Rusai užsimojo atgaivinti „Juros periodo“ parką (Video) (3)
Atšiaurios Sibiro sąlygos yra sunkiai pakeliamos žmogui, tačiau mokslininkams šis regionas yra tikras Gausybės ragas ieškant priešistorinių gyvūnų palaikų. Sibire mokslinius tyrimus atliekantys archeologai kartu su antropologais gali pasigirti atradę ne vieną užsikonservavusį mamutą ar kitą priešistorinį gyvūną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau rusų mokslininkai nenori atkastų priešistorinių gyvūnų palaikų tiesiog nugrūsti toli į saugyklas ar muziejų ekspozicijas. Jie yra pasiryžę imtis neįtikėtino darbo – klonuoti priešistorinius gyvūnus, neapsiribodami vien tik kailiniu mamutu.
Rusų mokslininkai tikisi, jog amžinasis Sibiro įšalas suteiks jiems konkurencinį pranašumą ir puikias galimybes surandant nepažeistus DNR pavyzdžius ir vėl prikelti šias senovės rūšis.
Naujoji laboratorija Mamutų muziejuje, kuris įkurtas Taikomosios ekologijos institute Šiaurės Rytų federaliniame universitete Jakutske, jau prasidėjo paieškos, kurių metu siekiama surasti klonavimui tinkamus DNR mėginius.
Rusų mokslininkai viliasi iš turimų mėginių išgauti gyvas DNR ląsteles, itin kruopščiai nuskaitant daugiau nei dviejų tūkstančių retų eksponatų, esančių specialioje laboratorijoje.
Dabartiniu momentu visi šie eksponatai yra laikomi minusinėje 87 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Naujoje laboratorijoje taip pat siekiama išanalizuoti ir pačius naujausius istorinių gyvūnų audinių pavyzdžius, o tai bus daroma be jokios rizikos juos pažeisti transportuojant.
Mokslininkų tvirtinimu, jų svarbiausias tikslas yra sukurti realaus gyvenimo „Juros periodo“ parką, kuris būtų pilnas jau išnykusių gyvūnų. Beje, toks parkas būtų įkurtas ant Kolymos upės kranto Jakutske. Šioje erdvėje taip pat planuojama atkurti ir ledynmečio aplinkos sąlygas.
Be mamutų, mokslininkai tikisi susikoncentruoti ties tokių gyvūnų DNR ląstelių paieškomis kaip plaukuotieji raganosiai, ankstyvieji bulių bei bizonų protėviai, urvinės meškos bei liūtai ir kt.
Mokslininkams itin daug vilčių teikia keletas ankstesnių antropologų radinių – jų kolekcijoje yra itin gerai išsilaikiusių užsikonservavusių gyvūnų jaunų palikuonių, pavyzdžiui, daugiau nei 12 tūkst. metų senumo šuns ar 4,5 tūkst. metų senumo arklio palaikai.