Naujieji elementai leis įkrauti elektromobilius per minutę

Nu tai va.. ir bus tas proveržis elektromobilių rinkoje. Jeigu sugebės automobiliai nuvažiuot kokius 300 Km ir jiems pakrauti užteks kelių minučių, tai nematau jokių problemų. Būtent dėl šių dviejų dalykų dabar žmonės neperka elektromobilių (retas nuvažiuoja 300 Km, o pakrauti reikia kelių valandų).

man tik idomu kaip pakrovimo stotele, laidai, kontakktai, automobio elektronika supras kad tai vyksta pakrovimas , o ne trumpasis jungimasis pakrovimo sistemoj??? o jei netycia kontaktas prastesnis? ar laidas nuo krovimo beluztantis? taigi gaisras garantuotas

)

benzina ar dujas ipylus, pili skysti kuris isskirs energija, o cia pilsi energija i akumuliatorius, jei akumuliatorius ir laidai syla vaziuojant, tai kai krausi 100 kart greiciau tai pro sali issiskirs energijos irgi 100 kart daugiau per ta pat laiko vieneta- superlaidininku reikes, beto kokia gi elektromobiliu itampa, ne kilovoltai, tai srove krovimo bus tukstanciais amperu

Kiekviena diena žmonėms virš galvos tyso aukštos įtampos laidai, o gyvenam sau ramiausiai... Visur yra pavojus ir visur yra rizika, bet nemanau kad turėtume imti ir į tai žiūrėti kaip į kokią žudimo mašiną. Tiesiog bus tam tikros atsargumo taisyklės, kuriu norėsi laikysies nenorėsi nesilaikysi... kaip ir su kiekvienu prietaisu...

O elektromobilis viso važiavimo metu naudoją PAKRAUTĄ elemento energiją, ar sukantis ratams (kaip vėjo jėgainės) pats papildomai gaminasi energiją?

Regeneruoti energiją galima stabdymo metu. Plačiau apie tai skaitykite čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Regenerative_brake Apie F1 naudojamą KERS(kinetic energy recovery system) sistemą: http://www.youtube.com/watch?v=-yE3khtKZGg

Dar teko girdėt kad yra kažkokia danga kuri nuo smūgio generuoja elektros energiją, tai jeigu ratai iš tokios būtų, jau būtų įdomu, atrodo yra kelių tokių kažkurioj šalį, kur nuo važiuojančių automobilių gaminama energija. Dar aš buvau sugalvojęs kaip būtų galima pakraut mašiną naudojantis pasipriešinimo energija kai važiuoja automobilis. Pvz yra įvairūs bumperiai sportinio tipo su tom visos skylėm aušinimui ar šiaip dėl grožio, tai kodėl į jas negalima įrengti mini vėjo jėgainių, kurias pasuktų vėjas prie tam tikro greičio, tokiu būdu turėtume energijos iš niekur, gal ir nedidelius kiekius, bet bent skydelio apšvietimui užtektų

Tingiu skaičiuot, mačiau Delfyje vienas žmogelis nepatingėjo ir paskaičiavo, kad reikia ~14000A srovės... Bet kaip čia niekas nesugalvojo elektromobilį sukergti su vėjo malūnu - kuo greičiau važiuoji - tuo daugiau elektros... Geriau eikit vaikučiai miegot arba protingų knygelių skaityt

Tai gal iškart amžiną variklį (perpetum mobile) montuojam..?

Taip ir as 14-kos budamas galvojau. Dabar pagalvok is kur ta energija malunelis paima (hint: vejo pasipriesinimas), o kas sudaro degalu sanaudas? (look at hint)

Idejus "mini vejo jagaine" i kokia skyle del padidejusio oro pasipriesinimo bus isleista daugiau energijos, nei jos malunelis pagamins

Kam dar tas amžinas variklis šiais laikais reikalingas ? Galima apseit ir be malūno, tereikia skaitliuką atsukti atgal ir bus elektros už dyką ...

Vaikuti, eik protingu knygeliu skaityti... Tiek daug kvailu komentaru, kad dukart pasitikrinau ar ne delfyje komentarus skaitau. Zmones pries 50 metu suprato, kad aerodinamika itin svarbi greiciui, bet cia dar daug kas neprisivijo net energijos tvermes desnio, o ka jau kalbet apie pacia aerodinamika

Kas cia visi raso apie gaisrus tai tikrai to niekada nebutu visu pirma but viskas paskaicuota koks skirtumas ar minute krauti ar 10min, tai jau zimiai trumpiau negu licio baterija o jei 10min jau krauti tai jau zymai mazesnes sroves tikrai reikia, beje cia neparasyta apie baterijos itampa kodel ji negaletu buti 220v, ar 440v nebutinai 12v, galima daug nuosekliai jungti, tai irgi zimiai sumazintu krovimo srove, taigi 14000A krovimui tikrai yra nereli bet ja visa laika galima sumazinti, taigi niekas ir nekaistu, ir superlaidiniku nereiketu. beje durna mintis bet kas sake kad baterija negaletu buti 1000V 1000/1.2=833 mazu celiu ar dideliu priklauso nuo talpos, zinoma jau 220, 440, 1000v jau pavojingos zmogui, 1000v gal ir nerelu, nes visa laika yra durneliu kurie kisa neten kur reikia pirstus, bet 220v jau zymiai relu, nes kiekvienas zinom tokia itampa.

Galėtų, bet kur tu sutalpinsi tiek celių ? Plius dar kiek reikia lygiagrečiai užjunkt, kad tenkintų mus ir pagal maksimalią viso pako atiduodamą srovę. Pažiūrėk į dabar gaminamus baterijų pakus, kurie dedami į elektromobilius. Pagal elektrosauga, žmogui povojingos įtampos yra: išlygintos įtampos 75V, o kintamos 42V. Beje, kadangi elektronika ir elektrotechnika veikia tūkstančius kartų efektyviau nei mechanika t.y statistinis elektronikos gedimas yra mažai tikėtinas, nei mechaninis, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir kaip sakai „lindimas į vidų“ pataisyti ekstra atveju. Ne kiekvienas išmano apie elektrą kaip apie automobilio mechaniką, net neturėtų minties lįsti prie jos. Be abejo, būtų visi įmanomi perspėjimo ženklai ir instruktažai. Ir projektuojamos krovimo stotelės ar šiaip elektroninė įranga, kuri būtų saugi naudojant, todėl galutiniam vartotojui nereikėtų lįsti iš vis į vidų, tik pajungti krovimo laidą prie elektromobilio ar kitos elektrinės transporto priemonės, kas praktiškai panaikina bet kokius nelaimės atvejus be savanaudiškos intervencijos.

Šunto reaktoriai 10kV, veikdami plešia 4-8tukst. A. Valdymo patalpoj nereikia žiemą net šildymo jungt - rankos storumo kabeliai sušildo Dėl saugumo, juk naudojamos įvairios apsaugos: automatiniai jungikliai, skirtuminės sr. relės, mikroprocesoriniai valdikliai (turbūt taip vadinasi?)... Nebus gi taip, kad kiši laidą ir prasideda krovimas. Greičiausiai įkiši laidą ir eisi numygt mygtuko. Pastarasis per kontaktorių paleis srovę. O dėl lindimo po kapotu, tai ir dabar pilna įspėjamų ženklų, saugiklių dėžė irgi saugo nuo chalturkių. Elektromobilio atveju, tai tos apsaugos turėtų būt gerokai griežtesnės.

Turiu toki klausyma, nesu elektrikas, bet man is galvos tokia schema neiseina, galit pakomentuoti, kas?, kaip?, kodel? Siaip elektros varikli pajungiu per pavaras, per grandine, kad suktusi optimaliu rezimu ir maluno serdi suktu mazdaus 12ms. Kazkaip primetu skaicius, tai man lyg viskas tvarkoje Tik nesijuokit, su elektra mazai ka bendro turiu!

Duodant apkrovą generatoriui (sujungsi kelias lemputes namie), malūnui bus sunkiau suktis. Tavo 0,5kW varikliukas nebe pasuks malūno.

Na tebunie pajungciau 1kwh, bet jungciau netiesiogiai ji. Na principas toks kaip dviracio daleiskim pavaru sistema. Beto paskaiciuociau, kad ji suktu apie 12ms tai jau nuo tokio greicio jis gamina 10kw, tai manau galeciau jungti ka noriu, jei su varikliu isukciau maluna iki tokio greicio ar klystu?