„1500 MW. Poreikis didžiulis.“ Lietuvoje atsiveria nauja rinka ()
Lietuvos Respublikos Seimas svarstys įstatymų pakeitimus.
© Pranešimo autorių nuotr. (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po sinchroninio susijungimo su kontinentinės Europos tinklais atsiveria nauja balansavimo rinka – kol laukiama naujų kaupiklių, dalį poreikio padengtų „Energy cells“.
Lietuvos Respublikos Seimas svarstys įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ po sinchroninio susijungimo su kontinentinės Europos tinklais, kuris planuojamas 2025 m. vasario 9 d., ribotą laikotarpį įsigyti nedidelę dalį elektros perdavimo sistemos valdymui reikalingų balansavimo paslaugų iš energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“.
2025-ųjų vasarį Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir pradėjus sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais, Lietuva, Latvija, Estija turės savarankiškai užtikrinti elektros gamybos ir vartojimo balansą tinkluose, pradės veikti bendra Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinka. Efektyviam balansavimo paslaugų rinkos veikimui yra reikalingas pakankamas lanksčių įrenginių kiekis. Kol rinkoje tokie įrenginiai ir pajėgumai dar tik vystomi, laikinai numatoma įsigyti dalį reikalingų balansavimo paslaugų iš „Energy cells“, kuri valdo 200 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemą ir teikia izoliuoto darbo rezervo paslaugą.
|
„Siekiant užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą ir sumažinti elektros kainą galutiniams vartotojams, dalį reikalingų balansavimo paslaugų galėtume įsigyti iš „Energy cells“, tuo pačiu užtikrinant, kad bendrovė ir toliau teiktų perdavimo sistemai būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Energijos kaupikliai yra pigiausias ir efektyviausias būdas balansuoti elektros sistemą, todėl nekantriai laukiame, kol rinkoje pradės veikti nauji kaupimo įrenginiai, kurie galės šias paslaugas teikti. Prijungus naujus kaupiklių parkus, balansavimo paslaugų iš „Energy cells“ įsigijimą atitinkama apimtimi mažinsime ir, esant pakankamai pasiūlai rinkoje, paslaugos būtų perkamos tik iš kitų rinkos dalyvių“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
Balansavimo paslaugų įsigijimo galimybė iš „Energy cells“ numatyta LR Seimo svarstomose Elektros energetikos ir Sinchronizacijos įstatymų pataisose, kuriomis perkeliama Direktyvoje (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių numatyta galimybė balansavimo paslaugas teikti perdavimo sistemos operatoriaus ar su juo susijusioms įmonėms. Šioje Direktyvoje pažymėta, kad Baltijos valstybės, dažnio valdymo srityje būdamos priklausomos nuo Rusijos sinchroninės zonos, dar negalėjo sukurti savos veikiančios balansavimo rinkos ir susiduria su labai specifiniais iššūkiais organizuodamos balansavimo rinkas, ir viena iš būtinų sąlygų stabiliam sinchroniškam sistemos veikimui užtikrinti yra pakankami balansavimo pajėgumų rezervai dažniui reguliuoti. Ši išimtis bus taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
„Energy cells“ paslaugų teikimo tvarką apibrėžtų priimti įstatymų pakeitimai ir Europos Komisijos sprendimai, taip pat „Litgrid“ ir „Energy cells“ sutartis, kurią derins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Sutarties tvirtinimas planuojamas sausio mėnesį, ji bus paskelbta viešai. Sutartyje planuojama numatyti, kad „Energy cells“ 2025 metais teiktų 40 MW pajėgumą balansavimo pajėgumų rinkoje, taip pat dalyvautų ir balansavimo energijos rinkoje, kurioje jos pasiūlymas būtų pateikiamas aukciono eilės gale, t. y. „Energy cells“ įrenginiai būtų aktyvuojami tik tuomet, kai paslaugų negalėtų suteikti kiti rinkos dalyviai.
Iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2025 metais sieks apie 1500 MW, iš kurių dažnio išlaikymo rezervo (FCR) poreikis sieks 23 MW, automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) – nuo 90 MW iki 120 MW, rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) – nuo 600 MW iki 770MW (aktyvavimui aukštyn) ir nuo 370 MW iki 610 MW (aktyvavimui žemyn). Baltijos šalių operatorių vertinimu, pačių operatorių, ar su jais susijusių bendrovių, turimi balansavimo pajėgumai (įskaitant „Energy cells“) sudarys apie 30 procentų poreikio 2025 metais, apie 70 proc. pajėgumų bus įsigyjama rinkoje.
„Litgrid“ duomenimis, įvertinus šiuo metu vystomus elektros kaupiklių projektus Lietuvoje, „Energy cells“ balansavimo paslaugos gali būti reikalingos artimiausius 2 metus, tačiau jau 2026 metais, priklausomai nuo rinkos galimybių, gali būti teikiamos dar mažesne apimtimi.
Energijos kaupimo sistemos operatoriaus „Energy cells“ svarbiausias tikslas ir toliau išliktų teikti elektros energijos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Projekto įgyvendinimo metu bendrovė ištestavo ir balansavimui reikalingus funkcionalumus, nes tokie reikalavimai buvo numatyti ir Europos Komisijos sąlygose bei „Litgrid“ išduotose prisijungimo sąlygose. Todėl su tam tikrais papildomais valdymo centro funkcionalumais laikinai gali prisidėti prie balansavimo pajėgumų trūkumo – 40 MW kiekio – padengimo, panaudojant dalį sistemos galios.
„Litgrid“ duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 projektai prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių galia ir talpa atitinkamai siekia apie 1052 MW ir 2710 MWh.
