Ar tai šilumos siurblių pabaiga? Namų ir butų šildymo srityje artėja dideli pokyčiai ()
Tai reiškia, kad lenkdami ir tiesindami tokią medžiagą galime atvėsinti arba pašildyti patalpą.
© pxhere (Public Domain) | https://pxhere.com/en/photo/1103273
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Patogi, ekologiška ir taupu – taip specialistai ragina lenkus rinktis šilumos siurblius. Tačiau kokie rezultatai? Kaip rodo Lenkijos programos „Švarus oras“ duomenys, 2024-ieji atnešė staigų tendencijų pokytį. Beveik pusė visų paraiškų finansavimui gauti buvo teikiamos dėl biomasės katilų. Ar dabar laukia dar vienas lūžis šildymo srityje? Kalbama apie visiškai naują technologiją, galinčią pakeisti šilumos siurblius.
Šilumos siurbliai tinka ne visiems. Privalumai ir ribotumai
Specialistai pabrėžia, kad šilumos siurbliai yra patogūs, ekologiški ir ekonomiški. Tačiau šis įrenginys tinka ne visur ir ne kiekvienam. Labai svarbu, kuriame Lenkijos regione gyvenama – kažkada aiškino ekspertas portalui „Onet“. Palenkėje, laikomoje „šalčio ašigaliu“, ar pietiniuose šalies kalnuose, namus tenka šildyti ilgiau ir intensyviau.
Pastato būklė ir gyventojų skaičius
Kitas svarbus aspektas – kokiame pastate siurblys būtų montuojamas. Jei namas senas, neapšiltintas, su nesandariais langais, šiluma skverbsis lauk kaip pro rėtį, o šildymas kainuos brangiai. Taip pat svarbu, kiek žmonių gyvena name. Daugiausia energijos suvartojama ne tiek radiatoriams įkaitinti, kiek kasdien vandeniui praustis šildyti. Jei siurblys kelis kartus per dieną turės pašildyti boilerį didelės šeimos reikmėms, jis sunaudos labai daug energijos. Ne mažiau svarbūs ir namo plotas, radiatoriai bei bendras grindinio šildymo plotas.
Ar šilumos siurbliai – neišvengiami?
|
Ar nepaisant visų abejonių lenkai yra pasmerkti šilumos siurbliams? Būtent jie turėtų pakeisti anglimi kūrenamus bei dujinius katilus, kurie taip pat nebelaikomi ekologiškais. Kodėl? Nes katilai, kūrenami „mėlynuoju kuru“, taip pat išmeta teršalų, nors ir mažiau nei angliniai. Tai turi paskatinti įgyvendinti didįjį projektą, kurį 2021 m. viduryje paskelbė Europos Komisija – „Fit for 55“. Tai teisinių pakeitimų paketas, kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio emisijas bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai tarpinis žingsnis link Europos klimato neutralumo iki 2050 m.
Europos planas diegti šilumos siurblius
Europos Sąjunga numato iki 2026 m. valstybėse narėse įrengti apie 20 mln. šilumos siurblių, o iki 2030 m. – beveik 60 mln., rašo muratordom.pl. Tam reikės didinti įrenginių gamybą ir lengvinti jų finansavimą. Kad tai būtų įmanoma Lenkijoje, būtina valstybės intervencija ir parama modernioms šildymo sistemoms bei siurblių montavimui individualiuose namuose, nes dėl energetinio skurdo ne visi tai galės sau leisti.
Lenkai nusisuka nuo šilumos siurblių
Vis dėlto lenkai šilumos siurbliais nesidomi taip entuziastingai. Kalbama net apie masinį atsitraukimą nuo įrenginių, kuriuos esą primeta Briuselis. Kaip rodo programos „Švarus oras“ duomenys, cituojami money.pl, 2024-ieji atnešė staigų pokytį. Beveik pusė visų paraiškų buvo dėl biomasės katilų. Metais anksčiau jų dalis siekė tik 17,8 proc.
Tuo metu šilumos siurbliai – 2023 m. juos rinkosi daugiau kaip 53 proc. pareiškėjų – šiandien domina tik 27 proc. Tai aiškus signalas, kad nuotaikos keičiasi, nepaisant naujų taisyklių ir papildomų reikalavimų programoje.
Ar artėja naujas šildymo lūžis?
Ar dabar laukia dar vienas šuolis šildymo technologijose? Kalbama apie visiškai naują namų šildymo technologiją, paremtą lanksčių nikelio ir titano lydinių naudojimu – ji gali pakeisti šilumos siurblius. Šiuo metu analizuojama, kaip šis sprendimas veiks individualiuose namuose.
Apie naują patalpų šildymo ir vėsinimo techniką dirba mokslininkai iš Saro universiteto Vokietijos vakaruose, pranešė Focus.pl. Kuriamas sprendimas remiasi vadinamaisiais elastokaloriniais medžiagų principais ir elastokaloriniu efektu. Procesas veikia paprastu principu – šiluma pašalinama iš patalpos arba perkeliama į kitą, tempiant medžiagą, o vėliau atpalaiduojant jai daromą įtempimą.
Nauja technologija iš Vokietijos
Kaip nurodo Focus.pl, remdamasis universiteto pranešimu, elastokalorinė medžiaga – tai tokia, kurios temperatūra gali keistis priklausomai nuo mechaninio įtempio. Tai reiškia, kad lenkdami ir tiesindami tokią medžiagą galime atvėsinti arba pašildyti patalpą.
Vokietijos technologijoje naudojamas elastingas nikelio ir titano lydinys. Šių metalų pagrindu pagamintos medžiagos po deformacijos sugrįžta į pirminę formą. Focus.pl teigimu, elastokalorinę sistemą naudojančių įrenginių efektyvumas gali būti net penkis kartus didesnis nei šilumos siurblių. Šiuo metu tyrėjai nagrinėja, kaip ši technologija veiks gyvenamuosiuose pastatuose, ypač individualiuose namuose.
Panašūs tyrimai Kinijoje
Tuo pat metu panašius sprendimus kuria ir Kinijos mokslininkai. Honkongo mokslo ir technologijų universiteto komanda sukūrė pirmąją pasaulyje elastokalorinę vėsinimo sistemą, kurios galia viršija vieną kilovatą. Kaip skelbia portalas Gramwzielone.pl, šis pasiekimas gali pagreitinti energiją taupančių ir neteršiančių šildymo bei oro kondicionavimo technologijų vystymą. Iki šiol elastokaloriniai įrenginiai nepasiekdavo net 300 vatų vėsinimo galios.
.jpg)
.jpeg)
