Karas jau pats savaime yra baisus dalykas, tačiau dar blogiau, jei už kokius nors nusižengimus patenki į drausmės batalionus. Tai savotiški kariai mirtininkai, kurių gyvybės mažiausiai vertinamos, tad dažniausiai paaukojamos. Pristatome puikų TV serialą apie Antrojo Pasaulinio karo rusų drausmės batalioną.

Filmo scenarijų Eduardas Volodarskis kūrė pagal drausmės batalionuose tarnavusių ir išlikusių gyvų karių atsiminimus. Deja, šie buvę kariai filmo jau nepamatė, kadangi kol filmas buvo baigtas, gyvų jų nebebuvo.

Filmo kūrėjai neteigia, kad drausmės batalionų kariai išlošė karą, bet savo filmu norėjo pasakyti, kad ir jie taip pat įmūrijo savo, nors ir nedidelę plytą, į pergalės rūmą. Ir jų nevalia pamiršti, nors istorijoje jie ir išliko kaip nubaustieji kariai.

Filmo autoriai gilinosi į karo kroniką ir archyvinę medžiagą. Paskutinė serija baigiasi drausmės batalionų, kurie nuo 1942 iki 1945 m. kariavo įvairiuose frontuose, sąrašo pristatymu.

Deja, nepavyko aptikti serialo vertimo į anglų ar lietuvių kalbas. Jeigu tokias nuorodas žinote, kviečiame pasidalinti komentaruose.

Filmo personažų likimai palieka gilų įspūdį. Sunku likti abejingais bataliono vadui Tviordochlebovui, kuris į nelaisvę pateko pačioje karo pradžioje. Visus, kuriuos atrinkdavo, tačiau atsisakydavo kariauti vokiečių pusėje, sušaudydavo, bet jis per stebuklą liko gyvas. Sužeistas naktį atsikėlė iš baisaus kapo ir pasiekė savus.

Deja, sugrįžus pas savus niekas išskėstomis rankomis nelaukia: pateikę į nelaisvę kariai buvo kaltinami išdavyste ir blogiausiu atveju buvo šaudomi, o geriausiu atveju skiriami į drausmės batalioną, kur dar yra teorinė galimybė kaltę išpirkti krauju.

Tačiau net patekti į Drausmės batalioną nėra lengva - tarp savųjų taip pat sutinkama įvairių žmonių: karjeristų ir prisitaikėlių, nors yra ir tikrų žmonių. Tviordochlebovas yra įtarinėjamas išdavyste, specialiųjų tarnybų kankinamas, bet išlieka tvirtas ir nepasirašo po išgalvotais kaltinimais. Galiausiai Tviordochlebovui atimamas laipsnis, tačiau jis išvengia mirties - paskiriamas drausmės bataliono vadu ir grąžinamas į frontą.

Drausmės padalinių kariai neturi kito pasirinkimo, tik drąsiai žvelgti mirčiai į akis. Jiems bet kuriuo atveju gresia pražūtis – jeigu ne nuo fašistų kulkų, tai nuo NKVD užtveriančiojo būrio, kuris turi įsakymą šaudyti visus, be įsakymo grįžtančius iš mūšio lauko, nepriklausomai nuo to ar jie sužeisti, ar tiesiog pabūgę vokiečių kulkų.

Parodoma mirčių kasdienybė Drausmės batalionuose - jau per pirmą ataką per užminuotą lauką žūva 500 žmonių, o batalione lieka tik 200 kovotojų. Tačiau tai ne bėda - neilgai trukus atsiunčiamas papildymas iš kitų prasižengusių karių, kurie toliau guldo galvas po kulkų lietumi. 

Filmo scenarijus: Eduardas Volodarskis

Komentarai (3)