„Šilumos siurbliai? Septynis kartus brangesni. Keista, kad kas nors juos perka“ (Foto) ()
Prasta padėtis.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Šilumos siurbliai? Septynis kartus brangesni. Keista, kad kas nors juos perka“, – stebisi Lenkijos žiniasklaida.
Europos šilumos siurblių asociacija (EHPA) įvertino 17 Europos šalių pagal elektros ir dujų kainų santykį bei jo įtaką šilumos siurblių rinkai. Lenkija atsidūrė sąrašo apačioje. Elektros kaina apmokestinama 7 kartus brangiau nei dujos. Lietuvoje – elektros kaina apmokestinama 3 kartus brangiau nei dujos.
Veiksniai, lemiantys šilumos siurblių rinką konkrečioje šalyje, apima, pavyzdžiui, prieinamas subsidijų sistemas ar specialias energijos tarifų schemas šių įrenginių naudotojams. EHPA nuomone, lemiamas veiksnys yra elektros ir dujų kainų santykis: elektros kaina neturėtų viršyti dujų kainos daugiau nei dvigubai. Priešingu atveju investicijos į šilumos siurblius tampa nepelningos, o pelningumo rodiklis „auga kaip ant mielių“.
Nors vyriausybės negali tiesiogiai kontroliuoti elektros kainos, jos gali nuspręsti, kokie mokesčiai ir rinkliavos bus pridedami prie sąskaitos, – pabrėžia EHPA.
Šilumos siurbliai ir iškastinio kuro importas
|
Didžiausia Europos energetinio saugumo problema – priklausomybė nuo iškastinio kuro importo. Europos Komisijos nuomone, būtent šilumos siurbliai gali padėti tiek sumažinti Rusijos dujų importą, tiek sustiprinti ES pramonės konkurencingumą. Briuselis tvirtina, kad šilumos siurblių paplitimas ir namų ūkių energinio efektyvumo didinimas galėtų sutaupyti 60 mlrd. eurų, vengiant iškastinio kuro importo iki 2030 m. EHPA teigia, kad šilumos siurbliai jau 2024 m. leido sutaupyti 24 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Europos lyderiai turi didinti energetinį saugumą, pereidami nuo iškastiniu kuru pagrįsto šildymo prie šilumos siurblių. Svarbiausias įrankis, kuriuo jie gali pasinaudoti – tai elektros sąskaitų apmokestinimo sistema“, – įsitikinęs EHPA generalinis direktorius Paul Kenny.
Tuo tarpu 8 iš 17 tirtų Europos šalių apmokestina elektros energiją bent tris kartus brangiau nei gamtines dujas, o visos šios šalys 2024 m. turėjo mažiausias šilumos siurblių pardavimų rinkas, žiūrint į gyventojų skaičių. Blogiausia padėtis – Lenkijoje.
„Kraštutiniu atveju Lenkijoje elektros kaina apmokestinama septynis kartus brangiau nei dujos, o Belgijoje – daugiau nei šešis kartus“, – pažymi EHPA.
Šilumos siurblių rinka 17 šalių. EHPA pav.
Ar galimas nulinis PVM?
Kaip pakeisti šią situaciją? EHPA siūlo keisti ES direktyvą dėl PVM. Valstybės narės turėtų galėti sumažinti šį mokestį nuo šilumos siurblių įrengimo iki nulio, panašiai kaip tai daroma su saulės elektrinių įrenginiais. Kai kurios ES šalys sumažino PVM iki maksimalaus galimo lygio (5 proc.), tačiau be direktyvos pakeitimo negali jo sumažinti dar labiau.
„ES valstybės narės galėtų sumažinti elektros apmokestinimą iki minimumo, sumažinti PVM šilumos siurblių įrengimui, taikyti skirtingus PVM tarifus elektros energijai ir iškastiniam kurui arba naudoti kitus mechanizmus, kad skatintų švarios elektros naudojimą namų ir pramonės šildymui“, – rekomenduoja EHPA.
Tai taip pat padėtų sumažinti energijos poreikį. Pasak EHPA, šiuo metu Europa 40 proc. energijos sunaudoja šildymui. Keičiant dujinį katilą į elektrinį šilumos siurblį, energijos suvartojimas pastate ar pramonėje sumažėja tris–keturis kartus, o tai taip pat sumažina iškastinio kuro importą.
„Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pastatų dujų poreikis išsivysčiusiose šalyse 2021–2030 m. sumažės 65 mlrd. kubinių metrų, sparčiai didinant energijos efektyvumą ir plačiai diegiant šilumos siurblius“, – teigia EHPA.
.jpg)
.jpeg)
