„Kiek žinau, esu pirmoji moteris, kuri klitoryje turėjo magnetinį implantą“: savo kūno modifikavimas pasiekė dar neregėtas aukštumas, bet tai tik pati pradžia? ()
Suomijos kūnų modifikatorius Samppa Von Cyborg, atrodytų, išbandė jau viską. Jis smailino žmonių (žinoma, savanorių) ausų galiukus, kad ausys atrodytų kaip elfų. Jis skėlė liežuvį perpus, kad kiti norintieji atrodytų kaip driežai ar gyvatės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir prieš kelerius metus savo modifikavimo įgūdžius pasiūlė savo žmonai Anetai.
Po mažučio magneto implantavimo moteris įgavo galimybę jausti erotinį virpulį nuo vibracijų, kurias kelia paprastas namudinis plaukų džiovintuvas. Automobilio variklio užvedimas taip pat ėmė teikti malonumą, o „pajusti muziką“ klube įgavo naują prasmę – nes, kaip sako Samppa, dideli garsiakalbiai sugeneruoja pakankamą elektromagnetinį lauką, kuris leidžia Anetai pajusti seksualinį malonumą.
„Kiek žinau, esu pirmoji moteris, kuri klitoryje turi magnetinį implantą“, – sakė kūno modifikavimo aso žmona.
Aneta yra dėmesį patraukianti 36 metų moteris ilgais tamsiais plaukais ir išraiškingai išlenktais antakiais. Ji nevengia tatuiruočių, pirsingo bei poodinių išvaizdą keičiančių implantų, kurių vaizdais mielai dalinasi savo „Instagram“ paskyroje. Ji save apibūdina kaip „kūno modifikuotoją“ (angl. body modder) ir „biomechaninę ateivių karalienę“ (angl. alien biomech queen).
Pats Samppa taip pat yra vaikščiojanti tatuiruočių ir modifikuoto kūno paroda, o labiausiai į akis krenta metalinė „mohauko šukuosena“, suformuota iš metalinių spyglių, implantuotų viršugalvyje. Tačiau, kaip rašo portalas „c|net“, demoniška vyro išvaizda smarkiai kontrastuoja su mąslia bendravimo maniera ir puikiu iškalbingumu.
Kaip sako pats, biohakingu jis užsiima, „nes tai yra šaunu“. Kaip ir daugybė kitų biohakerių, Samppa nori perstumdyti žmogaus galimybių ribas.
Biohakeriai, bandantys patobulinti žmogaus kūną, kuria bionines akis, po oda implantuojasi RFID mikroschemas – pastaruoju būdu paversdami savo kūnus kreditinėmis kortelėmis ar kelionių bilietais. O nedidelė drąsių modifikuotojų dalis ir imasi sudėtingesnių technologijų implantavimo – pradedant magnetais ir baigiant vibratoriais, kurie turi pagyvinti jų seksualinį gyvenimą ir paversti kiborginį seksą realybe.
„Mėsmalininkai“ (angl. grinders) – tai slengo terminas, reiškiantis biohakerius, eksperimentuojančius su savo pačių kūnu. Ir jie nesitenkina vien kelionėmis į kibernetinį „raudonųjų žibintų“ rajoną, kur seksą siūlo vis realistiškesni ir realistiškesni robotai – jie užsiima daug rimtesne ir rizikingesne veikla, siekdami patobulinti savo seksualinį gyvenimą.
Jų ekstremalūs kūno modifikavimai gali atrodyti keistai, ekscentriškai ar net baugiai – bet kai kurie „mėsmalininkai“ piešia viziją, kad ne tokioje jau ir tolimoje ateityje kūno modifikavimas siekiant išplėsti kūno ryšius su aplinkiniu pasauliu bus net gi rutina.
Kova su gamta
Biohakerių forume „biohack.me“ Richardas Lee yra gerai žinomas asmuo. Labiausiai jis garsėja savo kūriniu „Lovetron9000”, kas yra vibratorius, implantuojamas į penio pagrindą ir skirtas kelti malonumą ne pačiam implanto turėtojui, o jo sekso partnerei.
Plikagalvis barzdočius iš Jutos valstijos (JAV), kuriam dabar 40 metų ir kuris turi du vaikus, prie savo išradimo dirbo ištisus metus – bet ir lygiagrečiai prie kitų biohakingo projektų.
Jis į savo ausų kremzles implantavosi magnetus, kad ausys galėtų funkcionuoti kaip ausinės, o taip pat į blauzdas bandė implantuotis eksperimentinius iš vamzdelių sukurtus „šarvus“ – galbūt tam, kad bet kada būtų pasiruošęs žaisti futbolą, juokauja „c|net“.
„Priimant kvailą bazinę mūsų kūnų konfigūraciją, gamtos duotą gimstant, sutartis, kad nieko negalima keisti, nepridedama“, – juokauja biohakeris.
R. Lee aiškiai komunikuoja egzistencinį maištavimą, kuris lydi turbūt visą biohakerių bendruomenę. Ekstremalus kūno modifikavimas yra tarsi prieš gamtą keliamas didysis pirštas – o gamtą R.Lee vadina „jėga, kuri pastoviai bando mus nužudyti“.
„Tas faktas, kad kai kurie žmonės šitą jėgą garbiną, mane siutina. O „Lovetron9000” yra akivaizdžiai ribinis varganos žmogaus būsenos patobulinimas. Jei turėčiau didesnius fondus, kovočiau su didesnėmis problemomis – alkiu, troškuliu, žmogiško dėmesio poreikiu“, – teigia biohakeris.
Vieno magneto nepakanka
Steve’as Haworthas biohakerių bendruomenėje taip pat yra labai gerbiamas. Jis yra tas, kuris į R. Lee ausis implantavo magnetus ir teigia esantis poodinių, tarpodinių ir intymių vietų modifikavimo pionierius.
Save jis vadina „menininku, kuriančiu mėsoje“. „Mėsa yra mano mediumas, terpė“, – sako vyras.
Ir mėsa yra sudėtingas dalykas. Niekas nenorėtų tiesiog iš šaldytuvo išsilupti magnetą ir įsistatyti jį į įpjautą vietą. Magnetiniai implantai paprastai padengiami silikonu ir kuriami specialiai numatomai implantavimo vietai. Jų įsigyti gali kiekvienas, ir nors biohakeriai garsėja tuo, kad eksperimentuoja su savo kūnais, S. Haworthas, kurio tėvas anksčiau gamino chirurginę įrangą, yra tarp tų, kurie poodinį implantavimą nori paversti profesionalia sritimi. Tiesiog galima įsivaizduoti kažką panašaus kaip tatuiruočių studiją kaimynystėje.
Šiuo metu S. Haworthas, kuris ne kartą buvo rodytas dokumentinėse ir televizijos laidose apie kūno modifikavimą, ruošiasi sau pačiam atlikti genitalinio implantavimosi operaciją. Tuo tarpu Samppa teigia tokią operaciją atlikęs daug kartų, ir nors jo žmona Aneta buvo pirmoji tokio tipo implanto nešiotoja, po kurio laiko ji nusprendė „de-magnetizuotis“.
„Turėjau pašalinti implantą, nes man reikėjo darytis magnetinio rezonanso tyrimą, ir nenorėjau rizikuoti, kad magnetas prasiplėš per odą“, – teigia Aneta.
Ar verta rizikos?
Tačiau yra specialistų, kuriuos tokie eksperimentai ir neramina.
Carol Queen yra etatinė legendinės sekso reikmenų parduotuvės „Good Vibrations“ seksologė. Ji palaiko biohakingo ir kūno modifikavimo idėjas, bet mano, kad prieš priimdami sprendimus, žmonės turi suprasti, ką jie daro.
„Bet kas, ką darome su genitalijomis, didina riziką, kad jas pažeisime“, – teigia ji. Jos manymu, tokie eksperimentai kai kam gali atrodyti verti rizikos, „bet tikrai ne tiems, kurie dėl to praranda kokią svarbią nervinę funkciją“.
Tad žinoma, agresyvus kūno modifikavimas yra didelės rizikas zona. Tačiau tokia jau yra žmonija – visada bus tų, kurie bandys tai, kas kitiems atrodo nederama, nesaugu ar amoralu – nes jie nori daugiau, originaliau ir neįprasčiau.
Kartais tokie eksperimentai atneša proveržį (juk skiepai kažkada irgi buvo laikomi kvailyste, o iš pernelyg gero gyvenimo ir vėl atsiranda taip manančių). Kartais – natūraliai pasiekia savo evoliucijos akligatvį. Bet ko gero visokių neįprastų eksperimentų bus tol, kol bus gyva pati žmonija.
