Smūgis žemiau juostos: per mėnesį bitkoino vertė smuko per pusę – „Etheruem“ ir „Dogecoin“ savininkai taip pat graužia nagus

Taip, sutinku, kad 2008 krizes gelbejimo idejos buvo teisingos, bet igyvendinimas prastas. Visu pirma skolinimosi salygos buvo kur kas prastesnes nei artimiausiu kaimynu. Visu antra, daugiausia pinigu buvo tiesiog pravalgyta. Pvz kalbos apie masines neefektyviu pastatu renovacijas, taip ir liko tik kalbomis. Buvo reta proga, kai mokestinem lengvatom ir financinem paskatom buvo galima imtis esminiu reformu energetikoj, svietime ir pan. Deje, jokiu esminiu reformu neivyko, nes kaip visada zmones stokojo ne ideju, o kompetencijos jas igyvendinti.

Skolinimosi galimybės irgi buvo nevienodos, o jų retrospektyviai keisti negali. Nebuvo geresnės alternatyvos. Jei skolintis iš TVF nori sakyti, tai priminsiu, kad skolinmasis ėjo su sąlygomis. Renovacija įstrigo dėl teisinių/biurokratinių/žmonių iniciatyvos stokos problemomis. Neatsirado daugiaubučių, kur visi gyventojai norėjo renovacijos, tada kyla problema, kas tą renovaciją turi apmokėti, nes paskolos tai nenorinčiam renovacijos gyevntojui suteikti negali. Nebuvo mechanizmų kaip pradėti renovaciją, kai sutinka 50%+1, bet ne visi. Nebuvo bankui mechanizmų kaip skolinti ir kaip susigrąžinti pinigus. Kompensaciją už šildymą gaunantys visai nebuvo susidomėję renovacija. Čia minų laukas, dar ir dabar nėra taip paprasta viskas. Ne kartą teko dirbti šiuo klausimu. Visoje ES, daugiabučiai, kurių savininkų daugiau nei 1-3 renovacija yra labai labai sudėtinga ir dauguma jų yra prastesnėje situacijoje nei mes. Juda renovacija lengviau tik ten, kur 1 daugiabutis priklauso 1 savininkui, ar tai fizinis, juridinis asmuo, ar fondas. Energetikoje daug esminių pokyčių įvyko - šilumos gamyboje, po islandų ir norvegų esame žaliausi ES, o naudojome 90% dujas prieš krizę. Švietimas kiek sudėtingesnis klausimas ir jam reikia ir pinigų, tuo metu ekonomika degė. Ekonomikos problemas visai gerai išsprendė sukurdama tris organizacijas: investuok Lietuvoje, eksportuojančioji Lietuva ir Mokslo, Inovacijų ir Technologijų agentūrą. Verslo paslaugų centras sukurtas Vilniuje, pritraukta daug užsienio investicijų, kurių ir toliau pavyksta didinti kiekį, dabar jau regionuose. Eksportas išaugo kartais. Su inovacijomis dar stringame, bet tai gerokai sudėtingesnis dalykas, ir sunkiau išjudinamas. Šiaip Lietuvoje yra trys sritys, kur reikia esminių reformų, minėtas tavo švietimas, sveikatos apsauga (Dulkys tikiuosi prasineš, jis jas puikiai žino), ir mokesčiai. Trys labai sunkiai pajudinami, kur bus labai didelis pasipriešinimas iš suinteresuotų grupių, daug melo, kaip kad verkimo, jog uždaro kaimo mokyklą ir žlugdo kaimą, kur yra 1 klasė iš 12 mokinių, o klasėje yra nuo pirmokų iki ketvirtokų, tiek ir aiškinimų, kad kišasi į universitetų savivaldą, tiek ir sveikatos apsaugoje kaltinimų įvairiausių ir slapstymųsi. Su mokesčiais bus kita kalba įjungta - kaip sąžiningus žmones 2x bando nulupti, kodėl turi du kartus mokėti, nukreipinės į neva turtingųjų apmokestinimą, kai realiai sieks, kad apmokestintų tik sąžiningus/durnius (save laikau durniumi, nes moku viską sąžiningai, kai 90% žmonių nemoka ir tai laiko norma). Biški nukrypome ne į temą.

Sutinku, kad ne i tema, bet kol moderatoriai nebanina-galima diskutuot. Apie visus trugdzius renovacijoms detaliu nezinau ir tikiu, kad jos egzistuoja. Visgi esmes tas nekeicia, visiem akivaizdu, kad gale dienos renovacija yra labai naudinga, net jei pavienei gyventojai tam ir nepritaria. Jei yra taisykles, kurios leidzia vetuoti renovacijos iniciatyva, taisykles reikia keisti, kad tokiu veto nebeliktu. Arba bent jau paskatinti ta, pvz nuimant lengvatas sildymui pencininkams ir pan. bet tam reikia ryzto. Gyvenam salyje, kur valdzia, deje, vaidina didziuli vaidmeni salies gyvenime, buvo proga pasinaudoti sita galia, bet deje pritruko ryzto. Kazkuria prasme suprantu ta, nes pas mus pencininkai yra sventas dalykas, visi zino, kad jie aktyviausiai bvalsuoja. Kita vertus, jei jau priimineji nepopuliarius sprendimus, tai kodel neiti iki galo.

Na, papasakokit kaip man tai visumoj (na, tipo ne tiesiogiai man, o per aplinkui bent pagal tokią formuluotę) būtų naudinga? 85(?) kvadratai, tipinis kiauras 1985(?) komiblokas, maximum ~160e (čia šildymas su karštu vandeniu kurio sunaudojam daug) gal porą mėn per metus, kitu laiku mažiau. Kada man atsipirktų? Aš kažkada bandžiau skaičiuoti kažką tai ten dešimtmečiais galbūt, su sąlyga kad brangs baisiai. Tada jau tikrai geriau dėt į bitcoinus. Kada prasidėjo čia pirmieji svaigimai, rinko susirinkimus - jei tikrai būčiau tada metęs pinigus į *coinus - dabar namą imčiau prestižiniam rajone, ir tas būtų kur kas geriau nei nuspalvintas (kaiminystėj juos net spalvina tokia pat baisia pilka spalva) komiblokas :))

1. Šildymo kainą reikėtų imti pilną, o ne subsidijuojamą. T.y. šildymo kaina turėtų išaugti maždaug 25%, kad jinai atspindėtų viską - PVM normalus, infrastruktūra iš ES ir valstybės lėšų. 2. Iš renovacijos išmesk sistemas, kurias vis tiek keisti reikės, t.y. šildymo, vandentiekio, o kai kuriais atvejais keičiami ir elektros laidai. Taip pat šilumokaitis. Tai ne energinio naudingumo priemonės, tik renovacijos metu proga tai ir pasidaryti. 3. Va tada apšiltinimo atsipirkimas bus kokie 7-8 metai ir be paramos. O dabar subsidijuoja energijos kainą, tada stebisi visi, kaip čia yra, kad renovacija neapsimoka. Na ir tarp naudų, tai ar apšiuręs fasadas, ar sutvarkytas - skirtumas yra. Skirtumas yra ir parduodant ar nuomojant NT. Parduodant kaina su identišku namu šalia, skiriasi 15-25% priklausomai nuo namo vietos.

Neabejoju, kad yra - nes na pinigai tai jau sumokėti, pigiau nebegali parduot :) Tokį realiai ir skirtumą matau. Na dar galbūt pvm, bet tai ir taip yra lempinis mokestis už nieką, nematau kodėl negali būti jo lengvatų (ar išvis nebūti) būtiniemas dalykams. Be to renovacina nėra amžinas dalykas - kiek ten garantija? Vėl po 5 ar 10 m atsiras naujų entuziastų, kur dar gal geriau degančiom plokštėm norės pastatą apklijuoti (UK gaisro atvejis) - todėl bent aš renovaciją atidėjinėsiu kiek tik įmanoma. O kai nebebus įmanoma reikės greičiausiai parduoti. Kažkas iš įrangos nusidėvėjo? Ok, galima keisti tik tai. Laidai ir vamzdžiai vitiek neina bendromis šachtomis, vistiek dukart daugiau darbo.

UK problemos pas mus niekada ir nebuvo. PVM lempinis? PVM yra sąžiningiausia mokesčių forma. Tik kuo daugiau atsiranda lengvatų, tuo daugiau spragų prakišti pro ten kone viską. Nieko nėra amžino. Po 5-10 metų dar nė vienas renovuotas pastatas nekartojo renovacijos. Tiek kad jei ir reikės po 10-20 metų, tai tik kosmetinį, ar kažką pataisyti. Tu gali kiek nori sukišti pinigų, kainą nustato rinka. Ir pabrangimas įprastai yra didesnis, nei renovacijos kaina. Anksčiau vidutiniškai butui renovacija kainavo 5000€, o pabrangimas vidutiniškai gavosi kažkur 7500€ iki 12500€ priklausomai nuo vietos.

Tai būtent rinka, ne nuspalvinimas. Va mano inkilas per kelis metus irgi pabrango kokiais 20, gal 40k - nedarant nieko. Tiek pat (na, bent pagal skelbimus) kaip ir pas kaimynus kurie renovavosi - metė pinigus, gyveno gal 2 metus dulkėse :) Nu žodžiu nesutarsim - aš tikrai geriau laisvus pinigus (ar net skolintus renovacijai) mesčiau į sh*tcoinus, tikrai daugiau naudos :)

kestutiz, aš lyginu ne tą patį namą, su tuo pačiu namu, o renovuotą namą, su greta stovinčiu tokiu pat namu. T.y. jei šiaip nerenovuotas butas brango 20k per 5 metus, tai renovuotas brangs 30k per tuos 5 metus. O šiaip taip, tai kiekvieno asmens pasirinkimas, bet todėl aš ir kiekvieną kartą kai galiu, visur siūlau būtent perkelti pilnus kaštus ant vartotojų, kad priiminėtų sprendimus su pilna atsakomybe, o ne daline. Tas pats ir su automobiliais, kiekvienas automobilis esantis Lietuvoje subsidijuojamas mažiausiai kokiais 2-3k€ per metus ir čia net nekalbant apie oro taršą ir poveikį sveikatai, tik žiūrint į miestų infrastruktūrą, už kurią automobiliai nemoka.

- Teisingai pastebėjai - jie lošia ir deja išlošia ne 10, o 1000-čiais. Bet yra toks požiūris jog lošti yra blogai, todėl tokie žmonės niekada nesupras kaip galima daryti pinigus iš oro.

vanduo4, lošti nėra blogai, bet lošimo nereikia vadinti investicija. Nes lošiant ir laiku neišeinant prarandi viską. Neprimena tau tas "tūkstančiais" nieko? 2007-2008 krizę, kai prisipirkę NT bankrutavo ir prarado absoliučiai viską? Jie irgi lošė, nes NT pirko skolon, o kai skolos tapo didesnės nei turtas, o pajamų nėra, tai jau lošimas. Kame kabliukas? Vidurkis tarp 1 ir 100 yra 50. Dalis tik tiek ir sugalvosi, bet jei visi nėra visai durni ir supranta užduotį, tada vidurkis bus 1. Bet jei protiniai gebėjimai apsiriboja matematinės užduoties išsprendimu, tada turi vertinti socialinį-psichologinį faktorių, kad dalis bus nesupratę užduoties ir spės vidurkį 50. Tada jei pasidalinę po lygiai, vidurkis bus 25, bet tada turi ir nuspėti, kokia dalis žmonių galvos kaip tu, ir kaip jie vertins kokia dalis yra protingi/durni.