Padėklai generuoja mechaninę energiją iš prariedančių traukinių

Jau apie atsiperkamumą nekalbu 120 kW x 0,2 Lt bus 24 Lt. Perfrazuoju vieną sakinį. Jei prariedėtu 10 – 20 vagonų, tai per valandą būtu galima pagaminti 120 kWh. Vidutiniškai 15 vagonų prariedėtu per 50 000 m/h : (15 vagonų x 15 metrų) gautųsi 1/222 valandos. Tada 120 kW padauginsime iš 222 gautųsi 26640 kW arba 26,640 MW (truputi daugiau nei vidutiniškai pusė Kauno HE pajėgumo). Tokiu atveju išeitu, kad 15 vagonų traukiantis traukinys į žemę mažiausiai atiduoda tiek energijos, kokių 100 vilkikų maksimali galia. Jau nekalbant, kad 1 tonai pervežti geležinkeliai sunaudoja mažiau energijos nei vilkikas ir pagal padėklų dydį matosi, kad ji surinks tik labai mažą energijos dalį. O jie apskaičiavo kiek dėl tokių padėklų „suminkštės“ geležinkelio bėgiai ir traukiniai turės energetinių nuostolių? Laikoma, jei perduodant energiją iš vienos agregatinės būsenos į kitą jos išsaugoma apie 1/3 yra geras mechanizmas. Eilinis alternatyvios energijos šalininkų paistalas.

Aha, mane irgi visada domindavo tai, kiek tas elektros generavimas stabdo judanti objektą... Kažkas panašaus būtu, kaip bėgti per pagalvėmis nuklotą kelią ar batutą- gerokai sunkiau. Iš esmės tai legali energijos vagystė, energija vagiama iš judančių objektų...

Prie to paties - gal kada "išras" dar ir vėjo turbinas ant traukinių/automobilių? Gi kaip patogu turetų būti

Jau yra išrastos, tik reikia lėšų, kad eitų į masinę gamybą.

Jo isrado "amzinaji varikli" sveikinu. Jau buvom isdiskutave apie toki energijos "vagimo" buda.

Idomu su kurią vietą galvojate? dabar traukiniai važiuodami visą energiją perduoda į žemę, kaip pridės pjezo generatorių, dalis energijos kurį yra perduodamą į žemę perims generatoriai, tai apie kokį nuostolį rašote . Nemanau, kad mokslininkai tokie durni, kad dėtų pūkines pagalves po traukinių bėgiais ir taip maišydami traukiniams judėti ar būtų sumažintas maksimalus vežamas svoris ir greitis. p.s. pabėgite asfaltu ir po to specialią bėgimo trasa, kuri yra pagaminta iš gumos - dervos, kuri yra minkštesnė už asfaltą, tada pamatysite kur geriau ir greičiau yra bėgamą

na mano nuomone tai apskritai visiem geleznikeliam reikia susiorganizuot pervazas padoriai. dabar uzdaro pervaza 10min o po to pasirodo vienas garveziukas vos judantis be vagonu... jiem reiketu kokios sistemos kuri informuotu uz kiek laiko traukinys pasieks pervaza, o ne uz kokio atstumo jis yra. ir isvis yra pervazu kur patys masinistai turi islipt ir ijungt svesafora, o poto gi nebutinai isjungia - va cia isvis debilizmas. prie manes yra pervaza tokia, tai kartais apgailetinai atrodo stovi is abieju pusiu masinos, nors traukinio nera ir nebuvo(kazkas pajuokavo, arba policija medzioja nekantriuosius). tokie dalykai padetu daug sutaupyt ir laiko ir pinigu.

Visiškai pritariu nuomonei. Beje, teko skaityti, kad Lietuva pradėjo bendradarbiavimą su Izraeliu technologijų srityje, tad galėtų pakalbėti ir apie generatorius bėgiams, gi Lietuvoje daug traukinių rieda ir krovinių, ta energijos galima būtų sugeneruoti. O ir su Izraeliu galima susišnekėti dėl geros kainos.

Tu nesupranti kaip veikia automobilyje vaziuokleje spyruokle ir amortizatorius, ar ne? Tai va tavo minetas guminis takelis ir yra spyruokle kuri netrukdo begimui. Dabar isivaizduok begima paraloniniu takeliu. EDIT: isivaizduokit begima su tokiu prietaisu http://wonyk.com/node/40 ir isivaizduokit begima jei tarp pedos ir apatines dalies dar butu idetas amortizatorius.

Vo, dėl šito ir nepagalvojau - apvaginėti tranzitinius traukinius gal ir visai apsimokėtų, dzin tie energijos konvertavimo nuostoliai

) ? Kosmosas. Gerai būtų gauti tikrąjį paaiškinimą, ką reiškia "surenka mechaninę energijos apkrovą"

Visiskas pavyzdzio nesupratimas ir nesamoningas paskaiciavimas isgalvotu skaiciu. Ten man pasirode is pirsto lauzti skaiciai, kai pasako vagonu skaiciu, o kokio svorio tie vagonai? Kaip toj valandoj tie vagonai skaiciuojasi, ar pastoviai tie vagonai riedetu viens po gito istisa valanda, ar 1 traukinys per valanda? Kokiu greiciu tie vagonai judetu? Gi nieko nepasakyta. Kokiam Japonijos metro galetu montuot, kai ten zmoniu minios galetu tuos pjezo elektrikus trypt ir traukiniai vazinet juos, bet kazkodel is ju puses nieko negirdet. Kodel nepranesa kiek 1 metras tokiu padeklu kainuoja ir kiek generuoja elektros per ji pervaziavus pvz vienam tam tikro svorio vagonui. Tad jau gali ma butu paskaiciuot investiciju atsiperkamuma.

Manau, kad tokia sistema nelabai elektrai tikus būtų gaminti, bet tikrai geras variantas pervažų apšvietimui, semaforams, gal net priedas prie elektrinių traukinių tinklų (kai kurie elektriniai traukiniai ir taip stabdydami dalį energijos atiduoda į tinklus, nes jų varikliai perjungiami į generatoriaus rėžimą, kuris nuo greičio pokyčio perduoda energiją į tinklą).

Aš tai įsivaizduoju, kad ši sistema veikia tokiu principu nuo pakrovos ir vibracijos - rieda bėgiais traukinys ir toje vietoje kur įrengtas generatorius suspaudžia jį labiausiai tuo momentu, kai būna statmenai traukinio ratas ir nuvažiuodamas atlaisvina -> dėl spaudimo svyravimų ir gaunama mechninė energiją.

Bėgiai vis dėlto nėra minkšti, todėl iš tokios sitemos naudos tikrai bus mažai.. Pats idėjos įgyvendinimas tikrai neatsipirks, ypač gamyba ir el. tinklų išplėtojimas.

Iš dalies esi teisus, bet duomenų pakanka daryti apibendrinančius tyrimus. Jei traukinys važiuotu valandą, tai elektra eitu 120 kWh, bet jei prašautu šviesos greičiu, tuo momentu elektros reikėtu jam pagaminti praktiškai begalybę, kuria padalinus iš valandos gautume 120 kWh. Tai paskaičiavau kiek tuo momentu reikia gauti elektros, kad gautume tuos 120 kWh.

na cia visa versla galima prasukt. uzdraust traukiniam vazinet apvaliais ratais, begius daryt trumpus ir kreivus ir viskas vardan ,,zalios,, energetikos. jei tas lesas skyrus idealiam begiu sujungimui ir lygumui tai nebeliktu bildejimo , traukiniu NK pakiltu ir but gerai. beto traukiniai issivysciusiose salyse pereina ant magnetines levitacijos, begiai tieseja, lygeja. o apsvietimui paprasciau naudot fotoenergija. beto ar yra koks normaliai praktikoj naudojamas pjezoelektrikas elektrai gamint, neskaitant ziebtuveliu ir patefonu?

Magnetinė levitacija nelabai išplėtota ir stringa projektai, be to nėra tarkim universalios sistemos Japonų MNR naudoja hibridą tarp standartinės ir maglev pavaros, o Vokiečių Transrapid naudoja gryną maglev sistemą, tačiau ji nesutampa su tarkim japonų sistema. Yra tik viena realiai veikianti atkarpa Kinijoje iš aerousto Šanchajuje (naudoja tą patį vokiečių Transrapid). Maglev tinka kaip šaudiklinis traukinys, bet ne tolimo atstumo ekspresas. Jei negirdėjai šiemet ES sukėlė revoliuciją traukinių pervežime: Liberalizavo bėgių priklausomybę, tarkime Vokietijos geležinkeliai gali vežti traukiniais keleivius, kad ir į Prancūziją be ypatingų teisinių įsipareigojimų. Tai Siemens traukinių testai prasidėjo ar jie gali lėkti eurotuneliu, tai gali būti, panašu , kad jie praeis ir gali atsirasti tokių maršrutų, kaip Berlynas Londonas be persėdimų. (Priminsiu prancūzai su TGV "Eurostar" buvo užsitikrinę monopolį). Be to Ispanija masiškai stato greitųjų traukinių linijas. Dėl posukių ir lygumo: greitiesiems traukiniams posūkiai labai trukdo, kas menka problema lėtiems krovininiams, bet jiems stačios įkalnės nėra kliūtis. Taigi siekiant sutaupyti senos linijos (ypač užsilikusios nuo garo laikų) būdavo kreivos, bet geriau lygios, dabar atvirkščiai linijos tiesios, bet nebūtinai ne su nuolydžiu. O dėl Pjezoelektrikų: jų generuojamos srovės dažnis yra problema, kaip ir tinklai. Jų elektrai gaminti statyti neapsimoka, bet kokiems semaforams maitinti būtų pats tas.