Į Lietuvą ateina didžiuliai pokyčiai. „ES uždraudžia. Nuo 2026-ųjų sausio 1d.“ ()
Energetikos sektoriaus laukia pokyčiai – alternatyvų yra, bet ar užteko laiko pasiruošti?
© jplenio (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/pylon-electricity-sun-power-grid-8574348/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiek daugiau nei po metų, nuo 2026-ųjų sausio 1-osios, energetikos sektoriaus laukia išties rimti pokyčiai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 draudžia teikti Europos Sąjungos (ES) rinkai ir pradėti eksploatuoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius iki 24 kV, jei juose naudojamos patį didžiausią visuotinio atšilimo potencialą turinčios šiltnamio efektą sukeliančios sieros heksafluorido (SF6) dujos.
Specialistai sutinka: pokyčiai buvo būtini, alternatyvų F-dujomis, naudotoms ne vieną dešimtmetį, yra, bet ar perėjimas prie įrenginių naudojimo be šių dujų bus sklandus, atsakyti sunku, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pokyčiai buvo būtini
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis klimato kaitai išreiškiamas visuotinio atšilimo potencialu (VAP). Sieros heksafluorido VAP yra 24 300, lyginant su anglies dioksidu. Sieros heksafluoridas turi patį didžiausią poveikį klimato šiltėjimui ir yra itin stabilus cheminis junginys, kuris Žemės atmosferoje gali išbūti labai ilgai. Maža to, su šiomis dujomis dirbant be tinkamų apsaugos priemonių gali sudirginti odą, atsirasti odos ir akių pažeidimų, įkvėpus šių dujų gali dirginti viršutinius kvėpavimo takus, jos gali sukelti kvėpavimo sutrikimų ar kitų organų pažeidimų. Įrenginių, naudojančių SF6 dujas, eksploatacija – sudėtingesnė ir brangesnė nei be jų, reikalauja papildomų apsaugos priemonių.
|
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė pabrėžė, jog viena svarbiausių įpareigojimo naudoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius be F-dujų priežasčių – būtent aplinkosauginė, o sprendimas atsisakyti sieros heksafluorido (SF6) naudojimo energijos skirstymo / perdavimo srityje, anot pašnekovės, nebuvo priimtas nesant alternatyvų.
„Nėra taip, jog sprendimas priimtas skubotai, neigiamai paveiks pramonę – draudimai paprastai nepriimami, jei nėra siūlomi sprendimai. Galbūt, jie nebuvo diegiami taip sparčiai kaip norėtųsi, reglamentavimas ir buvo patvirtintas tam, jog pokyčiai vyktų greičiau“, – komentavo KTU mokslininkė.
Galios tik naujai įrangai
Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos (AM) specialistai, Europos Parlamento sprendimas neįpareigoja nutraukti jau naudojamų elektros skirstymo įrenginių veikimo – draudimas bus taikomas tik naujai į ES rinką teikiamiems ir diegiamiems įrenginiams. Kadangi ES F-dujų naudojimas reglamentuojamas nuo 2006-ųjų, valstybėms narėms planuojami pokyčiai nėra naujiena.
2014 metais galiojęs Reglamentas buvo pakeistas nauju, tačiau nemaža dalis nuostatų iš ankstesnio reglamento buvo perkeltos, atnaujintos ir sugriežtintos, siekiant svarbiausių tikslų: įgyvendinti 2016 m. Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimą (Kigalio pakeitimas) ir ES klimato neutralumo ekonomikai tikslą iki 2050 metų.
Vienas svarbiausių pokyčių, kuriam turi ruoštis valstybės narės, siekdamos įgyvendinti reglamente įtvirtintus griežtesnius F-dujų naudojimo reikalavimus – pakeisti nacionalinius teisės aktus.
Pagrindiniai iššūkiai, anot AM specialistų, kuriuos šiuo metu sprendžia ES narės – susiję su nelegaliu F-dujų ir jų turinčios įrangos importu iš trečiųjų šalių į ES rinką, mažėjančia ES F-dujų kvota ir jos paskirstymu įmonėms, F-dujų alternatyvų prieinamumu rinkoje.
Alternatyvų siūlo ir anksčiau
Bendrovės „Eaton“ pardavimų vadovas Lietuvai Edmondas Daukšas atkreipė dėmesį, jog pirmasis skirstymo įrenginys be SF6 dujų buvo pagamintas dar šeštajame dešimtmetyje – jau tuomet įmonės skatintos pereiti prie tvaresnių sprendimų ir mažinti šiltnamio efektą. Vidutinės įtampos skirstomuosiuose įrenginiuose be SF6 dujų – naudojama hermetizuoto oro ir kieta izoliacija.
Pasak E. Daukšo, atsisakyti įrenginių su SF6 dujomis buvo būtina dėl įvairių priežasčių – ne tik dėl sukeliamo šiltnamio efekto, sudėtingesnės ir brangesnės eksploatacijos, bet ir dėl aptarnaujančio personalo saugumo.
Paprastesnė ir ekonomiškesnė įrenginių be SF6 dujų priežiūra – susijusi su tuo, jog nereikalingas dujų kokybės ir kiekio stebėjimas, taip pat kvalifikuotas asmuo, galintis atlikti dujų papildymo darbus.
Dujų nuotekio sukelti trikdžiai gali lemti visos skirstyklos įtampos atjungimą, dėl šios priežasties sustoti gamybos ar kitų vartotojų veikla. Įrenginių su hermetizuoto oro izoliacija naudojimas elektros energijos tiekimo projektuose, gamybos pastatuose, duomenų centruose padeda lengviau atitikti tvarumo reikalavimus. Šis sprendimas yra patikimesnis, patvaresnis ir ilgaamžiškesnis.
Tikrins, ar naudojamos atsakingai
AM specialistai atkreipė dėmesį, jog Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta juridinių asmenų atsakomybė už fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, jų turinčių gaminių ir įrangos tvarkymo reikalavimų pažeidimą. Administracinių nusižengimų kodekse – fizinių asmenų atsakomybė.
Lietuvoje F-dujų ir jų turinčių įrenginių kontrolę atlieka Muitinės departamentas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas.
Ar planuojama papildoma parama įmonėms, atsisakančioms įrangos su SF6 dujomis? Kaip informavo AM, šiuo metu nėra suplanuota finansinių paskatų elektros skirstymo įrenginių, turinčių SF6, keitimui į F-dujų alternatyvų turinčius įrenginius.
Kaip įvardyta Reglamente, elektros skirstymo įrenginių montavimo, priežiūros, eksploatacijos nutraukimo darbus gali vykdyti tik fiziniai asmenys baigę mokymo programą, susijusią su elektros skirstymo įrenginiais, ir turintys galiojantį pažymėjimą.
Atliekant elektros skirstomųjų įrenginių eksploatacijos nutraukimo darbus būtina surinkti F-dujas iš įrenginių ir šias dujas recirkuliuoti, regeneruoti arba sunaikinti. Tolesnis elektros skirstomųjų įrenginių tvarkymas atliekamas laikantis nacionaliniais teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Ne visos rizikos įvertinamos
KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Ž. Stasiškienė SF6 pavojų lygino su asbestu, kuris buvo naudojamas ilgus dešimtmečius, o jį naudoti ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje, uždrausta 2005 metais.
SF6 dujos taip pat buvo naudojamos ne tik energetikoje, bet ir kasdienėse srityse. Pavyzdžiui, sportiniuose bateliuose šiomis dujomis būdavo užpildomi amortizacijai skirti maišeliai, taip pat teniso kamuoliukuose bei automobilių padangose dėl SF6 būdavo prarandama mažiau slėgio, stiklo paketuose SF6 buvo naudojama temperatūros izoliacijai. Nuo 2014-ųjų naudoti šias dujas minėtuose daiktuose draudžiama.
Rizika SF6 dujoms patekti į aplinką kyla gamybos metu, eksploatacijos metu dėl elektros skirstymo įrenginių gėdimų ir remonto, kuomet į aplinką gali patekti sieros heksafluoridas, taip pat netinkamai perdirbant.
Pašnekovės nuomone, vis dar trūksta informacijos apie šių dujų pavojingumą aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau jų naudojimo atsisakyti buvo būtina. Kitas klausimas, ar verslas pokyčiams spėjo pasiruošti.
