Kuriami metodai, leisiantys įvertinti nanodalelių poveikį gyvam organizmui (2)
Priklausomai nuo to, kam šis klausimas bus užduotas, atsakymas gali būti dvejopas: nanodalelės yra vienas iš daugiausia žadančių ir vienas iš rizikingiausių mokslo pasiekimų. Taip, šie mažyčiai dariniai gali efektyviai pernešti vaistus arba pagerinti daugelio medžiagų savybes. Tačiau kas tuomet, jeigu paaiškėtų, jog šios dalelės yra kenksmingos mūsų sveikatai? Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (JAV) tyrėjai teigia atradę būdą valdyti nanodaleles, todėl panašūs klausimai įgauna nebe retorinę prasmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjų komanda sukūrė metodą, leidžiantį pritraukti ir pagauti metalo pagrindo nanodaleles ant paviršiaus ir vėl šias paleisti pageidaujamu momentu. Metodas, kuris išnaudoja nestiprią elektros srovę, kad įtakotų dalelės elgesį, leistų mokslininkams nanodalelėmis paveikti gyvas ląsteles ir nustatyti galima šalutinį poveikį.
Šis metodas dar patogus ir tuo, kad leidžia surinkti dalelės į vienos dalelės storio sluoksnį. Toks tvarkingas sluoksnis užtikriną tolygų dalelių pasiskirstymą skysčio bandinyje, mat tokiu atveju gerokai sumažinamas galimas jų susitelkimas – tai labai dažna problema, tikėtina, neleidžianti įžvelgti savybės, kuria jos pasižymėtų susidūrusios su gyvu audiniu. Pasak Nacionalinio standartų ir technologijos instituto fiziko Darvino Rejėso (Darwin Reyes), šie naujojo metodo privalumai ypač praverstų toksikologijoje.
„Daugybei kitų pagavimo metodų būtina tam tikru būdu modifikuoti nanodalelės paviršių, kad šias būtų galima kur kas paprasčiau valdyti, – pasakoja D. Rejėsas. – Mes daleles paimame tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, todėl galime tirti ne jų modifikacijas. Naudodami šį metodą, nanodaleles galite paleisti į ląstelių kultūrą ir stebėti šių reakciją, kuri leis geriaus suprasti, kaip reaguotų gyvos ląstelės jūsų kūne“.
Kiti nanodalelių toksiškumo tyrimo būdai neleidžia taip tiksliai nanodalelių įterpti į ląsteles. Naujasis metodas leidžia daleles tiksliai įmaišyti į skystį, tekantį pro ląstelių koloniją, taip pamėgdžiojant galimą nanodalelių kelią kūno viduje. Tokiu būdu mokslininkai gali įvertinti ląstelių reakciją bėgant laikui arba nustatyti, ar kinta šių atsakas, kuomet keičiama dalelių koncentracija.
Šiame darbe tyrėjai panaudojo aukso paviršių, padengtą ilgomis teigiamo krūvio molekulėmis. Nanodalelės, taip pat pagamintos iš aukso, yra padengtos citrinų rūgšties druskos molekulėmis, kurios pasižymi nedideliu neigiamu krūviu, pritraukiančiu šias prie paviršiaus. Susidariusią traukos jėgą galima lengvai panaikinti silpna elektros srove. Pasak D. Rejėso, kadangi paviršių galima pagaminti taip, kad šis trauktų skirtingas medžiagas, naudojant šią technologiją įmanoma tyrinėti įvairių rūšių nanodaleles.
