„Iki sausio 1 d. ES reikalavimas įvykdytas.“ Kas laukia Lietuvos

Bent tokia nauda iš jo bus Lietuvos žmonėms. O taip galima kapitalizme, kad valstybė "konkuruos" su privačiu verslu. Turint galvoj kad valstybinė įmonė gali net ir žemiau savikainos kurį laiką tiekti elektrą, verslas to negali.

Ir kaip konkuruos, kas man paaiškins? Visuomeninis tiekimas negali veikti konkurencinėje aplinkoje. Pvz. kas dabar grąžins berods 300-400 mln. susikaupusių skolų iš 2022 m. berods pirmo pusmečio, kai buvo priimtas sprendimas susidariusią nepriemoką surinkti ne per 6 mėn. kaip buvo įprasta kelis dešimtmečius, bet per 5 METUS! Pavyzdys, VERT suprognozuoja, kad 2025 I pusmetį elektros kaina rinkoje bus 50€/MWh, nes kvaila metodika, kurios jie aklai laikosi, nors aplinkybės pasikeitė ir nebetinka ta metodika. Tinklo mokesčius +- tiksliai paskaičiuoja ir yra dar tarkime 10ct/kWh, tai paskaičiuoja, kad visuomeninis tiekimas bus po 15ct/kWh. Tuo tarpu nepriklausomi tiekėjai sudarinėja tiekimo sutartis ir iškart mato, kad kaina bus kaip minimum 150€/MWh, nes dujų kainos jau dabar yra 50€/MWh, ir greičiausiai dar augs. Tai nepriklausomi tiekėjai siūlo elektros kainą tik už 25ct/kWh. Visi subėga pas visuomeninį tiekėją ir susidaro nepriemoka keli šimtai milijonų eurų. Tvirtina naują pusmetį, jau metodika sako elektros kaina bus 175€/MWh, ESO tarifas tas pats + susikaupusi skola, skaičiuojant, kad vartotojų skaičius nesikeis, gaunasi 37,5 ct/kWh tarifas. Nepriklausomi tiekėjai mato, išaugo AEI elektros pasiūla, gamtinių dujų kaina nukrito iki 20€/MWh, ir mato, kad elektra rinkoje eis po 60€/MWh vidutiniškai ir pasiūlo elektrą po 16ct/kWh. Visi subėga pas nepriklausomus tiekėjus. Kas padengia visuomeniniam tiekėjui pusės milijardo skolą? Mokesčių mokėtojai? Būtent dėl tokių svyravimų negebėjimo eliminuoti, daliai atrodo, kad visuomeninis tiekėjas yra pigiau.

Aš visada buvau prieš tą rinkos idiotizaciją, t.y. iškreiptą liberalizaciją, bet čia apie nieką. Realiai tai vistiek "garantinį" tieks tas pats ignitis, tik kad nu gal by default biržos planu, neknisant proto apie kažkokį ten nepriklausomumą etc. Ir scameriai neskambinės. Kažkokia liberalicazija realiai būtų jei būtų viena ala biržos kaina, o tiekėjai galėtų kažkaip sutarę su parkais/gaminančiais vartotojais patiekti pigiau (nu ar jei varototjui nepasisekė brangiau) ir jis tada relaiai pamatytų naudą. Ar galų gale nuolaidos už kiekį/lojalumą. Bet kokia čia nauda kai bent pusę kainos sudaro eso monopolis tai išvis lieka apie nieką. Tik kažkokia bereikalinga imitacija.

Negali būti prieš kažką, ko nesupranti. Natūralaus monopolio padaryti laisva rinka negali. Na teoriškai gali, bet bus labai brangu. O kitose šalyse turėtum sudaryti dvi sutartis atskirai, vieną su ESO, kitą su nepriklausomu tiekėju. Ir tada gautum apmokėti dvi sąskaitas. Būtų patogiau? Nepriklausomi tiekėjai yra tik pavadinimas. Nepriklausomi tiekėjai tarpusavyje ir konkuruoja per tai, už kokią kainą gali pasiūlyti. Ką sugadino Kreivys, tai iš esmės panaikindamas terminuotas sutartis - vartotojas be pasekmių terminuotą sutartį bet kada gali nutraukti.

Tai nuo pat pradžių tą sakiau, kad nėra ir jokios kalbos apie "nepriklausomus tiekėjus", dar iki Perlo*, jie buvo patys geriausi "tiekėjai" bo mokėjo skaičiuot, tik nu karo neatspėjo tai paskaičiavo irgi kad nebeapsimoka žaist. O dar ginčų buvo, kad ne ne, čia jie tikrai nepriklausomi :) Realiai tai tik dar viena tarpinė kuri kažkiek prideda išlaidų ir tiek. *Perlo gi labiausiai nekentė būtent visokie išsilavinę aukštesnių pajamų ir pan velnių priėdę - nes jie akivaizdžiai parodė kad tuo "nepriklausomu tiekėju" gali būt bet kuris gariūnų lariokas, nes ten nu reikia paimt duomenis iš eso, pripliusuot už skaičiavimo paslaugą ir išrašyt sąskaitą. Nu ir aišku pageidautina turėt pinigų amortizavimui.

Nuo ko, anot tavęs, teikėjai turi būti nepriklausomi? Tau čia ne krišnaistai, kad nuo materialaus pasaulio būtų apsiriboję. Perlas būtent atėjo su tokia logika kaip tu aprašai. Ir būtent perlas parodė, kad su tokia logika atėjus, nevaldant savo rizikų, pabaiga yra Gariūnuose, ieškant pigesnių prekių. Elektros tiekėjo veikla susideda iš esmės iš trijų dalių, kuri pilnai gali būti išskaidyta į atskiras, ir net nebūtinai susijusias per savininkus/akcijas įmones: 1. Klientų administravimas (pardavimai, sutarčių sudarymas, sąskaitų išrašymas ir išieškojimas, rinkodara ir pan.) 2. Elektros nupirkimas (reikiamu laiku, reikiamo kiekio), įskaitant su gamintojais tiekimo sutarčių sudarymo, prognozavimas kiek tavo vartotojai suvartos, ir užtikrinimas to kiekio. 3. Čia priklausomai nuo tiekėjo dydžio ir kaip vykdomas antras žingsnis, jei elektra perkama subalansuota, tai nėra, jei perkama nesubalansuota, tai balansavimas, kiekvieną mielą dieną sudarymas prognozių, kiek tavo vartotojai elektros suvartos, kiek sudarytos sutartys, kur superki nesubalansuotą elektrą pagamins, ir kiek reikia dar nupirkti/parduoti biržoje. Tada sekimas, kaip tai sekasi pavalandžiui įgyvendinti ir korekciniai veiksmai dienos prekyboje, balanso rinkoje, kad sumažinti kaštus. Kiekvieną valandą visus metus. Tokio dydžio tiekėjui, kaip Elektrum/Enefit/Ignitis, 1% prognozių tikslumo pagerinimas gali reikšti per metus vieną kitą dešimtį milijonų sutaupytų išlaidų. Kaip veikia visuomeninis ar garantinis tiekėjas? Tiesiog nuperka elektrą biržoje, permetant pilnai visus kaštus ir riziką vartotojui. Jokių bandymų elektros kainą mažinti ar stabilizuoti. Nėra tam jokios motyvacijos. Elektros įsigijimo kaina 3x didesnė, nei už kurią parduoda vartotojams - koks skirtumas, kitą pusmetį susimokės ir dar palūkanas primes. Dalis vartotojų už elektrą nesusimoka? Koks skirtumas, kiti vartotojai susimokės, o jei kada grąžins, tada ir sumažinsime tarifą likusiems. Sudarinėti užbiržinius sandorius? Dar ko, darbo daug, po to dar subalansuoti, jei sutaupysi, niekas ačiū nepasakys, o jei bent vieną pusmetį bus brangiau nei rinka, tai atskalbs viešai, kad loxas. Turėti pinigų amortizavimui... Kai tavo biznis yra iš maržos mažesnės nei 5% parduodamos elektros, tau reikia 45 dienoms elektros prekybai minimaliai apyvartinio kapitalo (už įsigytą elektrą atsiskaitoma per max 24 valandas ir dar turi būti rezervas berods 2x norimai dienos prekybai užšaldytas biržoje, o vartotojai sumoka per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo, o realiai kokių išieškojimo veiksmų imtis gali tik po 90 dienų, tai daug kas vėluoja), tai tas "amortizavimas" kai elektros kaina šokteli nuo vidutinės 30€/MWh iki 250€/MWh, yra ~8-9 metinės apyvartos. Ir tai niekas negarantuoja, kad nešokteltų dar daugiau kaina, ir vis tiek rezervo neužtektų, jei nevaldai rizikos. O visuomeniniam tiekėjui viskas dzin, pritrūks pinigų, nes prašauta su prognoze, duos ministerija. Kaip manai, kodėl ESO kaina dabar taip išaugusi? Nejau manai, kad taip išbrango tinklo amortizacija ir tinklo priežiūra, ar visgi skolų prisikaupę? O juokingiausia tai tie, kurie aiškina, kad nepriklausomi tiekėjai yra bereikalingas tarpininkas. Tai šitie parodo totalų nesigaudymą temoje, nes būtent ESO yra grynas tarpininkas, kuris elektros visai negamina. Pagrindiniai Lietuvoje veikiantis nepriklausomi tiekėjai yra elektros gamintojai, tad kaip tik vienu tarpininku mažiau. Tiesa, nepriklausomi tiekėjai tampa tarpininku surinkti dalį už tinklus, bet šitą daro daug efektyviau.

nu tai tegu duoda garantinis tiekėjas valandinį įkainį+tinklai+15%, kas norės kitaip rinksis privačius. bus ir avių daug ir vilkas sotus.

15% ? Kaštų nepasidengs garantinis tiekėjas. Nebent 15% ir nuo ESO dalies. Realiai jei kaip dabar daro, kad nuo praėjusio mėnesio kainos, tai minimums turi būti 50%. O iš tikrųjų turėtų už to laikotarpio rinkos kainą +20%. Ir vis tiek kaštų gali nedengti, nes į garantinį sukrenta visi nemokūs.

Tai kuris konkrečiai tiekėjas aukojasi ir parduoda pigiau nei biržoje? Iškart pereinu. Kad susiaurint - būtent kalba apie biržinius planus, ne kažkokį ten mėnesinį/naktinį etc planą. Bo jau net buvo tema apie Kruonį (ignitį) ir lyg sutarėm bent dėl to, kad jokiam tiekėjui, net su tokiu valstybiniu "strateginiu objektu" nėra ko numušinėt kainos, bo vistiek mokės kiek sutars ta mistinė birža*. Ir lieka tik buhalterija, techniškai papildomas stulpelis db, o vietoj to kuriami netgi kažkokie lempiniai tarpininkai. *čia išvis primena tuos lempinius istorinius susitarimus su išpūstu vilibor'u - nesvarbu kad realiai nelabai kas tarp bankų realiai ir skolindavosi, anei tiek reikėjo būtinai atiduot kokiam cb, nu bet proga paimt iš kliento buvo puiki. Tsakant pavaikščiok po turgų, gal pigiau rasi.

O kodėl privalo pardavinėti pigiau nei biržos kaina? Kuris verslas apskritai pardavinėja pigiau nei savikaina? O gal pats dirbi darbdaviui ir ne tik algos neimi, bet dar primoki už galimybę dirbti? Ir kodėl nepriklausomi tiekėjai turi parduoti pigiau savikainos ir prisiimti visą riziką, o visuomeninis tiekėjas niekada neparduos pigiau biržos, neprisiims absoliučiai jokios rizikos, ir dar neefektyvumo visus kaštus perkels vartotojams ir tau tinka? Kai sako, kad ESO kaštai reguliuojami, priminsiu, kad su tiekimo veikla buvo susiję ar tai 14 klientų aptarnavimo centrų, kur eilės begalinės, nuotoliu sutvarkyti iš vis beveik nieko negalėjai, o pusė žmonių sudarė užrašinių dalinimas, kur po to pasodino atskirą administratorę, kad tas užrašines dalinti. Kol Kreivys nesukniso nepriklausomų tiekėjų rinkos per populizmą, kad vartotojai gali nutraukti elektros tiekimo sutartį be nuobaudų bet kada, tol dažnai buvo, kad elektrą gavo pigiau nei biržos kaina ir 70%. Ir niekas niekam skoloje neliko. Pvz. uošviai mano, sutartį pasirašę buvo prieš 2021 m. antroje pusėje kainų augimo pradžią, tai elektrą gavo +- už 14ct/kWh fiksuotu tarifu. Po to pakilo iki 24-28 ct/kWh, ir net iki 56 ct/kWh, tik valstybė kompensavo viską virš 28ct/kWh, uošviai ir toliau elektrą gavo už 14 ct/kWh. Nepriklausomi tiekėjai šiuo kainų šuolio metu sutaupė berods 1,5-2 mlrd. elektros sąskaitoms vartotojams ir valstybei. Bet niekam neįdomu, nes buvo atskirų momentų, kai elektra pas nepriklausomus tiekėjus buvo brangesnė. Bet niekas nesibodi lyginti palyginamus dalykus, pvz. visuomeninio tiekimo kainoje įtraukti nepriemokas einamojo laikotarpio. Geras pavyzdys dabar yra su dujomis, ateinančio pusmečio dujų kainos prognozėje VERT įdėjo ~20-30% mažesnę gamtinių dujų kainą, nei kad šiuo metu rinkoje jinai yra. Sausį ar vasarį greičiausiai bus nutrauktas gamtinių dujų tiekimas per vamzdį vengrams/austrams, tad dujų kaina tikimasi, kad dar šoks į viršų. Tai irgi aiškinama, kaip visuomeninis dujų tiekimas pigesnis. Tik nutyli, kad susidarys nepriemoka didelė, kurią kitą pusmetį reikės grąžinti. Bus didelė nepriemoka, tai vėl apgaudinės visus ir išdalins nepriemoką per ilgesnį laikotarpį. Ir labai gerai gaunasi, pavartoji daug dujų su subsidijomis, kai pigiau nei kietas kuras gaunasi, o po to kai jau santykinai brangiau - nevartoji. Subsidiją padengs kiti vartotojai arba mokesčių mokėtojai. Tiekėjas užfiksuoja kaina pagal tuo metu rinkoje esančias sąlygas, neprisiimdamas rizikos. Jei riziką prisiima, tai baigiasi kaip Perlui. Elektros kainą biržoje formuoja kokie 7-8 tiekėjai ir didžiausi vartotojai bei turbūt 50+ elektros gamintojų Lietuvoje ir užsienyje, ir akivaizdžiai matosi, kad susitarimų nėra. O problema ta, kad gamybos pajėgumai nepakankami ir didelę dalį laiko tenka kurti dujas kažkam. Kai tik dujos užkuriamos, elektros kaina ir šoka į viršų. O šiaip skųstis galiu tik ESO paskirstymo kaina, bet net ir su tokia, vidutinė elektros kaina man gaunasi ~15ct/kWh, jei jau nebeturėčiau savo pasigamintos.