Kasmet 14 milijonų sunkvežimių ir lengvųjų automobilių važiuoja per Alpių kalnus. Susidaro begaliniai kamščiai. Geležinkeliai statyti prieš 100 metų nebeturi pakankamo pralaidumo. Todėl 1997 metų referendume šveicarai pritarė projektui, kainavusiam 11 milijardų dolerių – statyti greitaeigių traukinių tinklą po Alpių kalnais.

Buvo nuspręsta statyti 2 atskirus tunelius – vieną 35 kilometrų ilgio ir kitą 57 kilometrų, kuris 3 kartus ilgesnis už bet kurį kitą pasaulio tunelį. Krovininiai traukiniai jais gali važiuoti 160 km/h, o keleiviniai iki 250 km/h.

Filme argumentuotai parodyta, kodėl buvo pasirinkta 2 lygiagrečių tunelių schema – po vieną kiekvienai krypčiai. Statyti dviejų kelių tunelį būtų žymiai ekonomiškiau, bet tada avariją patyręs traukinys užblokuotų judėjimą. Tarp jų įrengti perėjimai, kad avarijų atveju galima būtų pereiti į lygiagretų tunelį.

Tuneliai buvo kasami iš dviejų pusių – tai spartesnis statybos būdas. Didžiausia problema buvo saugumas: dirbti teko aukštoje iki 46°C temperatūroje, beveik tamsoje, esant deguonies trūkumui. Buvo naudojamos tikslaus sprogdinimo ir kitos technologijos.

Pagrindinę kasimo darbų dalį atliko kasimo kombainai. Tai 4700 AJ galios įrenginys tiesiog gręžiantis tunelį ir smulkinantis uolienas, kurios vėliau buvo perdirbamos į betoną. Kasyboje dirbo net 6 tokie kombainai.

Manoma , kad tuneliai turėtų atlaikyti bent 100 metų. Tuo tikslu statybai naudojamos medžiagos buvo kruopščiai tikrinamas. Bandymams buvo pastatyta atskira laboratorija, kurioje taip pat buvo rengiamos gelbėjimo komandos.

2010 spalio mėn. Šveicarijoje buvo baigta ilgiausio pasaulyje tunelio statyba, su kurio statybos problemomis detaliai galima susipažinti šiame filme.

Scenarijus: Jackie Mow, Ed Fields, Alan Lindgren

Filmo pavadinimas anglų kalba: Tunneling Under the Alps

Filmo pavadinimas rusų kalba: Tunnel pod Alpami

Komentarai (0)