Robotų sukilimo nebus? Ko daugelis žmonių nežino apie dirbtinį intelektą ir kodėl jis negali nugalėti žmonių

Sveiki, Jei turite klausimų - bandysiu atsakyti. Geros dienos, Dmitrijus Bogdanovas

Jeigu sugebėsim išaugint iš kolbos tik smegenis (pilnai funkcionuojančias), ir prijungsim prie periferijos, ar tai bus dirbtinis intelektas?

. Bent jau taip modernioje fantastikoje šis terminas tam naudojamas.

Ar manote, kad dirbtinis intelektas visada veikia griežtai prognozuojamai?

Geresnės technologijos sukurs daugiau geresnių darbų arkliams https://www.youtube.com/watch?v=7Pq-S557XQU

Dabartinio lygio specializuoti DI ir negali nieko daugiau daryti, nei yra užprogramuoti, bet, ar gali nugalėti žmones, pakalbėsim, kai bus sukurtas tikras DI (kas 21a. gali net ir neįvykti).

Viena iš dirbtino intelekto sąvokų - būdas apdoroti informaciją. DI - tai formulės, algoritmai. Į algoritmą galimą įtraukti entropijos šaltinį, triukšmą. Tačiau dažniausiai tai algoritmai be entropijos, programuojami, dažniausiai, Python kalba. Rezultatas gali atrodyti kaip neprognozuotas.

Skamba, manau, kaip fantastika: 1. išauginti smegenis kolboje; 2. pasiekti kad funkcionuotų; 3. prijungti.

Drįsčiau nesutikti Drozofilos pilnas smegenų modelis paskelbtas atvirai, su pakankamai galingu kompu gali net namie eksperimentuoti: https://github.com/neurokernel/neurokernel Gyvūnų smegenų modeliai problemiški, nes augant neuronų kiekiui skaičiavimo galios poreikis auga eksponentiškai, bet ir čia mokslas tikrai nestovi vietoje, pvz., https://blog.frontiersin.org/2018/03/02 ... -exascale/ Atsakant į straipsnio klausimą, pavojus ne sukilime alia terminatorius, o žiurkės pajėgumo intelekte paleistame į interneto platybes, turint omenyje tai, kad šiais laikais per internetą pasiekiama didžioji dalis infrastruktūros... Utilistaristiškai niekas nekuria neurotinklų, kurių inputas būtų "visas internetas", o outputas vėlgi tas pats internetas (ibo nafik). Bet smalsumo vedamas talentingas jaunuolis, rūsyje pasigaminęs superkompiuterį iš grafinių plokčių ir/ar neuromorfinių procesorių (google neuromorphic hardware), iš principo gali tokį žvėrelį sukurti.

Na, kol kas taip. Bet fantastika šiandien, gali tapti realybe rytoj.

Ar teko girdėti apie netikėtus ir "kvailus" neuroninių tinklų sprendimus? Ar juos realybėje galima prognozuoti? Ar jūs užtikrinsite, kad neuroninis tinklas niekad nepadarys fatalinės klaidos?

Nebūtinai. Dirbtinis Intelektas yra frazė kuri konkrečiai nieko nereiškia. Jei vaikas gimė ne per natūralų, bet per dirbtinį apvaisinimą, jo smegenys gali būti laikomos dirbtiniu intelektu. Taip pat algoritmas, kuris žaidimo erdvėje taikosi ir šaudo į kitus žaidėjus, irgi gali būti laikomas DI. Taip kad klausimas beprasmis. Dabar mašininį mokymąsi (kai nauji duomenys vertinami pagal tai kaip jie susiją su ankščiau įvertintais duomenimis) populiaru vadinti dirbtiniu intelektu, dėl to ta frazė skraido visur. Taigi priklauso nuo to kiek rimtai žiūri į šią frazę. Bet wetware nebus mašininis mokymasis, ar kompiuterinis algorimas, nes tai bus neuronų tinklas, su kuriuo reikės dirbti kitaip nei su tranzistorių blokais. Įdomiausia bus, kai tokius išaugintus neuronų blokus galėsime sujungti su hardware, ir taip padaryti smegenų implantus, kurie prisijungs prie smegenų per neuronus. Galimybės didžiulės, pvz pagalvoju apie wetware, ir iš kart mano galvoje atsiranda wiki straipsnio informacija. Arba gal net bus specialūs implantai, kurie priverstinai reguliuos smegenų chemiją, taip pašalinantys depresiją, ar alzhaimerį.

jei kas pagamints wetware tai turėtų dar anksčiau padaryt tiesiog smegenų interfeisą. Nebereikėtų klaviatūros, turėtume integruotą matematinį modulį, wikipediją, žodyną, interneto prieigą. Potencialiai labai geras dalykas, jei darytu kaip geriau žmonėm, o ne koorporacijom.

labai įdomiai apie dirbtinį intelektą ir ne tik galima pažiūrėti video mediatekoje: https://www.lrt.lt/tema/lukas-ir-ludis

Kad nepadarytų fatalinės klaidos, dirbtiniam intelektui galima ir nesuteikti tokios galimybės padaryti būtent fatalinę. Kartais sakoma, kad negali paaiškinti DI veikimo, neuroninių tinklų veikimo. Ir iškart manoma, kad DI pasiekia rezultatą mistiniu keliu. Aišku taip nėra. Matematinės formulės ir mistika - nesusiejami dalykai. Tačiau taip, DI atlieka daug, daug paskaičiavimų, iteracijų, ir paaiškinti kiekvieną žingsni neįmanoma dėl to. Bet ir nereikia.

Nemanau kad daugelis išradimų buvo kurti tam kam vėliau jie buvo ar yra naudojami. Kodėl dirbtinio intelekto atveju turėtų būti kitaip? Tarkim interneto išradėjai nemanau, kad galvojo apie tai, kad internetas būtų taikomas žmonių sekimui, bet štai evoliucionavo internetas. Kažkas padirbėjo su veidų atpažinimo programa ir viskas tik dėl žmonių saugumo ir gerovės Galima gi nesuteikti galimybės naudotis ta programa, bet turbūt patys suprantat kad tai utopija.

Kas yra fatalinė klaida, o kas ne, priklauso nuo eilės išorinių aplinkybių - sakysim, koviniam dronui iššauti raketą į priešo sunkvežimį yra teisingas veikimas, o į sunkvežimį su raudonu kryžiumi - jau fatalinė klaida. Netgi ir čia yra žymiai daugiau aplinkybių, priklausomai nuo kurių priimtas sprendimas bus teisingas ar ne. Tam, kad nesuteikti DI galimybės padaryti klaidą, reikia įhardcodinti absoliučiai visas įmanomas fatalines klaidas, kas reiškia, kad apsaugos nuo klaidų algoritmas analizuos DI inputus ir kontroliuos priimtą sprendimą. Rezultate vietoje intelekto mes turėsime paprastą ekspertinę sistemą.

Dėl transporto priemonių pasaulyje žūsta, žalojama daugybė žmonių. Bet tos technologijos neuždraudžiamos. Nauda didesnė negu nuostoliai.

Klausimėlis Dmitrijui Bogdanovui - jūs programuotojas? Esate programavęs DI kokioms nors realioms sprendimus priimančioms sistemoms?

Matomai reikia atsakyti į klausimą, kad sulaukti pratęsimo: ne, aš ne programuotojas.