„Saulė dingo. Atsijungė 890 MW galios „Olkiluoto 2“.“ Lietuvoje žaibiškai keičiasi elektros kainos ()
Rugsėjį pasiektas naujas vėjo jėgainių gamybos rekordas, elektros kaina mažėjo 22 procentais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjį dėl trumpėjančio šviesaus paros laiko mažėjusią saulės elektrinių gamybą keitė rekordinė vėjo jėgainių generacija, vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo. Permainingi orai ir elektrinių remontai Suomijoje lėmė didelius elektros kainų svyravimus, o Baltijos šalių kainos dažnai skyrėsi. Dėl didesnių vėjo ir saulės pajėgumų Lietuvoje elektros kaina buvo šiek tiek mažesnė, nei Latvijoje ir Estijoje.
Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su rugpjūčiu, mažėjo 22 proc. – nuo 106,9 Eur / MWh iki 83,7 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didėjusi vėjo gamyba, po remonto įjungta „EstLink 2“ elektros jungtis ir atominių jėgainių gedimai Suomijoje.
„Praėjusį mėnesį Lietuvoje reikšmingai augo vėjo gamyba, o rudeniški orai mėnesio pabaigoje pagerino pusmetį išsilaikiusį vėjo jėgainių valandinį rekordą. Rugsėjo 30 d. 13 valandą vėjo elektrinės gamino net 1135 MW. Šią valandą vėjo ir saulės elektrinės gamino daugiau elektros nei jos reikėjo Lietuvos vartotojams. Nors įprastai elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būna vienoda, dėl itin vėjuotų orų ir permainų Suomijoje, rugsėjį elektros kainos Baltijos šalyse dažnai skyrėsi. 7 dienas iš 30 išsiskyrė Lietuvos ir Estijos kainos, o rugsėjo 28 dieną išsiskyrė Lietuvos ir Latvijos zonų kainos. Dėl didesnių atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų, vidutinė elektros kaina Lietuvoje buvo šiek tiek mažesnė nei kitose Baltijos šalyse“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
|
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė pastebi, kad praėjusį mėnesį mūsų regiono elektros rinkai nemažą įtaką darė pokyčiai Suomijoje.
„Elektros kainų tendencijos Suomijoje turėjo įtaką Baltijos šalių kainoms. Mėnesio pradžioje, po 8 mėnesius trukusių remonto darbų, buvo įjungta „EstLink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Todėl pirmoje mėnesio pusėje Baltijos šalys importavo daugiau pigios energijos iš Šiaurės šalių. Tačiau rugsėjo viduryje Suomija patyrė vietinės gamybos trūkumą, kai rugsėjo 9 dieną atsijungė 890 MW galios „Olkiluoto 2“ branduolinis reaktorius. Dėl to ne tik sumažėjo elektros eksporto srautai į Estiją, bet Suomija kartais ir importuodavo elektrą iš Baltijos šalių. Ši tendencija tęsiasi ir pirmomis spalio dienomis“, – teigia A. Krasauskienė.
Didžiausia elektros kaina regione – Lenkijoje
Baltijos šalyse elektros kainos buvo nežymiai didesnės nei Lietuvoje: Latvijoje – 84,1 Eur / MWh, Estijoje – 84,3 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione – 95,1 Eur / MWh. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Suomijoje, kur kaina didėjo daugiau nei 4 kartus nuo 12,5 Eur / MWh iki 56 Eur / MWh. Mažiausios kainos fiksuotos Švedijos šiaurinėse zonose, kur elektros kainos nesiekė 10 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina rugsėjo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 83,7 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 359,7 ir 117,3 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 932 GWh. Palyginti su rugpjūčiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį reikšmingai nekito.
Daugiausia gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per rugsėjį buvo pagaminta 592 GWh elektros energijos – 3 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 609 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 63 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės rugsėjį gamino daugiausia – apie 39 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija lyginant su rugpjūčiu augo 36 proc. nuo 169 GWh iki 230 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 23 proc. nuo 205 GWh iki 158 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 18 proc. nuo 81 GWh iki 67 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 5 proc. nuo 97 GWh iki 102 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 35 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 47 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 667 GWh, palyginti su rugpjūčio duomenimis, jis mažėjo 5 proc. nuo 701 GWh. Rugsėjį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 66 proc., iš Latvijos 15 proc., o iš Lenkijos importuota 18 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 7 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu, nuo 251 GWh iki 233 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 54 proc., o likę – 46 proc. į Lenkiją.