Android kodą (kuris atviras ir nemokamas) visas google paslaugas pakeitė savomis alternativomis, pakeitė išvaizdą ir uždėjo kita pavadinimą. Bet iš esmės tai tas pats Android. Net jei google nuspręstu uždaryti Android kodą jį negalėtu uždaryti Android 10 kodo, nes jis jau yra atviras ir nemokamas. Jie gali uždaryti tik Android 11 kodą kurio dar neišleido. Taip turėtume Uždara Android 11 ir atvira LibreAndroid 1 kodą, kuris butu tobulinamas kitų įmonių ir entuziastu nuo Android 10 kodo. Tiesiog atsirastu dvi Android OS versijos. Nors ir dabar galima sakyti, kad yra daug Android versijų, nes skirtingos įmonės prideda savo kodo, kuris dažnai būna uždaras ir dėl to turim Samsung Andoid, Kinijos Andoid, Asus Android ir t.t. Tad atviras kodas niekur dingti negali ir niekas negali jo uždaryti ar uždrausti. Bet uždaras kodas gali dingti arba pasenti jei jo kūrėjas nustos jį tobulinti. Pav.: GLUT biblioteka, buvo sukurta seniai ir yra uždaro kodo, bet kūrėjas šios bibliotekos nebetobulina ir jį jau smarkiai paseno. Bet kadangi kūrėjas nepaviešino jos kodo niekas nebegali jo tobulinti. Bet atsirado entuziastu kurie nuo 0 perkūrė GLUT sąsaja ir ją pavadino FreeGLUT. Nors tai visiškai naujas kodas, bet turi tokia pat sąsaja kaip ir GLUT, todėl galima laisvai pakeisti GLUT į FreeGLUT ir kadangi FreeGLUT yra atviro kodo ją bus galima tobulinti neribota, net jei pirminis kūrėjas nuspręs nebetobulinti. Kiti asmenys galės perimti tobulinimą. Nes tai atviro kodo ir nemokama biblioteka.

Yra ne vienas atvejis kai kompanija nuperkama ir kodas tampa uždaras. Sena kodo versija lieka atvira, bet ją gali būti rizikinga naudoti dėl saugumo skylių/likusių klaidų, kurių nebėra kam taisyti. Geras pavyzdys kai Oracle nupirko JAVA ir ne taip seniai apmokestino komerciniam naudojimui. Jiems neužtenka to, kad susižeria didelius pinigus iš duomenų bazių ir jų palaikymo Atsirado nemokamos Java šakos, bet avelių banda nusekė tuo keliu kuris buvo įprastas daug metų ir mažiausiai rizikų.

Studentam reik mentorių, ir ne universitetų dėstytojų - teoretikų, o žmonių dirabančių industrijoj. Klausimas ar atsiras senior developerių kurie norės su tais studentais kankintis metai iš metų. Atviras kodas aišku gerai, bet iš kitos pusės, jei visi pradės savo aplikacijas kurt tai turėsim dar daugiau fragmentacijos ir dar daugiau vargo, nes atsiras nesuderinamumo bėdos.

Ar atsiras, tai čia daugiau pinigų klausimas. Kiek jiems universitetai mokės. Nors gali būti ir tokių kurie ves paskaitas ir už simbolinį atlygį. Mano bendradarbė su daktaro diplomų taip pat veda paskaitas už simbolini atlygį. Iš vis, yra daug dėstytojų kurie papildomai užsidirba privačiose įmonėse (bent jau mano profesijoje). Todėl ir sakau, kad visos ES valstybės turėtu susitarti ir kurti viena bendrą nepelno siekiančia organizacija kuri kurtu įvairia programinę įrangą. Tada butu tik viena šaka ir jokios fragmentacijos. Tokios organizacijos išlaikymo kaina butu padalinta. Dabar kiekviena valstybė samdosi savo įmonę duomenų sistemos kūrimui (pav. automobilių registracija), bet šia informacija turi dalintis su visomis ES narėmis. Bet kadangi visos ES narės samdėsi skirtingas privačias kompanijas tokios programinės įrangos kūrimui, tada atsiranda nesuderinamumų arba tenka kurti papildimus kad tavo sistema galėtu paimti informacija iš kitos valstybės sistemos. Ir blogiausiu atvejų tokių papildymų reikės tiek kiek yra ES šalių. Todėl bendra ir atviro kodo programinė įranga kaip tik sumažintu fragmentacija ir nesuderinamumus.

Viskas turi savo pliusų ir minusų, bet su valstybiniais užsakymais yra viena stabili bėda - viskas visada daroma principu "ai ir taip bus gerai" ir atitinkamai "tiesaus" kodo su žiburiu nerasi...

Taip, viskas turi savo pliusų ir minusų, bet aš nekalbu apie valstybinius užsakymus. Aš kalbu apie ES įrengta nepelno organizacija į kurios veiklą gali prisijungti visi norintys (komercinės įmonės, savanoriai ir t.t.). ES tik sudeda pagrindus, numato kad visos valstybinės įstaigos naudos šioje organizacijoje kuriama programinę įrangą, sukuria universitetines programas kurios prijungia studentus prie šios programinės įrangos kūrimo (ir čia bus ne tik programuotojai studentai, bet gali prisidėti dizaino ir meno studentai). Čia reikia tik politinės valios ir stabilumo, kad nebūtu taip jog viena valdžia sukuria, kita nutraukia, trečia atnaujina ir kad prie to prisidėtu daugiau nei puse ES narių. Iš vis čia butu svarbiausia turėti gerai dokumentuota ir švaria kodo baze ir tada butu galima net samdyti privačias įmones kurios pridėtu reikiama funkcionalumą ir jo dokumentacija. Jei reiks kažką tvarkyti (skyles ar panašiai) bus galima samdyti visai kita įmonę tai padaryti. Šiaip ir komercinės įmonės dirba principu "ai ir taip bus gerai" tik kai pasidaro labai negerai tik tada pataiso. Tad čia nieko baisaus.

taigi stumk tokia iniciatyva - jei dirbi sitoj srity ir ismanai smulkmenas. mano srity senai viskas standartizuota pasauliniu lygiu o pas tave net salies lygiu to nepadaryta... jei niekas nesiima ir visi pasyviai laukia - kol tas ivyks "naturaliai" - sitas procesas vyksta bent 150-200 metu...

Mehhh... Pasikeis valdžia, reikės prasukti eurus, žiūrėk sugalvos visur Apple produkcija naudot...