Genialu ar beprotiška? Lenkai rado būdą, kaip šildytis beveik nemokamai (Video)

Ar pavyks tai Lietuvoje? Straipsnis į tai neatsako, nes neužtenka sugalvoti su Lietuva siejamą antraštę ir išversti aklai straipsnį. Apklauskite, padarykite savo tyrimą ir atsakykite, kitu atveju nekiškite čia Lietuvos.

geras ūkinkas savo žemėje įterpia šiaudus į žemę.lenkai matyt nuomoja tą žemę ,o po to parduoda šiaudus.kuo mažiau organikos dirvoje,tuo didesnis poreikis trašų.trašos gaminamos iš gamtinių dujų.lenkai tuo atveju niokoja savo dirvožemį.tai gali tęstis ir 7 metus,bet po to nieks toje žemėje be trąšų neaugs. Gal ir dabar neauga. es energetinė politika pavertė paprastus šildymo klausimus sudėtingais,nors logiškai mąstant šiaudus deginanti įmonė naudoja dujas,kurios pavirsta trašomis kad užauginti tuos šiaudus.

Visa žalioji energetika atrodytų vienoje vietoje surenka CO2 kitoje vietoje išleidžia. EV kavoje CO2 pas kaimyną, trąšos panašu irgi. Bet visa tai tik pradžia ir norint išgauti tikrąjį žaliąjį kursą reikia tikslingai eiti link to. Vienur trūksta technologiškai kažko, kitur šiaip investicijų, palaikymo ir panašiai. Tarkim tavo paminėtos trąšos gamyboje naudoja daug dujų ir išskiria labai didelį kiekį CO2. Bet ar įmanoma visa tai pakeisti? Plėsim saulę, vėją atitinkamais momentais turėsime didelį kiekį energijos perviršio. Tokiu atvejų perviršį imsime supirkti ir versti vandeniliu, naujausiais tyrimais iš vandens vandenilį išgauna 95% našumu jei elektrodų nenardina į vandenį, o laiko paviršiuje, aplink elektrodą nesusidaro burbulai kurie mažina kontaktą tarp vandens ir elektrodo, ir didina našumo koeficientą, mažėja elektrodų degradacija, galima lengvai plėsti ir išgauti didelius kiekius. Iš išgauto vandenilio gamins trąšas, ko pasekoje bus galima deginti šiaudus. Bent jau taip suplanuotas achemos tobulinimas ir priklausomybės nuo dujų mažinimas. Viskam savas laikas, kantrybės. Tas pats ir su EV. Tik valdžia išlindo sukišo pinigų maišą į paramas, kad pradėtų skatinti gamintojus ir spartinti visą procesą, bet vartotojai tiesiog parodė vidurinį pirštą. Bet tai nereiškia, kad EV kelias ties tuo ir baigėsi. Nenumaldomai eisime link to, tobulinsim technologijas, kol visa tai taps priimtina visiems. Valdžia ir gamintojai užsibrėžė 2030 pamatė vartotojų vidurinį pirštą, bet gal 2040 ištobulinti technologiją pavyks?

Vandeniliui gaminti reikalinga perteklinė elektros energija.kiek žinau tik vasarą lietuva apsirūpino 100 procentų apie 20 dienų.yra minusinės elektros kainos biržoje kas turi valandinį planą,bet trunka trumpai.nespės išilti net elektrodai vandenyje ,išgaunat vandenilį. manau kad metanas iš augalų atliekų, nors ir paremtas es išmokų, nelabai rentabilus. parėmė ir lietuva.čia dėl klimato kaitos įsipareigojimų. vandenilio nematau ateityje bent 10 metų į priekį.

Jei toliau žemaitaitį ir nemuno aušra laikysime valdžioje tai tavo minėti 10 metų pavirs 20. Jau dabar sustabdė antrą jūros vėjo jėgainių parką, jei taip toliau ruso dujotiekį vėl įdarbins.

Šiaudai beveik neturi azoto ("Vienoje tonoje miglinių javų šiaudų vidutiniškai yra apie 6-8 kg azoto "). Šiaudus į žemę įterpia dėl organikos ir purumo, ne dėl azoto. Trąšos dirvos negadina. Netinkamas trąšų naudojimas, sėjomainos trūkumas - taip. Priklausomai nuo to, kokie javai auginami, dažniausiai nereikalinga palikti visą šiaudų kiekį, kad gauti tą patį efektą, t.y. yra normos, kurias viršijus ekstra naudos nėra. Vandenilio gavyboje didžiausi nuostoliai keičiant slėgį. Gaminant azotinius junginius, galima be ekstra daug slėgio keitimo gaminti azotinius junginius. Kalio trąšų reakcija egzoterminė, bet iš esmės kalis yra iškasena, kuri apdorojama. Ribotas išteklius. Kaip ir fosforas. Teks pradėti anksčiau ar vėliau atgavinėti Kalį, Fosforą ir mikroelementus iš nuotekų ir biologinių atliekų. Lietuva dar beveik antrątiek turi pastatyti AEI elektrinių, ypač vėjo. Tą galime padaryti per 2-3 metus. Tam reikia, kad šįmet pasistatytų tie 5 GWh akumuliatorių, Kruonio HAE 5 agregatas pasileistų, sutvarkytų 2 agregatą. Dar žiū Ilte lengvatines paskolas gal paleis, kad paskatinti spartesnį veiksmą. Čia yra klausimas tik rinkos vystymo, ne technologijų. Vystyme, tai ne dotacijų, bet sutvarkyme kainos mechanizmų, reguliavimo, leidimų, stabilumo ir t.t. Biometanas - yra pirmiausia atliekų tvarkymas, o pats biometanas yra šalutinis produktas.