Didžiausia pasaulyje. Iškils monstras. „Indija liks be vandens“ (Žemėlapis) (4)
Dėl projekto Indija gali netekti vandens.
© NASA/GSFC/METI/ERSDAC/JAROS, and U.S./Japan ASTER Science Team | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Yarlung_Zangpo_Grand_Canyon,_Tibet.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos valdžia davė leidimą pietų Tibete statyti užtvanką, kuri turėtų tapti didžiausia pasaulyje. Pekino planai regione statyti hidroelektrinę jau seniai sukėlė protestus tiek tarp vietinių gyventojų, kuriems gresia masinis iškėlimas, tiek iš kaimyninės Indijos, kuri šio projekto tiesiogine prasme gali netekti vandens. Aplinkosaugininkai savo ruožtu reiškia susirūpinimą dėl hidroelektrinių statybos padarinių aplinkai, rašo BBC.
Pekinas planuoja statyti užtvanką Brahmaputros upės žemupyje (Kinijoje ji vadinama Tsangpo) – viename didžiausių vandens kelių Pietų Azijoje. Naujosios hidroelektrinės rezervuaras užpildys Yarlung Tsangpo tarpeklį, kuriuo teka upė.
Brahmaputra (OpenStreetMap, CC BY-SA 4.0)
|
Projektas pirmą kartą buvo paskelbtas 2020 m. pabaigoje. Kinijos valdžios teigimu, naujoji hidroelektrinė pagamins 3 kartus daugiau elektros nei ant Jangdzės upės pastatyta Trijų tarpeklių hidroelektrinė, kuri vis dar yra galingiausia pasaulyje.
Valstybinė Kinijos žiniasklaida hidroelektrinės statybą vadina „saugiu projektu, kurio pagrindinis tikslas yra apsaugoti Kinijos aplinkos gerovę“. Kinijos Liaudies Respublikos valdžia tvirtina, kad pastačius galingą hidroelektrinę, šalis galės gerokai sumažinti anglies dioksido išmetimą ir tuo pačiu pagerinti vietos gyventojų gyvenimo sąlygas.
Tačiau ekspertai, žmogaus teisių organizacijos ir aplinkosaugininkai įspėja apie galimas neigiamas šio projekto įgyvendinimo pasekmes. Jie baiminasi, kad neigiamas statybų poveikis aplinkai ir vietos gyventojams gali nusverti bet kokius įgyvendinimo „pliusus“.
Dėl hidroelektrinės statybų Tibete reiks persikelti daug vietos gyventojų – tikėtina, kad perkeltųjų skaičius viršys milijoną. Be to, užtvankos statyba gali gerokai pakeisti regiono kraštovaizdį, o tai lems ekosistemų sunaikinimą arba rimtą žalą. Regionas, kuriame planuojamos statybos, pasižymi ypatinga biologine įvairove.
Kinija jau pastatė kelias hidroelektrines Tibete po regiono aneksijos šeštajame dešimtmetyje. Anksčiau žmogaus teisių aktyvistai pareiškė, kad naujų hidroelektrinių statyba yra dar viena Pekino vykdomo tibetiečių ir jų žemės išnaudojimo forma.
Tibeto bendruomenės, daugiausia budistų, ne kartą susidūrė su represijomis Kinijoje. Šių metų balandį Kinijos valdžia sulaikė šimtus tibetiečių, protestavusių prieš Kamtoko užtvankos statybą Drichu upėje. Daugelis protestuotojų buvo sunkiai sužeisti.
Kalbant apie hidroelektrinės statybą Brahmaputroje, valdžia dar nepaskelbė perkeltųjų gyventojų skaičiaus. Tačiau žinoma, kad statant Trijų tarpeklių hidroelektrinę buvo perkelta 1,4 mln. žmonių
Kinija tvirtina, kad hidroelektrinės statyba didelių aplinkosaugos problemų nesukels. Tačiau aplinkosaugininkai pabrėžia, kad įgyvendinant projektą Namcha Barwa kalnuose bus išgręžti keturi 20 km tuneliai, o tai gali sukelti rimtų pasekmių aplinkai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kinijos kaimynai naujų hidroelektrinių statybą pietų Tibete laiko bandymu visiškai kontroliuoti ginčytiną regioną ir įgyti ekonominių svertų kaimyninėse šalyse.
Planai statyti užtvanką Indijoje kelia rimtą susirūpinimą. Valdžia ir ekspertai tvirtina, kad hidroelektrinės statyba Kinijai leis beveik visiškai kontroliuoti Brahmaputros upę, kurios didelė dalis teka per Indijos teritoriją.
Tibeto plokščiakalnis dažnai vadinamas „Azijos vandens bokštu“, nes būtent iš šio regiono išteka upės, maitinančios Pietų Azijos šalis. Brahmaputra yra viena didžiausių upių regione, ji įteka į Bengalijos įlanką, sudarydama apie 100 000 kvadratinių kilometrų deltą. Indijoje Brahmaputra teka per Asamo ir Arunačal Pradešo valstijas, kur ji yra svarbus vandens ir maisto šaltinis vietos žmonėms.
Pasak ekspertų, užtvankos statyba Tibete gali leisti Kinijai pakeisti upės kryptį. Ši perspektyva ypač gąsdina Indiją ir Bangladešą, turint omenyje ilgalaikius Pekino planus nukreipti vandenį iš pietinių regionų į šiaurės regionus, kuriuose trūksta vandens.
Remiantis Australijoje įsikūrusio Lowy instituto tyrimais, Tibeto plokščiakalnio upių kontrolė suteikia Kinijai įtakos kaimyninių šalių, ypač Indijos, ekonomikai. Kinijai paskelbus apie planus statyti hidroelektrinių užtvankas ant Brahmaputros, Indija taip pat paskelbė apie planus statyti keletą hidroelektrinių užtvankų pasroviui Arunačal Pradešo valstijoje. Šia iniciatyva siekiama sušvelninti galimas neigiamas Kinijos hidroelektrinių statybos pasekmes.
Yarlung Tsangpo kanjonas, kuriame planuojama statyti užtvanką, yra giliausias pasaulyje. Aukščio skirtumas išilgai upės rajone yra apie 2000 metrų vos 50 km atstumu, todėl regionas yra patrauklus hidroenergijos projektams.
Tačiau kanjonas yra Indijos ir Eurazijos tektoninių plokščių sandūroje, kur reguliariai vyksta žemės drebėjimai. Drebėjimo mastas šiame regione gali siekti 8,6 balo pagal Richterio skalę.
Projekto kritikai pabrėžia, kad tarpeklio siaurumas ir gylis daro regioną pavojingą statyboms: nuošliaužos ir žemės drebėjimai gali pažeisti užtvankos konstrukciją. Jį sunaikinus, galimos katastrofiškos pasekmės su daugybe aukų.
