Atomą Europoje pakeis rusiškos dujos? (0)
Po atominei energetikai suduoto smūgio, įvykus avarijai Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje, manoma, kad gamtinių dujų paklausa Europoje didės. Nors pagrindinių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių požiūris į atominės energijos naudojimą skiriasi, rašo leidinys „Biznes&Baltija“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip jau skelbta, Vokietijos vyriausybė nutarė visiškai atsisakyti atominės energetikos. Vokietijos vyriausybė pirmadienį per neeilinį posėdį jau pritarė sprendimui atsisakyti branduolinės energetikos iki 2022 metų. Septynios seniausios Vokietijos atominės elektrinės, kurių eksploatavimas laikinai sustabdytas kovą po avarijos Fukušimos atominėje jėgainėje, taip pat remontuojama „Krummel“ taip ir nebus paleistos. Tik viena seniausių atominių jėgainių iki 2013 metų toliau veiks kaip rezervinė, tuo atveju, jeigu žiemos mėnesiais šalyje staiga pritrūktų elektros. Likusių 9 iš 17 Vokietijos atominių elektrinių bus palengva atsisakyta iki 2023 metų pagal planą. Iki liepos 8 dienos šioms pataisoms, vyriausybės įtrauktoms į atominės energetikos įstatymą, turi pritarti Vokietijos parlamentas, taip pat Bundesratas (Aukštieji parlamento rūmai), atstovaujantis federacinėms žemėms.
Šveicarija taip pat atsisakė planų statyti AE, be to, šalies vyriausybė pasisakė už tai, kad nuo 2014 iki 2034 metų būtų sustabdyta penkių šalies atominių jėgainių veikla. Italija dar 1987 metais po Černobylio katastrofos referendumu nusprendė atsisakyti atominės energetikos.
„Gazprom“ skaičiuoja pelną
Dėl tokių ES šalių sprendimų Europos Komisijos (EK) komisaras energetikos klausimams Giunteris Oettingeris buvo priverstas pareikšti: „Mums reikia daugiau dujų. Po Berlyno sprendimo būtent šis kuras taps ES augimo varikliu.“
Rusijos spauda rašo, kad dujos jau dabar sudaro 23 proc. visos ES energijos rinkos, atominis kuras – 28 proc., atsinaujinantys energijos šaltiniai naudojami pagaminti 19 proc. reikalingos energijos.
Pagrindinė Europos gamtinių dujų tiekėja, aprūpinanti šiuo kuru ir ES, yra rusų įmonė „Gazprom“. Šios dujų milžinės vadovas Aleksejus Mileris jau yra pareiškęs, kad įvertinęs Artimųjų Rytų padėtį ir Japonijos atominės energetikos krizę dujų koncernas smarkiai padidino gamtinių dujų tiekimą užsienio rinkoms. A. Mileris teigė, kad šios rinkos pasiekė rekordus: metų pirmąjį ketvirtį pardavimo apimtis viršijo pernykščius rodiklius 12 proc., balandį – 20 proc., o gegužę – 30 procentų. „Šiuo metu dujų tiekimo Europai apimtis per parą prilygsta pardavimo mastui žiemą“, – pabrėžė jis.
Tai rodo, kad atsisakius atominio kuro Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų didės.
Paryžius prieštarauja
Tačiau dėl AE uždarymo girdima visokių balsų. Net EK abejojama, ar Vokietijai pavyks įgyvendinti savo planus. Briuselyje manoma, kad užsispyręs nutraukti visų AE veiklą Berlynas susidurs su finansinėmis problemomis, nes milžiniškas lėšas teks investuoti į alternatyvių atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą. Pirmiausia kelių milijardų eurų Berlynui prireiks atitinkamai infrastruktūrai sukurti. Be to, EK nerimauja, kad Vokietija, nusprendusi plėtoti anglimi kūrenamas elektros jėgaines, neįvykdys prisiimtų aplinkosaugos įsipareigojimų.
Svarbi ir oficialaus Paryžiaus pozicija. Prancūzijos premjeras pareiškė, kad jie gerbia Vokietijos apsisprendimą atsisakyti atominių jėgainių, bet Prancūzija šiuo keliu neis. Prancūzai mano, kad atomas – ateities pamatas, be jo esą neįmanoma įvykdyti uždavinių sustabdyti klimato kaitą. Net keturis penktadalius reikalingos elektros energijos Prancūzija pasigamina atominėse jėgainėse.
Tačiau tada vokiečių siekis išvengti atominės krizės, kurios bijodama šalis atsisako atomo, tėra iliuzija. Jeigu kas nors atsitiks prancūzų atominėse elektrinėse, vieni pirmųjų nukentės vokiečiai.
Negana to, Švedija jau pareiškė, kad, Vokietijai uždarius atomines jėgaines, būtent iš Prancūzijos jai tektų importuoti reikalingą elektros energiją. Taigi vokiečių energetikos politikos siekiai pavadinti nelogiškais.
Eksploatuoti atsinaujinančius energijos šaltinius yra labai brangu. Kai kuriais skaičiavimais, 1 gigavato galios vėjo jėgainių statyba Vokietijai kainuotų 3 mlrd. eurų. O tokio pat galingumo dujų jėgainių statyba kainuoja 800 mln. eurų. Bet net ir plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius dujos reikalingos kaip rezervinis vėjo ir saulės jėgainių kuras.
Šiuo metu Rusijos koncernas „Gazprom“ tiekia Vokietijai 32 proc. reikalingų dujų. Berlynui pakeitus pagrindinę energetikos politikos kryptį, padidės Vokietijos priklausomybė nuo tiekiamų rusiškų dujų.