KTU profesorius S. Gudžius: atsinaujinančia energija grįsta sistema – ateities kasdienybė (1)
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų. Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo šios transformacijos tempui, o apie tai pasakoja KTU profesorius, vienas iš pagrindinių projekto „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ tyrėjų, Saulius Gudžius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Energetinė transformacija jau vyksta visame pasaulyje. Lietuva, deklaruodama ambicingus energetinės transformacijos tikslus, tapo viena iš aktyvių šio proceso dalyvių.
„Energetinė transformacija – tai ne tik naujų technologijų kūrimas bei tvariais šaltiniais grįstos energetinės sistemos valdymo problemas atliepiančių techninių sprendinių diegimas, bet ir vartotojų supratimo, kaip saugiai ir patikimai apsirūpinti energija, transformacija“, – sako KTU profesorius S. Gudžius.
Lietuva – ant energetinės transformacijos slenksčio
KTU profesoriaus teigimu, pagrindinis energetinės transformacijos tikslas ir sėkmės garantas yra energetinės sistemos saugumo, tvarumo ir atsparumo trikdžiams didinimas. Tiesa, ekspertas pabrėžia, jog siekiant sklandaus proceso galima susidirti su iššūkiais, kurie stabdo spartesnę energetinę transformaciją.
„Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo. Taip pat stokojama techninių ir ekonomiškai pagrįstų sprendinių, leidžiančių vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos saugumo, patikimumo ir atsparumo trikdžiams užtikrinimo. Todėl atsinaujinančia energija grįsta sistema ateityje sugebės užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą tik sukūrus šias problemas sprendžiančias technologijas ir įdiegus jų pagrindu sukurtus techninius sprendimus“, – teigia profesorius S. Gudžius.
|
Neseniai KTU profesorius tapo organizacijos „ESReDA“ (angl. „European Safety, Reliability & Data Association“) nariu. Energetinė sistema yra kritinė infrastruktūra, kurios patikimumui, saugumui ir atsparumui, keliami ypač aukšti reikalavimai. Energetinės transformacijos sėkmė priklauso nuo to, kaip ji atlieps šiuos reikalavimus.
Profesoriaus S. Gudžiaus teigimu, KTU tyrėjams yra ypač svarbu gauti bei dalintis mokslinių tyrimų rezultatais ir aktualia informacija apie technologijas, užtikrinančias kritinių infrastruktūrų patikimą ir saugų veikimą.
„Todėl dalyvaudami šios organizacijos įvairiose darbo grupėse ir konferencijose, aktyviai prisidėsime prie gerųjų patirčių kuriant energetinei transformacijai būtinas technologijas sklaidos. KTU aktyviai prisideda prie energinės transformacijos proceso skatinimo, įgyvendindamas ambicingus projektus bei skleisdamas švietėjišką požiūrį į šią sritį“, – pabrėžia jis.
Pasak KTU mokslininko, universitetas, būdamas aktyvus energetinės transformacijos proceso dalyvis, ne tik kuria jos sėkmei būtinas technologijas, bet taip pat atlieka ir švietėjišką darbą, demonstruodamas studentams ir visuomenei šio proceso naudas. Kaip pavyzdį S. Gudžius mini KTU veikiantį elektros energijos paskirstytos generacijos šaltinių ir atliekinės šilumos kaupiklio apjungimo projektą, tapusį puikia energetinei transformacijai kuriamų technologijų pritaikymo demonstracija.
KTU steigiamas Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC) pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“. Vienas šio projekto tikslų susijęs su energetine transformacija, kurio metu sprendžiama kaip bendradarbiaujant su verslo sektoriumi kurti ir diegti trūkstamas technologijas.
„KTU tyrėjai, bendradarbiaudami su mokslo ir verslo organizacijomis, yra sukaupę ilgametę patirtį energetinių sistemų valdymo ir integravimo technologijų kūrimo srityje. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra KTU tyrėjų dalyvavimas „OneNet“ projekte. Čia kuriami techniniai sprendiniai, leidžiantys vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos patikimumo didinimo. Tęsiant šiuos tyrimus numatoma toliau kurti kompleksinius technologinius sprendinius energetinės sistemos valdymui, palengvinančius atsinaujinančių šaltinių integravimą ir įgalinančius vartotojus prisidėti prie energetinių sistemų saugumo ir patikimumo didinimo“, – teigia vienas iš „TiFEC“ pagrindinių tyrėjų profesorius S. Gudžius.
Svarbu pritraukti jaunuosius talentus
KTU skatina jaunuosius tyrėjus prisijungti prie naujai įgyvendinamų „TiFEC“ mokslo iniciatyvų ir taip kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Tiesa, susiduriama su iššūkiais, nes technologijų kūrimas užtrunka ir reikalauja tarpdisciplininių žinių bei pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo. Todėl nelengva rasti jaunų žmonių, norinčių pasirinkti mokslininko kelią, o energetika nėra išimtis.
„Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima, kad energetinės transformacijos keliami iššūkiai paskatino jaunų žmonių susidomėjimą naujų energetinių technologijų kūrimu ir jų pasiryžimą pasirinkti mokslininko karjerą. Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą. Ypač svarbi užduotis, ugdant naują mokslininkų kartą, tenka patyrusiems kolegoms. Jų aktyvi lyderystė yra esminė jaunojo mokslininko sėkmingos karjeros dedamoji“, – aiškina S. Gudžius.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.