7 pokštai itin protingiems ir išsilavinusiems žmonėms: kaip žaisdamas slėpynių Niutonas pergudravo Einšteiną? (11)
Prieš pat savaitgalį pravartu praskaidrinti nuotaiką ir pramankštinti smegenis. Tai galima padaryti su šiais su mokslu susijusiais pokštais. Pasitikrinkite - kuriuos iš šių 7 pokštų protingiems žmonėms jūs suprasite?
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei kelių ir nesuprasite, nieko baisaus - kai kuriems reikia labai konkrečių žinių, o juk žmones domina skirtingi dalykai. Tokių pokštų rinkinį siūlėme ir praėjusį penktadienį - užmeskite akį ir į tą straipsnį. Na, o jei kurio pokšto ir nesuprasite, antrajame straipsnio puslapyje surasite paaiškinimus.
1. Albertas Einšteinas, Blezas Paskalis ir Izaokas Niutonas žaidė slėpynių. Pirmasis ieškoti turėjo Einšteinas, todėl jis priėjo prie sienos, užsidengė akis ir ėmė skaičiuoti. Paskalis daug negalvojęs pabėgo ieškoti geros vietos pasislėpti, o štai Niutonas tik žvalgėsi aplink ir nieko gero nesurado. Galiausiai, kai Einšteinas jau artėjo prie savo skaičiavimo pabaigos, Niutonas griebė pagalį ir aplink save nusipiešė kiek įmanoma lygesnį kvadratą. Einšteinas baigė skaičiuoti, atsisuko ir pastebėjo lyg niekur nieko stovintį Niutoną.
„Aš tave suradau, Izaokai!“ – vaikiškai sušuko Einšteinas.
„Ne, tu suradai Paskalį“ – atsakė fizikas.
2. Ką gausime sujungę pokštą ir retorinį klausimą?
3. Trys logikos profesoriai po sunkios darbo dienos nusprendžia užsukti į barą išgerti alaus. Penktadienis, bare jau daug žmonių, todėl draugai lėtai po vieną spaudžiasi link baro. Naujus klientus pamatęs barmenas iš tolo klausia - „Ar visi norėsit alaus?“
„Nežinau“, atsakė pirmasis.
„Nežinau“, pakartojo antrasis.
„Taip“, atsakė trečiasis.
4. Matematikas ir inžinierius stovi kambaryje. Jo gale ant lovos guli nuoga moteris. Staiga pasigirsta balsas - „Galite prieiti, bet vienu metu galite nueiti tik pusę likusio atstumo. Laimės tas, kuris mane pasieks greičiausiai“.
Matematikas susinervina ir numoja ranka. Tuo tarpu inžinierius ima žingsniuoti pirmyn. Matematikas sutrikęs paklausia – „Kur eini? Juk jos vis tiek niekada nepasieksi“.
„Galbūt, bet tikrai priartėsiu pakankamu atstumu“, atsakė inžinierius.
5. Programuotojo žmona kepa pyragą, bet jai pritrūksta produktų. Ji nusprendžia paprašyti vyro paslaugos – „Nueik į parduotuvę ir nupirk pakelį miltų. Jei ten bus obuolių, nupirk 12“.
Po pusvalandžio programuotojas sugrįžo su 12 pakelių miltų.
6. Helis buvo sustabdytas prie įėjimo į barą. „Atsiprašome, bet inertinės dujos čia neaptarnaujamos“, pasakė apsaugos darbuotojas. Helis niekaip nesureagavo.
7. Žanas Polis Sartras kavinėje sutiko didelę savo gerbėją padavėją
„Aš esu didelė jūsų darbo gerbėja, „Būtis ir niekis“ yra puiki knyga“ – džiugiai spirgėjo padavėja.
„Man prašau kavos, tik be grietinėlės“ – Sartras pateikė užsakymą.
„Deja, bet grietinėlės neturime. Gal tiks be pieno?“ – paklausė padavėja.
Paaiškinimai pateikiami antrame straipsnio puslapyje.
1. Izaokas Niutonas aplink save nusipiešė lygų maždaug vieno kvadratinio metro dydžio kvadratą. Vieno niutono jėga į kvadratinį metrą yra paskalis - slėgio matavimo vienetas.
2.
3. Profesoriai ėjo į barą išgerti alaus, todėl jie žinojo, kad būtent tai ir darys. Tačiau klausimas „Ar visi...?“ reikalauja visų trijų atsakymų, bet pirmasis „Taip“ panaikintų kitų dviejų būtinybę. Todėl pirmieji turi atsakyti „Nežinau“ (kai kurie mano, kad teisingesnis atsakymas būtų „Gal“), o trečiasis apibendrina „Taip“. Atsakymai būtų visai kitokie, jei barmenas būtų tiesiog paklausęs „Ar norėtumėte alaus?“
4. Stereotipinis matematikas mąsto labiau teorinėmis kategorijomis. Jei atstumą tarp dviejų taškų dalinsite pusiau, jis vis tiek niekada neišnyks. Tuo tarpu inžinieriai mąsto praktiškiau - atstumas tarp dviejų žmonių nebūtinai turi būti 0, kad jie galėtų vienas kitą paliesti.
5. Vyras pamatė, kad parduotuvėje yra obuolių ir išpildė sąlygą kaip kokia programa - nupirko 12 pakelių miltų.
6. Inertinės dujos chemiškai yra visiškai pasyvios, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų. Todėl jos nereaguoja.
7. Sartro filosofijos pagrindas, užfiksuotas ir knygoje „Būtis ir niekis“, yra tai, kad net ko nors nebuvimas vis tiek yra kažkas. Taigi, net praktiškai padavėja negalėjo pasiūlyti neįpilti grietinėlės, nes jos neturėjo. O štai pieno turėjo ir galėjo jo nepilti.
Beje, antrasis paaiškinimas praleistas ne be reikalo - retoriniams klausimams atsakymai nėra reikalingi.