„Mums galas.“ Pralaimėjo. Rusija perima pilną kontrolę (1)
Kadangi Vakarų pasaulis patiria sunkumų bandydamas išsivaduoti iš pigių rusiškų energijos išteklių, yra vienas energijos grandinės elementas, kuriam netaikomos sankcijos taip, kaip kitiems. Tai yra prisodrintas uranas – kuras atominėms elektrinėms, kurios bus šios „reabilitacijos“ dalis. Rusija perima vis didesnes didžiausios pasaulyje kasyklos akcijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Energetiniai spąstai
Tiekimo diversifikavimas, išlaidos žaliosios energijos ir branduolinės energetikos plėtrai – tai trumpai tariant, Vakarų „reabilitacija“ – terapija, kuria siekiama atitrūkti nuo pigių rusiškų angliavandenilių. Procesas ilgas ir skausmingas, bet karo Ukrainoje akivaizdoje – būtinas.
Nors Vakarų sankcijos labiau taikomos anglims, naftai ir dujoms, prisodrintas uranas nepatenka į sankcijų taikymo sritį. Rusija yra reikšminga šios rinkos žaidėja ir ruošia dirvą bandymui vėl įvilioti Vakarus į priklausomybę.
Didžiausia urano kasykla pasaulyje
„Financial Times“ kalbėjosi su Kazachstano „Kazatomprom“ prezidentu Meiržanu Jusupovu. Tai didžiausia pasaulyje urano kasykla, valdanti 43 proc. visos pasaulio rinkos – tai net daugiau nei visų OPEC šalių rinkos dalys naftos sektoriuje. Jusupovas leidiniui sakė, kad dėl besitęsiančio konflikto ir tarptautinių sankcijų sunku patenkinti urano poreikį, ypač Vakarų šalių.
|
„Mums didžiąją dalį, jei ne visą, produkcijos lengviau parduoti partneriams iš Azijos, konkrečios šalies neįvardinsiu, bet mes nenorime visų kiaušinių dėti į vieną krepšį“, – sakė jis.
Iš tiesų geografinė diversifikacija yra labai svarbi, ypač tokioje pramonėje. Tačiau eksportas į Vakarus yra brangesnis, nes reglamentai uždaro anksčiau naudotą maršrutą per Sankt Peterburgą, todėl buvo rasta alternatyva – per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Juodąją jūrą.
„Kazatomprom“, kaip strateginė įmonė, yra valstybės įmonė – Kazachstanas kontroliuoja 75 proc. akcijų. Tačiau „Financial Times“ cituojami ekspertai atkreipia dėmesį, kad įmonės ir jos antrinių įmonių verslo ryšiai su „Rosatom“ ir jos dukterinėmis įmonėmis auga. „Rosatom“ turi akcijų 5 iš 14 telkinių, kuriuose kasa „Kazatomprom“. Kaip rašo leidinys, 20 proc. to, ką Kazachstanas išgauna, Rusija perima.
„Rosatom“ didina savo akcijas
„Kazatomprom“ dvejų metų senumo finansinėje ataskaitoje buvo pateikta informacija, kad 49 proc. dukterinės įmonės „Budenvoskoje“ valdomo milžiniško indėlio akcijos buvo perleistos su „Rosatom“ susijusiems subjektams. Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos daromas spaudimas Kazachstanui šiame sektoriuje auga.
Pastaruoju metu iš Kazachstano bendrovės valdybos pasitraukė keli vyresnieji vadovai, nors bendrovė neigia, kad tai turi ką nors bendro su akcijų pardavimu Rusijos subjektams.
„Susirūpinimo nėra daug“, – atsakė Jusupovas į klausimą apie didėjančią abiejų šalių tarpusavio priklausomybę urano sektoriuje ir pridūrė, kad ji yra žymiai mažesnė nei naftos ar dujų atveju.
Urano paklausos klausimas ateinančiais metais tebėra labai besivystantis, kartu didėja susidomėjimas atominių elektrinių projektais, kuriuose Rusija taip pat yra bendradarbiavimo su Kinija lyderė. Užtenka paminėti garsųjį Turkijos atominės elektrinės projektą.
Pats „Kazatomprom“ yra ties viršutine savo gamybos pajėgumų riba arba nenori jų didinti. Praėjusį mėnesį bendrovė 17 % sumažino 2025 metų gamybos prognozę ir sustabdė savo 2026 m. prognozes. Priežastimis ji nurodė kasybai reikalingos sieros rūgšties trūkumą ir infrastruktūros plėtros vėlavimą. Pernai beveik pusė produkcijos iškeliavo į Aziją, 32 proc. į Europą ir 19 proc į JAV.
Ne durys, o langas
Šis atvejis įsilieja į platesnį kontekstą, aprašytą JK ir JAV vyriausybių išlaikomo mokslinio tyrimo centro „The Royal United Service Institute“ branduolinės energetikos ekspertės Darjos Dolzikovos, pažyminčios, kad duomenys apie urano importą ir eksportą paprastai nėra vieši ir paklausa gali keistis, atsižvelgiant į galimas tolesnes sankcijas. Štai kodėl tai labai sudėtingas dalykas.
Ji rašo, kad Vakarai didžiąja dalimi priklauso nuo urano, kurį išgauna su Kremliumi susijusios arba šioje šalyje veikiančios įmonės, ir galimos sankcijos šiam sektoriui turėtų atsirasti dėl bendro, vieningo branduolinio sektoriaus žaidėjų impulso.
Kitas dalykas – didelė tikimybė, kad tokį draudimą rusai apeitų. Niekas netrukdys Kremliui didinti eksporto į Kiniją, o Kinijai – į Vakarus, taip pat ir į JAV.
„Nuo 2022 m. Kinijos urano importo vertės padidėjimą lydi žaliavos eksporto padidėjimas iš šalies 2022 ir 2023 m., daugiausia dėl užsakymų iš JAV“, – rašo Dolzikova.
Tačiau ji atkreipia dėmesį į tai, kad viešai prieinama per mažai duomenų, kad būtų galima tvirtai pasakyti, jog tai susijęs procesas.
