Švedijos centrinio banko vadovas: bitkoinas gali visiškai žlugti

Sako, gali, tai kodėl nenaudoja? O jei naudoja, tai kodėl sako kad galėtų naudoti? Centralizuotas kriptoturtas tiesiog nėra dalykas kuris veiktų. Bandė rusija, venesuela. Žlugo per pirmas paleidimo valandas. O decentralizacija gerai veikia kai ji išmėtoma per daug vietų. Nesiginčyju, PoW tikrai naudoja daug energijos, ir tikiuosi galėsim kada nors pereiti prie PoS, sugalvosim dar geresnį sprendimą.

Bitkoinas nėra privatus, jis decentralizuotas ir niekam nepriklauso. Tai ir yra didžiausias CB siaubas. Decentralizuotų valiutų jau nesustabdysi, tai laiko įstatymas, kuris niekam nepavaldus. Tegu geriau doleriu rūpinasi, kuris jau būdamas lavonu yra tampomas už virvių gyvasties pridavimui. CB Covidinė afera kol kas nelabai veikia, pasaulis baisiai nenori kirsti savo ekonomikų per stabdžius.

as manau jus nesuvokiat kas is tikro yra bitkoinai. tai ne valiuta. tai tiesiog nepriklausomas mainu tinklas. ju verte nuline. didele kaina mokama tiesiog uz maininkavimo poreikio itaka. valiutu leidejai turi isipareigojimus padengt sisteminius kastus - del to veikia ir centralizuotai. kol tu isipareigojiu laikosi. pacios valiutos irgi is esmes bevertes, nes senai atristos nuo padengimo kazkokia verte. jei norit issaugot verte - turit istisai kazka pirkt.

Nelikus galimybės iškeisti kriptas į tą senovinę valiutą, kriptos mirs tą pačią dieną. Tą puikiai parodo kiekviena nauja žinutė, kad kuri nors vyriausybė nusprendė apriboti kripto keityklų veiklą. Kriptomis domiuosi ir pats kasiau įvairius shitkoinus dar 2014. Ir galiu lažintis, kad tas "lavonas doleris" tikrai pergyvens bitkoinus, jau nekalbant apie visas kitas kriptas.

- Visiškai pritariu. Visos senos valiutos išgyvens ir transformuosis y kripto. - dabartinės kripto niekada netaps pagrindine atsiskaitymo forma, nes tuomet krizės sektų viena po kitos. Įsivaizduok jog duonos kepalas dabar kainuoja 25 000BTC, o po 3 mėn. 40 000 BTC. Toks nestabilumas tiesiog sužlugdys ekonomiką; - Todėl toks necentralizuotumas geriausiu atveju išliks tik spekuliaciniu įrankiu; Duoti kripto rinkai laisvę tai tas pats kaip uždegti žalią šviesą Mafijai. Belieka tik džiaugtis alternatyva uždirbti arba viską pradirbti.

Būtent tame tai matau mažiausią problemą. Va kokia nors tikrai rimto ir esminio resurso kaina net ir su "normaliais" pinigais kaip šokinėja https://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/ ... kiekiu.PNG - 5 kartai ir ne riba. O dėl "gali žlugti" - na o kas negali žlugti? Auksas ir tas labiau spekuliacinis, deimantų kaina palaikoma dirbtinai, t.t. ir pan.

Daug nuomonių, daug spėliojimų, o kaip jau bus taip. Aš išvis norėčiau, kad viskas tęstųsi kaip iki šiol pinigų atžvilgiu - ir šlamančių pilnos kišenės, ir nuolat šokinėjanti kripta be jokio skirtumo Bitkoinas tai at eilinis šitkoinas.

kestutiz, suplakei du skirtingus dalykus - ištekliaus kainos svyravimas, ir valiutos svyravimas. Išteklių kainos svyravimai bus tol kol bus rinka. Nes pasiūlos ir paklausos šokai visada sukels kainų svyravimus, kad ir kiek stabili bus valiuta. Tačiau viena, kai pvz. šokteli kuro kainos 50%, kita, kai tavo visos išlaidos šokteli 50%. vanduo4, jei galvoi, kad decentralizuota valiuta, ar crypto kažkas su tokiu neefektyviu energijos naudojimu kaip dabar ateityje pakeis realias valiutas - labai klysti. Dabartinių krypto technologijos jei pakeistų finansines transakcijas, mums neužtektų visos pagaminamos elektros. Net jei pradėsime galėti gaminti elektrą pigiai, tai vis tiek yra energijos švaistymas, kuris bus brangus, kad ir kaip žiūrėsi.

Tai taip, skirtingi, bet valiuta ir yra tam, kad amortizuotų išteklių kainą. Na, kad nenutiktų tokių svyravimų kaip aukščiau, o ten batono kaina kiltų daugmaž stabiliai. Na, bet vistiek tuščia kalba, patys mes kaip valstybė neturim/nenorim kompetencijos toje srityje, mum gerai kai kiti pasirūpina ta išimtine valstybės teise (taip aš prisiminenų blogį - parazitinį-kartelinį vilibor'ą, bet tai ko gero realiai vienintelis buvęs lito minusas).

Kažkadais buvo prognozuotas badas dėl žmonių ksaičiaus augimo, nes nebuvo įvertintas žemės ūkio efektyvumo augimas. Dabar tu viską bandai susieti su energijos vartojimu.

Čia kažkoks oksimoronas. "Kasimo" ir šiaip viso blockchain reikia tik tam, kad kai egzistuoja daugybė nekontroliuojamų "kasėjų" - viską reguliuoja matematinė formulė. Kai pinigų leidėjas vienas (na viena organizacija) tai visas tas "blockchain" yra tik balastas, jam nereikai kažkokiso formulės kai pinigai yra tiesiog įrašas jų pačių saugomoje duomenų bazėje. Na dar marketinginis triukas pritraukti nuo *coinų, nes nu madingas žodis. Na ir labai labai ribinis atvejis - būtent IT sritis, kad laikyti šiaip dideles duomenų bazes yra komplikuota, ne tik laikyti, bet scale'inti ar neduokdie atstatinėti. Tai galbūt, labai galbūt, kai ką galima laikyti tokiose nuo gimimo išskirstytose "duomenų bazėse" kaip "blockchain", kur svarbu būtų, kad vienu metu veiktų bent 51%, o kiti nodai būtų nesunkiai atjungiami/prijungiami.

Gal gali paaiškinti kas tavo supratimu yra "Balastas" ir kaip veikia "matematinės formulės" reguliavimas?

Ne nėra. Tai tiesiog standartizuotas metodas apsikeisti operacijoms tarp bankų. Jis negrupuoja pervedimų į blokus, ir gali perduoti įvairesnę informaciją, ne tik kas kur kiek pervedė. Visiškai skirtingos technologijos, ir kriptografija jose naudojama visiškai kitaip. Lagaminas ir lėktuvas, abu turi ratus, bet tai nereiškia kad šituos dalykųs reikia vadinti vienas kito užuomazga.

Na, kripto valiuta yra visų pirma softas, taisyklių rinkinys, nžn kaip bepavadinsi, kažkokie pradiniai duomenys nuo kurių visi pagal tą pačią "forumulę" skaičiuodami su tom pačiom tranzakcijom gauna tokį pat galutinį rezultatą. Kad jei kažkas pasukčiautų, kiti tai galėtų perskaičiuoti ir išmesti/nepriimti tranzakcijos. Kažkas sugalvoja ten kažką pakeisti - forkinasi. Kam normaliam bankui visas toks balastas kai jis ir taip sakykim saugus ir savimi pasitiki? Nepasitiki db administratoriais? Na tam yra saugumas, auditai, etc :)

- Kodėl manai jog tai lagaminas ir lėktuvas, o ne skraidyklė ir lėktuvas? - SWIFT kodo kūrėjai padavė "Riple" į teismą, nes atseit šie naudoja jų kodą riple kripto kūrimui. O Riple kūrėjai teigia jog ne. Netgi buvo diskusijos jog Riple gali būti uždrausta prekiauti JAV; - Būtent todėl ir sprendžiu jog blockchain tėra tik tobulesnė bankinių operacijų kodavimo forma. Ir nenustebčiau jeigu visa tai tėra torent failų perdavimo technologijos evoliucija. Juk ten irgi failai suskaidomi į segmentus ir nutrūkus operacijai, sugebama atsekti kur nūtrūko ir atnaujinti failo siuntimą be klaidų. - O tas Pow ir Pos tėra tik nauja kodavimo kalba ar metodas ir tiek, kurios palaikymui reikalinga nauja įranga. Lygiai kaip interneto protokolas (n, m, b, c, d, ac, ax) - vis saugesnis ir greitesnis.

O tai kas tavo manymu nėra balastas? Balastas reiškia jog tai nereikalinga arba nebūtina - to galima atsisakyti. O tai kas reikalinga?

Jei kalbi apie bevielius tinklus, pagrindinis skirtumas buvo perdavimo greitis, kuris vis augo dėl vis naujų metodų. Saugumas visuose yra beveik vienodas, iškyrus tai kad berods nuo 802.11g, WPA2 turi būti įgyvendintas ne per programinę įrangą.

Taip ir neatsakei kodėl manai jog banko operacijos bei SWIFT kodavimas nėra blockchain'o užuomazga.

Swift ir sepa yra priemonės apsikeisti informaciją tarp bankų. Blockchain yra operacijų kaupimo metodas.