Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos

Per 10 metų visi akumuliatoriai pasensta ir tampa mažai efektyvūs, t.y. kai tik atsipirks, reikės naujų.

Jeigu naudosi intensyviai, tai degraduos daug greiciau. As daznai pagalvoju apie kazkoki 'powerwall' sprendima namuose. Pas mane bute vidutines energijos sanaudos gaunasi apie 450kwh/men, kas grubiai yra apie 14.5-15kwh per para. Beveik puse to susinaudoja vakrais/nakti. Tai norint akumuliuoti elektros energija tamsiam paros laikui, reiktu kokiu 7-8, bet geriau arti 10kwh akumuliatoriaus, kad butu galima naudot tausojanciu rezimu (neiskraunant iki tuscio ir nepakraunant iki pilno). Jeigu jau uzsiimciau tokiu projektu, tai gaminciau akumuliatoriu pats, is refurbished celiu, del ko galeciau pasidaryt moduline sistema, kad reikalui esant labiausiai nusidevejusius modulius galeciau pakeisti naujais, o pacios baterijos kaina, turbut, gautsi koks 100eur/kwh ar gal net maziau. Tuomet ir atsipirkimo butu galima tiketis per gerus 3 metus. Lieka tik pora problemu - kaip ant i kulturos pavelda itraukto namo stogo pastatyt saules elektrine, ir kaip issprest 10kwh baterijos laikyma bute, kuri gali uzsidegt. Stipriai

Paskaičiuota be mokesčių, kaip supratau be persiuntimo išlaidų? Tai jeigu su mokesčiais atsipirkimas dar pailgėja kokiais 2 metais. Ar buvo skaičiuojami patiriami nuostoliai įkraunant/iškraunant bateriją? Ar paimta tik jos dydis ir sausos 100% kilovatvalandės? Ar buvo paskaičiuota baterijos degradacija? Jos efektyvumas kiekvienais metais mažės? Koks bus baterijos Soh po 10 metų?

Neįvertinta daugybė dedamųjų. Būrimas iš kavos tirščių. Na, žinoma, kažkiek info naudinga, galima pačia. Įsivertinti. Bet faktas, kad kol kas pirkti ir statyti akumuliatorius neapsimoka. O čia tikrai turėtų būti valstybės strategija, kad subalansuoti tinklą

Ir aš iš straipsnio taip supratau. Tokiu atveju visiška beprasmybė. Šiemet ESO mokesčiai sudaro vos ne pusę vidutinės kainos. Net jei elektrą perki už dyką (retkarčiais pasitaiko), atiduoti turi tik tada kai ji didesnė už vidutinę, kad bent kąžką uždirbtum. O tyrime šis variantas gavosi pelningiausias???

Darant pačiam lieka dar ta problema, kad dabar madoje aukštos įtampos baterijos. 250 - 400V vienfaziams keitikliams (su 3,6 kW ESO užbrėžta riba) ir 400-600V trifaziams. Ne visai trivialu. Galima ir su 24 - 48V offline inverteriais ar kiniškais AIO. Bet jau pradėjus įprasti prie kiniškų OnGrid inverterių kainą, victron'ų ar fronius hybrid kaina gali nemaloniai nustebinti, o visokie kiniški PowMr, Easun, Vevor ir t.t. yra žemiausios lentynos produktai, nepasižymintys ilgaamžiškumu, labai prastai dokumentuoti ir be jokio palaikymo bei garantijos. Jei tikrai planuojiesi, tada geriausia paieškok Dala's EV Repair. Jis padaręs ir opensource'inęs emuliatorių, kuris inverteriams emuliuojasi kaip BYD HV baterija, o baterijoms apsimeta automobiliu. Tai saugiausias ir geriausias DIY būdas. Bet reikalauja visos veikiančios EV baterijos, t.y jau iškart kalbam apie nuo 200 kg sveriantį daiktą ir priklausomai nuo tipo ir nusidėvėjimo 14 - 100 kWh bateriją. T.y. pradinės investicijos bus nemažos. Ir žinoma jokios paramos.

Na, automobilines baterijos as kazkaip net nesvarsciau. Ir nemanau, kad butui, kad ir dieliam, cia yra geras varijantas... As sakyciau, kad kaip tik reikia pradet nuo tinkamo inverterio, ir tada konstruot baterija, pritaikyta inverteriui. Jeigu jau laikyt toki daikta namuose, tai geriau jis tegu buna ±60v, negu 300v. Talpos atzvilgiu, turet kazka didesnio nei ±10kwh apsimoka nebent spintoj augini zole