Bandė „sušaldyti Europą,“ patys liko prie sudužusios geldos. Pagrindinis Kremliaus pinigų šaltinis „Gazprom“ juda „rusų karinio laivo“ pėdomis (4)
Didžiausia Rusijos bendrovė žengė didelį žingsnį atgal.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremliaus mėginimas sušaldyti Europą, kad išsireikalautų nuolaidų Ukrainoje, „Gazprom“ brangiai kainavo. Netekusi didžiausios užsienio rinkos, kuri iki Rusijos agresijos karo sudarė 80 proc. „Gazprom“ eksporto ir du trečdalius apyvartos, Rusijos dujų monopolininkė žengė beveik keturiais dešimtmečiais į praeitį, praneša Verkkouutiset.fi.
2023 m. pabaigoje „Gazprom“ eksportavo apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų – mažiausią kiekį nuo 1985 m. Jau 2022 m., kai bendrovė eksportavo 100,9 mlrd. kubinių metrų dujų, buvo blogiausi per visą bendrovės istoriją. Nuo tada eksportas per metus sumažėjo dar trečdaliu. 2021 m., prieš karą, bendrovės dujų eksportas buvo beveik tris kartus didesnis (185 mlrd. m3) nei praėjusiais metais.
Pernai „Gazprom“ dujų eksportas į Europą siekė praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos lygį – 22 mlrd. kubinių metrų. Palyginimui, 1975 m. Sovietų Sąjunga į Europą perpumpavo 19,3 mlrd. kubinių metrų, o 1980 m., po Didžiosios Vokietijos susitarimo, - 54,8 mlrd. kubinių metrų.
Praėjusiais metais Kinija vamzdynu „Sila Sibiri“ nupirko rekordinį kiekį – 23 mlrd. kubinių metrų. Tačiau tai buvo tik aštuntadalis buvusio eksporto į ES.
Kremlius tikisi, kad Kinija padidins dujų importą beveik penkis kartus – iki 100 mlrd. kubinių metrų, tačiau prognozės rodo, kad iki 2030 m. Kinijos importuojamų dujų poreikis išaugs tik 80 mlrd. kubinių metrų. Kremliaus ir „Gazprom“ nelaimei, dėl viso šio kiekio jau sudarytos sutartys: dalis jo tiekiama vamzdynais iš Turkmėnistano, dalis – suskystintomis gamtinėmis dujomis.
Kliūtis, su kuria susiduria Kinija, yra kaina. Kinija jau dabar perka rusiškas dujas perpus pigiau nei Turkija ir Europa, tačiau vis dar tikisi tolesnių nuolaidų ir, nepaisant Rusijos vadovo Vladimiro Putino prašymų, nenori išleisti nė juanio dujotiekiui „Sila Sibiri 2“.
Pekinas sako, kad „Gazprom“ turėtų visiškai susimokėti už naująjį dujotiekį, tačiau pastaroji vargu ar gali sau leisti daugiau megaprojektų. Antrąjį 2022 m. pusmetį bendrovė patyrė 1,2 trilijono rublių (12 mlrd. eurų) nuostolių. Bendrovės reklamuojamos dviejų trilijonų rublių (20 mlrd. eurų) grynųjų pinigų atsargos iki 2023 m. liepos mėn. sumažėjo iki 700 mlrd. rublių (7 mlrd. eurų).
Šiais metais baigiasi Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutartis, o tai reiškia, kad eksportas į Europą dar labiau sumažės. Siekdamas kompensuoti „Gazprom“ nuostolius, Kremlius smarkiai didina vidaus dujų kainas: liepą - 11,2 proc., o po metų - dar 8,2 proc. Gyventojams dujų kaina per 18 mėnesių padidės penktadaliu, o nuo agresyvaus karo pradžios – 34 proc.
Nesitikima, kad kainų didinimas pagerins „Gazprom“ padėtį. Pasak Rusijos Valstybės Dūmos energetikos komiteto pirmininko Pavelo Zavalno, papildomi valstybės mokesčiai, sumažėjusios pajamos iš eksporto ir įsipareigojimai pagal dujofikavimo programą 2025 m. padidins bendrovės nuostolius iki vieno trilijono rublių (10 mlrd. eurų).
