Po 2016 metų, kuomet „Facebook“ teko susipažinti su faktais, jog manipuliuojant socialiniais tinklais gali būti formuojama rinkėjų nuomonė, nuo kurios priklauso vienų ar kitų rinkimų (pvz., „Brexit“ ar JAV prezidento) rezultatas, buvo nuspręsta, kad turinio moderavimo taisykles reikia griežtinti. Bet realūs veiksmai – nei feisbuke, nei kituose socialiniuose tinkluose – neatitiko situacijos diktuojamų poreikių, todėl 2021-aisiais teko rinkti tų sprendimų derlių.

JAV Kapitolijus nusiaubtas, visuomenė (ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje) suskaldyta, žiniasklaidos reputacija ne pačios geriausios būklės, o „paprasto žmogaus“, įtikėjusio alternatyviais faktais, viešai paskelbta nuomonė įgijo didesnę vertę nei mokslinės išvados. Štai toks tas derlius, kurį derlingame socialinių tinklų lauke pasisėjo ir išaugino neatsakingi populistiniai politikai ir jais patikėję, populiarumo ar galios siekiantys influenceriai, užsienio piliečių nuomonę formuoti siekiančios dideliu draugiškumu vakarietiškam mąstymo būdui nepasižyminčios valstybės arba paprasčiausi sukčiai ir jų įtikinti žmonės.

Viena vertus, gaila, kad į kylančią ir per socialinius tinklus itin aktyviai kurstomą socialinę įtampą buvo sureaguota tik po to, kai pūlinys jau prasiveržė smurto Kapitolijuje pavidalu. Kita vertus, reakcija – ryžtingas JAV prezidento Donaldo Trumpo, artimiausių jo šalininkų, be paliovos transliuojančių melagingą informaciją, „QAnon“ sąmokslo teorijos šalininkų pašalinimas iš „Twitter“ ir kitų socialinių tinklų – yra geriau nei jokios reakcijos ir džiunglių įstatymo įteisinimas.

Iškart po Kapitolijaus šturmo JAV respublikonai ir jiems pritarianti visuomenės dalis pradėjo guostis, kad socialiniai tinklai pažeidžia jų teisę į žodžio laisvę, tačiau tiesa ta, kad visi socialiniai tinklai vartotojus blokavo ir jų paskyras trynė ne dėl to, kad yra „leftistai“. Jeigu įdėmiau paskaitytumėte paslaugų teikimo taisyklėse, sužinotumėte, kad dar kurdami savo paskyrą ar kiekvieną kartą sutikdami su atnaujintu paslaugos taisyklių rinkiniu patys sutikote laikytis tokių sąlygų, kokias pasiūlė paslaugos teikėjas. Nesilaikote sąlygų – nebus ir paslaugos. Ir bandymai gintis konstitucijos teikiama žodžio laisvės apsauga čia nebus efektyvūs – verslo įmonių sutartis su vartotojais nėra konstitucijos reglamentuojamas dalykas.

Ko reikalauja didžiausi socialiniai tinklai?

Pažvelkime, kokias sąlygas vartotojams pateikia „Facebook“.

O „Facebook“ nurodo, kad negalite naudotis produktu (t. y. socialiniu tinklu) norėdami daryti ar dalintis bet kuo, kas pažeidžia feisbuko paslaugos teikimo sąlygas, bendruomenės standartus ir kitas sąlygas, susijusias su „Facebook“ naudojimu, taip pat vartotojams draudžiama skleisti informaciją, kuri yra neteisėta, klaidinanti, diskriminuojanti ar apgaulinga.

O bendruomenės standartuose „Facebook“ nurodo, kad siekia, jog turinys būtų autentiškas, todėl prašo, kad vartotojai nemeluotų prisistatydami, kas jie yra ar ką jie daro. Taip pat „Facebook“ nurodo, kad šiuo socialiniu tinklu negalima platinti informacijos, kuri gali diskriminuoti, bauginti ar nutildyti kitus asmenis.

Gerokai išsamesnės naudojimo sąlygos taikomos ir „Twitter“ naudotojams, kurie sutiko tų sąlygų laikytis. Tarp šių taisyklių – draudimas grasinti smurtu ar palaikyti smurtavimą, taip pat – skelbti dezinformaciją apie COVID-19, kuri gali būti žalinga kitiems asmenims. Maža to, „Twitter“ draudžia paskyras turėti teroristinių organizacijų nariams, smurtą propaguojančių organizacijų nariams ir tiems nariams pritariantiems asmenims.

„YouTube“ taip pat draudžia vaizdo įrašuose skleisti melagingą informaciją apie COVID-19, draudžia kurstyti neapykantą, platinti žalingą ar smurtą propaguojantį turinį, taip pat neleidžia turinio platinti smurtinėms nusikaltėliškoms organizacijoms.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) „QAnon“ sąmokslo teorijos šalininkus dar prieš pusę metų įvardino kaip „vidinio terorizmo grėsmę“, nes ši sąmokslo teorijų jungiama grupuotė pasižymi potencialu pakurstyti ekstremistinį smurtą.

Tad nereikia nustebti, jog po to, kai JAV prezidentas per „Twitter“ kelis mėnesius ragino nepasitikėti JAV demokratine sistema, o karščiausi jo gerbėjai, atstovaujantys „QAnon“ sąmokslo teorijų grupėms bemaž metus nevengė dalintis sapalionių apie tai, kaip D.Trumpas jau tuoj tuoj pradės masinius demokratų areštus ir egzekucijas arba kad „štormas“ (kaip vadinama ta „pedofilų demokratų ir holivudinio elito kabalos“ areštų banga) jau prasidėjo.

Kaip bebūtų keista, masinių areštų banga iš tiesų įvyko. Po sausio 6 dienos. Tik suiminėjami ne „pedofilai demokratai“ ir ne kokie nors aktoriai, o D.Trumpo įaudrinti šalininkai, kurie siautėjo Kapitolijuje.

Nenuostabu, kad tokia kompanija, kuri Vašingtone pasistatė kartuves, išdaužė Kapitolijaus langus ir apdergė jo sienas iš vidaus, nėra pageidaujama civilizuotuose socialiniuose tinkluose ir toks elgesys nėra toleruotinas. Kaip ir tokio elgesio skatinimas tris mėnesius diena iš dienos 88 milijonams žiūrovų triūbijant, kad rinkimai buvo pavogti, kad politinė sistema ir žiniasklaida yra šališki ir kad tik vienas D.Trumpas yra tiesos, šviesos ir meilės švyturys.

Ir visai dėsninga tai, jog „Twitter“ negrįžtamai užblokavo ne tik D.Trumpo, bet ir daugiau nei 70 tūkst. „QAnon“ teorijos skleidėjų paskyrų. Ir natūralu, kad šiek tiek nuosaikesni respublikonai, kurie iki šiol prisiekia ištikimybę D.Trumpui, verkė krokodilo ašaromis, kad staiga prarado dešimtis tūkstančių sekėjų tviteryje.

Potvynio banga

Kadangi didžiausieji socialiniai tinklai smurto kurstytojus, perversmininkus ir sąmokslininkus iš savo platformų be ilgų ceremonijų išgrūdo, jiems teko skubiai ieškotis naujų vietų bendrauti. Kažko panašaus į didžiąsias technologines platformas, tik ne su tokiomis griežtomis taisyklėmis arba lankstesniu požiūriu į jų laikymąsi.

„Parler“ – „Twitter“ analogas, kurį dar iki Kapitolijaus šturmo buvo labai pamėgę JAV respublikonai, nuo nuosaikių iki pačių kraštutiniausių, tikėtina, užsidarė visiems laikams – interneto prieglobos paslaugų teikėjas „Amazon“ (tiksliau „Amazon“ priklausanti kompanija AWS) dėl nesugebėjimo teikti saugią paslaugą nutraukė sutartį su „Parler“, o šio socialinio tinklo savininkai nesugebėjo surasti naujo prieglobos paslaugų partnerio – dėl tos pačios priežasties: niekas nenori palaikyti ryšių su klientu, kuris yra tarsi bomba su laikrodiniu mechanizmu.

Tad didžiausiu laimėtoju šioje situacijoje buvo pokalbių kambarių funkciją turinti susirašinėjimo programėlė „Telegram“. Ir čia JAV dešinieji, po Kapitolijaus šturmo prisiėmę aukos vaidmenį (nes prarado „balsą“ ir sekėjus), panašu, gali rasti saugią užuovėją. „Telegram“ įkūrėjai, broliai Durovai savo stuburą jau parodė Rusijoje, kai „Roskomnadzor“ oficialiai paskelbė, kad „Telegram“ yra Rusijoje uždrausta paslauga, tačiau tik prisidarė gėdos: teisinio nurodymo nepavyko realizuoti jokiomis techninėmis priemonėmis. Maža to, net aukščiausio lygio Rusijos politikai nesiliovė naudoti „Telegram“ po paslaugos uždraudimo.

Tik čia reikia pažymėti svarbų skirtumą: tai, ką bandė padaryti „Roskomnadzor“, iš tiesų būtų galima vadinti cenzūra ir žodžio laisvės pažeidimu, nes tai buvo valstybės pastangos uždaryti sunkiai suvaldomą susirašinėjimo paslaugą. Tuo tarpu „Twitter“, „Facebook“, „YouTube“ ir kiti socialiniai tinklai sprendimą šalinti D.Trumpo ir „QAnon“ veikėjų paskyras priėmė be valstybės spaudimo ir nesusitarę tarpusavyje – tai tiesiog buvo naudojimo taisyklių pažeidimas su liūdnomis pasekmėmis.

Taigi, „Telegram“ užplūdusi tremtinių iš „Twitter“ banga buvo milžiniška: per pastarąją savaitę „Telegram“ naudotojų skaičius išaugo 25 milijonais ir pasiekė 500 mln. pasaulinių vartotojų ribą. O paskyra, kurią, panašu, valdo D.Trumpas arba jo komanda, paskelbė sąrašą paskyrų, kurias ragina stebėti – bendražygių ir „dešiniųjų influencerių“, kaip, antai, Candace Owens, Beno Shapiro, Dinesho D'Souza ir kitų, taip pat – organizacijų („Turning Point USA“, „Students for Trump“) ar jam palankios žiniasklaidos („Breitbart“, „Daily Caller“, „The Daily Wire“) paskyras.

Kita neįtikėtinai išpopuliarėjusi paslauga – susirašinėjimų programėlė „Signal“, kuri pagal populiarumo augimą tikrai gali pasivaržyti su „Telegram“: dažniausiai atsisiunčiamų „Android“ programėlių sąraše „Signal“ staiga iškilo į pirmą poziciją, o „Telegram“ buvo antroje. Tiesa, „Signal“ populiarumas kiek stebina – pagrindinė šios programėlės stiprybė yra užšifruoto tiesioginio susirašinėjimo ir užšifruotų skambučių galimybė, tai nėra įrankis, tinkamas platesnei informacijos sklaidai. Įdomu tai, kad tokių privataus susirašinėjimo programėlių populiarumas įprastai ūgteli tuose regionuose, kur vyksta politiniai neramumai.

Naujų vartotojų pritraukė ir socialinis tinklas „CloutHub“. Savo svetainėje šis tinklas kaltina didžiąsias socialinių tinklų platformas cenzūros taikymu ir nepakankama žodžio laisve bei žada, kad jų tinkle tokia praktika nebus taikoma. O „CloutHub“ šūkis, panašu, šiek tiek parodo ir jo politinę orientaciją – „Social Media Done Right“. Gali būti, kad tai jau nuo gruodžio vilioja grotažymės #stopthesteal mėgėjus, tokius, kaip lietuvių galbūt dar prisimenamas aktorius Kevinas Sorbo, vaidinęs Heraklį populiariame televizijos seriale.

Tiesa, Europos vartotojams šis socialinis tinklas šiuo metu yra neprieinamas – nauji vartotojai verifikuojami per jų amerikietiškus arba kanadietiškus telefono numerius.

Panašų liberalų požiūrį į turinio moderavimą taiko ir kiti pastaruoju metu sparčiai augantys socialiniai tinklai. Pavyzdžiui, „MeWe“ be jokių sunkumų rasite „QAnon“ sąmokslų skleidėjų ir D.Trumpo sūnaus Erico Trumpo paskyra (tiesa, pastaroji iki šiol yra tyli ir jokio viešo turinio per ją nebuvo platinama). Dar vienas labai panašaus požiūrio socialinis tinklas yra „Minds.com“, siūlantis „susigrąžinti savo socialinės medijos valdymą“.

Akivaizdžiai dešiniųjų pažiūrų ir sąmokslo teorijų platinimui skirtas socialinis tinklas „Gab“ – kurį laiką oficialus šios svetainės talismanas buvo varliukas. O varlės atvaizdas yra ganėtinai dažnai „QAnon“ sąmokslo teorijos gerbėjų naudojamas ženklas. „The Guardian“ nurodo, jog nuo 2016 metų, kai „Gab“ buvo įkurtas kaip „atsakas į didžiųjų socialinių tinklų priespaudą“, šis socialinis tinklas tapo „neapykantos skleidimo burbulu“. Tiesa, panašu, kad šiam socialiniam tinklui naujų vartotojų antplūdis buvo netikėtas ir per didelis – pastaruoju metu susiduriama su dideliais techniniais nesklandumais ir itin lėtu svetainės veikimu.

Šalia socialinių tinklų ir susirašinėjimo paslaugų yra ir svetainių, kurias galima vadint „YouTube“ analogais be turinio moderavimo (arba su kitokiomis moderavimo taisyklėmis). Daugiausia populiarumo per kelis pastaruosius mėnesius susilaukė „Rumble“ ir „BitChute“, kuriose nestinga ir rasistinio, neonacizmu atsiduodančio turinio, ir paslėptų grasinimų dešiniųjų pažiūrų veikėjams neįtinkantiems žurnalistams bei aktyvistams, nurodė „The Guardian“.

Kaip praneša svetainė „USA Today“, alternatyvieji socialinės žiniasklaidos šaltiniai yra aktyviai išnaudojami tolesnių smurtinių veiksmų ir neramumų prieš teisėtas JAV valdžios institucijas organizavimui – skelbiama, jog planus ketinama realizuoti Joe Bideno inauguracijos dieną.

Komentarai (3)