Lietuva tampa biotechnologijų pažangos oaze Baltijos regione. Biotechnologijų sektorius sparčiai auga ir pulsuoja energija, o ateities vizijos skatina didelius žingsnius. Mūsų šalis pažangi mokslo tyrimuose ir technologijų plėtroje, o tai atspindi įvairių mokslinių institucijų ir įmonių glaudus bendradarbiavimas, užsienio investicijų augimas. Apie biotechnologijas pasakoja naujai įsikūrusios kompanijos „Memel Biotech“ vyr. kokybės atstovė Laura Krapivkė, kuri dėl svajonių darbo gyvenimą Vilniuje iškeitė į Klaipėdą.

Pašnekovė pasakoja, kad mokyklos laikais daugiau nei saldumynai ar muzika žavėjo chemija ir biologija. „Mokyklos baigimo dieną stovėjau su diplomu rankoje ir galvojau kas dabar? Ir tada apsvarsčiusi visas galimybes atradau biotechnologijas. Tuomet tas daugeliui neaiškus žodis pasirodė kaip mano išeitis, – prisimena pašnekovė. Man tai buvo kaip tiesioginis bilietas į pačiomis sudėtingiausiomis ląstelių formomis ir eksperimentais alsuojantį pasaulį, kai bespalvis koloidinis tirpalas virsta į rožinį. Nepamirškime, kad tai buvo visiškai nauja mokslų kryptis Lietuvoje, tad jaučiau, kad esu tarsi įleista į nematomą biotechnologijų tramplyną,“ – su šypsena apie studijas pasakoja mokslininkė.

Šiuo metu L. Krapivkė dirba JAV kapitalo biotechnologijų kompanijoje „Memel Biotech“, įsikūrusioje Klaipėdoje. Pastaroji dirba su klinikiniais pažangios terapijos produktų tyrimais. Įnoringame biotechnologijų pasaulyje pašnekovė priklauso paslaptingai kokybės užtikrinimo bendruomenei, kuri užtikrina, kad šie produktai, būtų ne tik aukščiausio lygio, bet ir kokybiški, ir visiškai saugūs.

Paklausus vyr. kokybės atstovės, kaip paprastai apibūdintų savo darbą, iš atsakymo tampa aišku, kad tai labai atsakingas darbas, nes privalai viską tobulai išmanyti ir gebėti kontroliuoti sudėtingus procesus.

„Vaistų gamyba yra reguliuojama tarptautinėmis gairėmis ir reglamentais, kurie yra tiek neatsiejami nuo biotechnologijų kiek elektronai nuo atomo. Kokybės atstovai geriau žino gerosios gamybos praktikos (GMP) reikalavimus nei savo rytinės kavos rutiną bei užtikrina, kad visi taškai būtų sudėti ant „i“. Be to, kokybės užtikrinimo specialistai turi turėti didžiulį pasitikėjimą savimi, jei, pavyzdžiui, pilname kambaryje mokslininkų tenka pareikšti, kad kažkokio  produkto kokybė yra ne normų ribose“, – sako L. Krapivkė ir priduria, kad ji kartu su komanda savo darbe prižiūri visą produkto gamybos eigą ir vertina ar nėra nukrypimų nuo aprašyto proceso.

Mokslininkė atvirauja, kad šiame darbe netrūksta iššūkių. Kokybės užtikrinimo specialistai yra daugiafunkciniai darbuotojai, kurie gali stebėti procesus, tvirtinti procedūras, dokumentuoti ir tikrinti laboratorijos pateiktus rezultatus vienu metu. Tai ekspertai balansuojantys tarp įvairių užduočių, terminų ir didelės atsakomybės. 

„Kai galutinis produktas yra vaistas, visada kyla iššūkių suvaldyti visus procesus ir užtikrinti aukščiausią produkto kokybę“, – sako L.Krapivkė ir tuo pačiu pabrėžia, kad galiausiai produktas vis tiek turi būti kokybiškas ir saugus.

Biotechnologijos – proveržio sritis

L. Krapivkė pažymi, kad bendrai biotechnologijų sektoriuje yra labai svarbus kruopštumas, pastabumas ir atsakomybė, nes viena klaida gali sugadinti visą gamybos procesą, todėl ji įsitikinus: klaidos  – tai gyvenimo pamokos.

„Mokslininkų darbas apskritai turi dvi didžiules misijas. Pirmiausia, svarbu įsisąmoninti, kad kelias nuo idėjos iki produkto yra labai sudėtingas ir reikalaujantis didelės kantrybės, užsidegimo, begalinio tikėjimo bei daugybės pastangų. Todėl darbas biotechnologijų sektoriuje mane išmokė, kad negalima nuleisti rankų po nesėkmės, nes kitaip tiesiog nieko nepasieksi. Taip jau yra, kad šiame darbe klaidų tiesiog neišvengsi. Kita vertus, niekada nesukursi nieko naujo prieš tai daug kartų nesuklydus, net jei tai užtrunka daug laiko ir pareikalauja didelių resursų. Kita mokslininko darbo pusė – jau sukurto produkto vystymas ir jo pateikimas į rinką. Čia labai svarbu kruopštumas ir griežta rutina, tinkamai įgyvendinama visa darbų seka“, – mokslininkų darbo užkulisiais dalinasi bendrovės „Memel Biotech“ vyr. kokybės atstovė L. Krapivkė.

Kalbėdama apie savo darbą ji pabrėžia, kad biotechnologijų sektoriuje slypi didžiulės galimybės, o potencialas – beribis.

„Dirbdama šioje srityje, turiu galimybę dalyvauti naujų vaistinių produktų vystymo etape – prisidėti kuriant produktus, kurie kai kam dabar gali atrodyti kaip utopija, o vėliau virsta revoliucijomis tiek ligų gydyme, tiek apskritai geresnės žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinime“, – sako ji.

Anot mokslininkės, tai labai svarbi sritis – biotechnologijos taikomos gydant ar diagnozuojant itin sudėtingas ligas, dirbant su kamieninėmis ląstelėmis, tobulinant esamas ir išgaunant naujas vaistines medžiagas. 

L. Krapivkė sako, kad gan stipriai pasikeitusios ir dabartinės kartos galimybės, kuri sieja savo profesinę ateitį šioje srityje.

„Šiandien pasirinkus studijuoti biotechnologijų mokslus ir savo ateitį siejant su šiuo sektoriumi, atsiveria tikrai didelės galimybės. Lietuvos mokslininkai sėkmingai pritraukia investicijas ir stipriai plėtoja šią sritį šalyje. Kuriamos ne tik vis geresnės galimybė realizuoti savo idėjas, atsiranda vis daugiau stiprių profesionalų, iš kurių galima semtis įkvėpimo bei aukščiausio lygio patirties. Taip pat šiomis dienomis jau studijų metais yra galimybė susipažinti su mokslininkais, kurie tiesiogiai praktikuoja veiklą. Dėstydami universitete jie perduoda visus būtinus įgūdžius, kurių reikia šiandieninei darbo rinkai“, – sako L.Krapivkė.

Anot jos, stipriai yra pakitęs ir pats mokslininkų darbo pobūdis, požiūris į juos.

„Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis labiau atkreipiamas dėmesys, kas vyksta moksle, o biotechnologijos apskritai laikomos sritimi, vis labiau neatsiejama nuo medicinos, aplinkosaugos ir gamybos pramonės. Jau nekalbat, kad tai yra labai įdomus darbas, kuriame galima prisidėti prie didelių pokyčių kūrimo pasaulyje“, – sako bendrovės „Memel Biotech“ produktų kokybės vyr. specialistė L. Krapivkė.

Komentarai ()