Sukūrė energetinio pasaulio Godzilą. „Norim radioaktyvių atliekų – užversim pasaulį energija“ ()
Sukūrė bateriją, maitinamą radioaktyviosiomis atliekomis.

© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Godzilla yra viena iš Japonijos pop kultūros ikonų. Garsioji pabaisa sugebėjo įgyti jėgų nuo radiacijos, o Ohajo valstijos universiteto inžinieriai, matyt, nusprendė pasisemti įkvėpimo iš šios koncepcijos ir sukūrė bateriją, maitinamą radioaktyviosiomis atliekomis.
Pastarosios atsiranda, be kita ko, dėl atominių elektrinių naudojimo. Jos prisideda prie atliekų susidarymo, kurių saugojimas yra nemenkas iššūkis. Jos pavojingos gyviems organizmams ir pavojingos išlieka dešimtis ar net šimtus tūkstančių metų. Todėl jos turi būti laikomos tinkamai izoliuotose vietose, pavyzdžiui, didžiulėse branduolinėse kapinėse.
|
Dėl šios problemos atominės elektrinės negali būti laikomos 100 % alternatyva įprastiems energijos šaltiniams, pavyzdžiui, iškastiniam kurui.
Bet kas, jei mokslininkai rastų būdą panaudoti radioaktyviąsias atliekas, dėl kurių jos būtų stebėtinai vertingos? Tai amerikiečių inžinierių, kurie pristatė savo pasiūlymą „Optical Materials: X“, idėja.
Ohajo valstijos universitete sukurta baterija yra 4 kubinių centimetrų tūrio ir yra skirta branduolinę energiją paversti elektros energija. Svarbu tai, kad šioje baterijoje nėra jokių radioaktyvių medžiagų, todėl ją naudoti gana saugu.
Ohajo valstijos universiteto mokslininkų sukurta baterija gali konvertuoti spinduliuotę iš radioaktyviųjų atliekų ir panaudoti ją elektrai gaminti.
Pagrindinį vaidmenį šiuo atžvilgiu atlieka saulės elementai ir kristalai, kurie skleidžia šviesą sugerdami jonizuojančiąją spinduliuotę. Tokiomis aplinkybėmis išgaunamas nedidelis kiekis energijos, tačiau teigiama, kad jos pakanka mikroelektronikai maitinti. Tačiau tai nėra svarbiausia: daug svarbiau yra tai, kad tai, kas anksčiau buvo laikoma nenaudingomis atliekomis, galėtų rasti realų panaudojimą.
Bandymų metu tyrėjų komandos nariai patikrino savo prietaiso veikimą cezio-137 ir kobalto-60 atžvilgiu, kurie yra branduolinio reaktoriaus veikimo liekanos. Pirmuoju atveju baterija pasiekė 288 nanovatus, o antruoju – 1,5 mikrovatus. Taigi, nors cezis-137 tiekė labai mažai energijos, kobaltas-60 šiuo atžvilgiu buvo daug geresnis ir to gali pakakti, pavyzdžiui, mažam jutikliui maitinti.
Padidinus baterijos dydį, mokslininkai galės tiekti dar daugiau energijos, o tai turėtų atverti duris pritaikymui kasdieniame gyvenime. Tai visų pirma gali būti mažo dydžio elektronika.