Antipiratinis įstatymas Švedijoje 30 proc. sumažino interneto duomenų srautą

ne, ne viduramziai baiges, kai knygu skaityti neduodavo (budavo saugomos uzrakintos vienuolynuose) - informacija visiems! Atsiradus p2p zaidimo taisykles pasikeite ir visiems laikams. Tai kas dabar vyksta tai yra atitinkamu industriju nenoras prisitaikyti prie pokyciu. Na su muzika tai nzn kaip jiems ten, bet pvz filmu pramonei mano nuomone isgyvenimas yra kokybes gerinime Pvz dabar sekantis zingsnis eina UHDTV ir norint ji atkurt eina astronominiai duomenu kiekiai (aisku ir kokybe ) Tai va, ats paprastas Rodykit kinoteatre tokia kokybe kurios neitu internetu persiust ir eis zmones i kinoteatra. As eiciau .

Idomiai cia. Pats piratines programines irangos beveik neturiu, neskaitant is torrentu atsisiustu filmu. Bet i kina tikrai neiciau

Kazkas buvo iskele minti, kad jei daugiau pirktu programu, kainas sumazintu - Nejuokinkit, tokiu atveju kainas pakels Kam uzdirbti tik 10mln. kai gali uzdirbti 20mln Beje pritariu tai nuomonei kad piratavimo era nesibaigs, nebent su zaidimais gali apsunkinti, kai internetinius zaidimus padarys zaidziamus serveryje, tai yra i kompiuteri eis "paveiksleliai" ir kompe praktiskai duomenu nebus, bet ir kompo resu beveik nenaudos.

Durneliai va ką aš pasakysiu . Sunku susitart su intero tiekėjais, kad įvest papildomą mokestį (keletą litukų) toms autorinėms padengt arba su torentų puslapiais, kad įvestų simbolinį mėnesinį mokestį? Vartotojui litukas ar du dzin, svarbiau gaut tai ko nori nemokant pinigų neaišku už ką. Va ir užkištu gerkles visoms autorinėms. O šiaip su filmų pirkimu nekas. Ką gali žinot kas ten įdėta kol neperžiūrėjai? nesenai nusprendžiau nusipirkt filmą užuot jį parsisiuntęs. Tuo labiau, kad ir aktorius pagrindiniame vaidmenyje iš mano mėgstamų. Ant dėžutės labai gražiai viskas aprašyta buvo, susigundžiau. Ir ką jūs manot? Dar nebaigęs žiūrėt jau užsimaniau tą kompaktą į sieną kaukštelt, nes filmas tragiškas, reklama visiškas melas, o aktoriui matyt žiauriai pinigų badas buvo, kad tokiame š**** filmavosi.. Taigi jau geriau parsitempt nelegaliai, peržiūrėt arba nedabaigus žiūrėt ištrint ir nesinervint, kad pinigai į balą. O jei geras filmas bus, kodėl gi nepasidovanojus sau kompakto su visais HDTV (jei jis aišku prekyboj bus)? Geram daiktui gi pinigų negaila. Kitas dalykas tai, kad dažnai tik nelegaliu būdu galima gaut tai ko nori. Štai visi tie "gynėjai" autorinių teisių rėkia, kad pilna pirkt ir moraliai vogt negerai. Nei velnio. Pamėginkit gaut "Kapitoną Tenkešą" su ne Vengrišku įgarsinimu arba Akiros Kurosavos "7 samurajus". Nors kauk nėra. Ir nenusimato. Ką daryt? Išeitis viena, torentai, emule ir t.t. Tuo labiau, bet koks ekonomistas pasakys, kad ten kur geresnė pasiūla visada pirkimas, arba šiuo atveju ėmimas , bus gausesnis .

sumazinkit failu kainas, ir pirksiu legalius. o kai kainos nesvietiskos, tai kur cvia prisipirksi. nusipirksi viena programa - ir metus daugiau nieko neipirksi.

kaip liaudis sako kiekvienam istatymui yra apstatymas, tarp piratu yra protingu zmoniu, taip kad sugalvos budu. O leidejai ir kurejai turetu pagalvoti apie kitokius pinigu surinkimo metodus, kai kas jau ir sugalvojes. Beje kompaktams ir hardams yra uzdetas piratavimo mokestis, tik nieks nezino kur surinkti pinigai nuseda, tikrai ne i kureju kisenes.

Lietuvoje dar neuzddraus P2P. Uzdraus P2P TEO bankrotas, nes tirkai 70% bus atsissakiusiuju interneto arba ims pigiausia plana. Cia su daugeliu tiekeju taip butu

Autorines teises yra kazkokia nesamone. Isivaizduok kazkas sugalvojo kaip is pieno rugpieni pasidaryt ir patenta uzdejo. Dabar tas zmogus butu milijonieriuo, o rugpienis butu prabanga. O jei kas butu ant rato patenta uzdeje? Tikriausiai turetume per 100 ivairiu rusiu ratu su 100 pavadinimu, nes del autoriuniu teisiu nebutu galima vadint ratu.

AA teisingai sako, čia juk informacija, jos kopijavimas praktiškai nekainuoja, o pagal ekonomiką, jeigu savikaina nulinė, tai kainos būti negali (be to, uždėjus nors 1 ct kainą, procentalinis prieaugis bus begalinis, o tai irgi netinka). Iš programinės įrangos pusės, kelias rastas - open source, reikia nepamiršti, kad tos kompanijos gali gyventi, nors ir nemokamai duoda kai kuriuos produktus. Kaip? įvairiai, bet to pilnas internetas todėl dabar nepasakosiu kas ir kaip, bet dažnai iš supporto gyvena. Pliusas dar tas, kad nereikia samdyti visų programuotojų, yra nemaža dalis savanorių. Tas pats su bug`ų paieška, (todėl opensource`as dažniausiai geriau veikia už uždaras programas). Su filmais ir muzika truputį sudėtingiau, bet aš tikras kad koks nors kelias yra.

XXI amžiaus ekonomika turi būti paremta . Aš neparduodu softo, mokslo, tekstų - aš juos vystau ir diegiu, pritaikau klientui, palaikau ir prižiūriu. Klientas man moka už dėmesį ir laiką sugaištą JO verslui arba laisvalaikiui. Tas pats turi būti su muzika ir kinu: įrašai yra promo, bet moku už gyvus koncertus, premjeras, kino seansus, gyvą teatrą.

rwc, labai gerai mąstai. Atsisiųsta muzika turi būti nemokama, jei žmogui ji patiks - gali įsigyti fizinį diską/albumą, nueiti į tos grupės/atlikėjo koncertą. Filmus galima internete tiesiogiai žiūrėti, bet neturėtų būti leidžiama atsisiųsti į kompą. Jei filmas patinka ir žinai, kad norėsi dar kada pažiūrėti ar nori papildomos medžiagos, perki fizinį DVD. Filmai talpinami internete po to, kai baigiasi peržiūros kino teatruose. Vienintelis elektronis dalykas, už kurį turi būti visda mokami pinigai - tai programos ir žaidimai. Ir tai, jei žaidimas siunčiamas internetu (Steam, Direct2Drive ir pan.), kainos turėtų būti žymiai mažesnės nei paties fizinio disko, kitaip nei dabar, kai Steam tas pats geimas kainuoja 2x daugiau nei originalus DVD.

Šitoj vietoj kaip pr. sistemų architektas ir programuotojų vadas nesutinku. NIEKADA iš kliento neimu pinigų už kodą - jis visada lieka mano ir programuotojų. Pinigai eina už tai, kad PARAŠYTUME tą kodą ir paleistume sistemą. Ir už tai, kad ją palaikytume. Ir už tai, kad ji suktųsi mūsų palaikomuose serveriuose. Ir už tai, kad naudodamiesi mano vardu reklamuotųsi. Tas pats moksle - straipsniai yra mano ir mano komandos, o ne kažkokio fondo. Man moka už tai, kad ATLIKČIAU tam tikrą tyrimą ir jo rezultatus publikuočiau, galbūt pareklamuodamas fondo rėmėjus. Jei daryčiau žaidimus - jie būtų online, ir imčiau pinigus už prisijungimą. Jei kurčiau muziką - imčiau pinigus už galimybę mane pasidėti į sekciją ir koncertus.

Dabar toks klausimas iskilo (pamastymui): Kokiomis salygomis technologinis progresas vyksta sparciau? Ar kai technologija atvira ir praktiskai nemokama? Ar kai galinga ir turtinga kompanija lupa pinigus uz tai ir investuoja i technologiju pletojima? As tikriausiai klystu, bet mano akimis ziurint Linux < Windows Eclipse < Visual Studio Open Moko < Nokia Tai ne 100% palyginami dalykai, bet minti manau supratot.