Šiurpi tiesa apie malkų krosnis: ar ES nori jas uždrausti visam laikui?

tai ne del tarsos o tiesiog isleto neria elektrine kilpa ant kaklo tik tam kad liktume priklausomi nuo elektros ir tada prsides manimuliacijos, legalus plesikavimas.

Taip galima prieiti ir iki raugintų kopūstų uždraudimo, nes nuo jų žmonės per daug išskiria metano... ir apskritai gali tekti ateityje susimokėti ir už oro gadinimą...

Šildyti Elektra prasčiau apšildytą namą būtų košmaras. Uždarius kietojo kuro panaudojimą daugeliu atveju būtų tragedija, bet kas šitam straipsnyje meluojama arba nepasakoma, kad tarkim granulės yra atsinaujinantis energetikos šaltinis. Kurį remia ES ir Lietuva tuo pačiu. Bent jau kai aš rinkausi šildymo sistemą tai apva skyrė abiems tiek oras vanduo, tiek granulėms paramą.

O gal čia tokia mintis paslėpta kad anglis drausti?O dėl šiltinimo tai matyti pilna šilumos siurblių šalia iš pirmo žvilgsnio nešiuolaikino namo ir šildosi kažkaip.

Tai prasčiau apšiltintą namą reikia apšiltinti. Vienas, net gerai veikiantis kieto kuro katilas, išmeta labai daug kietųjų dalelių. Ir čia kalba visai ne apie CO2 ar klimato kaitą, tiesiog apie poveikį žmogaus sveikatai. Nėra ES planų, ar Lietuvoje, riboti mažiau apgyvendintose vietovėse, tik tankiai apgyvendintose, ten kur tarša negali išsisklaidyti. Matuojant taršą ir konkrečiai kietąsias daleles per pagamintą energijos kiekį, CŠT biokuro katilo emisijoms keliami daugiau nei 1000 kartų griežtesni reikalavimai, t.y. išmetama 1000 kartų mažiau kietųjų dalelių per 1 MWh šilumos. Čia jei individualaus namo katile deginamos tik sausos malkos, jokių atliekų. Esant atliekų, tai auga dar stipriai taršos skirtumas.

Aš norėčiau pažiūrėti kaip tu toks gudrus pensiją gaudamas eitai šiltinti, statyt oras vanduo, saulės elektrines ir t.t.

O kodėl užsikabini ant "pensiją gaunantis"? Tik tokie tėra? Ir jei gyveni didelio tankio gyvenamojoje vietovėje, t.y. miesto centre ar arti miesto centro ir kūreni, geriausiu atveju, malkomis, tai turi kad ir prastos ar labai prastos būklės, bet brangų turtą. Keiti ir judi, o ne "neturiu pinigų, todėl teršiu" ar "neturiu pinigų, todėl žmonių šunis grobiu ir vartoju maistui", "neturiu pinigų, tai apiplėšinėju žmones". O šiaip, tie, kurie yra socialiai pažeidžiami, t.y. gauna kompensaciją už šildymą, renovacija yra pilnai apmokama. Tai jiems kaip tik gera proga susitvarkyti gyvenamąją aplinką ir gyvenimo komfortą. Kitas dalykas, renovacija kol priartės prie 60% renovuotų pastatų pastatytų iki 2008 m., kol pasieks, praėis bent 30 metų. Tai dabar esantys pensijoje beveik visi bus numirę. Kas nebus - tai dalis pateks į tuos 40% kurie nebus renovuoti. Likusi dalis bus tiesiog kultūros paveldas, nugriauti, atsisakantys renovuoti. Bet donatas kaip visada, ateina su vienu segmentu - ir staiga netinka visiems - nereikia apskritai. Čia jau nutylint faktą, kad jei gyveni sovietų pastatytame pastate, tai per 30 metų reikės jau rimtų darbų prie konstrukcijų, tada esamą konstruktyvą apsaugoti nuo atmosferos poveikio, tai čia kažkur 70% renovacijos kainos. Vamzdžiai jau bus užakę (ne renovacija čia, bet renovacijos metu daroma), teks keisti. Na o elektros instaliacija, pavojinga dėl gaisro grėsmės, na bet niekas nekontroliuoja, elektra yra, kol neužsidega. Kęstučiui matau nepatinka faktai.

Pas tave viskas paprasta... spiriu duris ir kraustykis Miestas, miestelis ir kaimo centras nėra tik vilnius. Išlipk iš savo burbulo ir matysi visai kitą vaizdą.

Dar klausimas ar Lietuvoje nereiketu padarytu nelegaliu ir senu irenginiu, nes Vilnius jau skesta kietose dalelese

Vakar per TV mačiau reportažą kaip "renovuojama" ir "apmokama" buto pertvarkymas žmogui su negalia. Ne itin patrauklu jei net TV susidomėjo. Tad pasakų apie renovacijas nepasiturintiems siūlau nesekti. Kažkada teko įrenginėti liftą namuose savo jėgomis. Tuo pat metu kolega irgi darė liftą neįgaliam žmogui su valdiška kompensacija. Liko didelis klausimas kuris variantas geresnis gavosi, nors man viskas kainavo, bet buvo sutaupyta daug lakstymo, derinimo perlenktų reikalavimų ir kitų nesąmonių. Moralas - pinigų turėti reikia tai ir renovuojasi ir statybos juda.

Tavo kaimas nėra didelio tankio gyvenamoji vieta. Galėsi ten medieną deginti kiek norėsi. Pradės gal taršą kontroliuoti, kad atliekų nedegintum, tik tiek. Bet tu kaip visada, nu vat susigalvoji kokį segmentą, nišą, ir tada stumi, kad netinka. Bet tavęs šiuo atveju net neliečia. Net manęs, kuris gyvena Vilniaus mieste, artimiausius dešimtmečius nelies. Bet vat gyvenančius Žvėryne, Senamiestyje ar Šnipiškėse - palies. Myslius, buvo tokių pasvarstymų, bet nepavyks. Galima būtų uždėti taršos lubas, kaip kad yra pramoniniams įrenginiams, klausimas, kaip kontroliuosi. Yra reikalavimai deginamam kurui, bet vat negalėjo aplinkosaugininkai ateiti patikrinti, nes neturėjo teisės be leidimo įeiti. Tai deginantys atliekas, tiesiog neįleisdavo. Įteisino, kad gali, tai pasipiktinimas didžiausias. Ar galima sutaupyti be popierizmo? Žinoma. Ar kas nors darys be popierizmo daugiabutį? Sėkmės. Liftas nėra renovacija. Absoliučiai kita situacija.

Keletas pastebejimu is mano puses: 1. Gyvenvietese, mazuose miesteliuose situacija sildymo sezonu tragiska - zmones degina malkas, baldus, parketlentes, batus, zodziu viska, ka randa ir kas dega. Pakritus slegiui visas tas dumu debesis kabo savaitem, ir zmones tuo brudu kvepuoja, o paskui klausineja kodel tiek daug visokiu veziniu susirgimu. Aisku, kaltina skiepus, chemtrailus ir koncervatorius. 2. Elektra sildytis patogu, bet ne visada efektyvu. Pamenu buvau kazkada Bostone gruodzio menesi. Buvo kelios saltos naktys, apie -23. Kiekvienas viesbucio kambarys apsildomas atskiru elektriniu sildytuvu. Pastato sienos gal 10cm plocio, turbut pats pastatas karkasinis. Isijungi sildyma - silta, gerai. Isjungi - 15min ir temperatura per 10 laipsniu nukrenta. Pas mus situacija net ir prasciausioj chrusciovkej, turbut, geresne, bet esme ta pati - silumos negalima isleist i lauka taip lengvai.

Mes Lietuvoje greitai pamiršome, kaip gerai turime. Teko susidurti su Sakartvelu daugiau, tai ten net pagal oficialią statistiką, gyvenamo ploto vidutiniškai šildo pusę. Ir ne, nėra ten pas juos taip labai jau šilta. Šilčiau nei šią žiemą, bet panašiai, kaip prieš tai tris žiemas. Realiai patys kartveliečiai sako, kad jei yra gyvenamasis namas ar net butas, tai įprastai šildomas tik vienas kambarys. Ir taip jie taupo šildymui, ir tai yra normalu. Nesakau, kad čia gera praktika, ar to reikia semtis. Sakau, kiek mes gerai gyvename, jei tokia praktika akis išpučia. Na bent jau man išpūtė, kad net oficialiai taip matosi. Pas mus jei butas - įprastai viskas šildoma. Jei namas - taip, didesniame name nebūtinai. Tiesą pasakius, net pas save name rūbinėje prisukęs (dėl komforto, ten norisi vėsiau) bei vieną miegamąjį prisukęs, nes ten niekas nebūna, tai kam be reikalo šildyti, ne tai kad labai stipriai kažką keičia. Na, pas mane išjungi šildymą, kai lauke -10, jei saulė pašviečia, tai per 6 valandas pakyla 1-2 laipsniais. Po 12 valandų bus nukritę nuo pradinės temperatūros per laipsnį, jei rekuperatorius neišjungiamas.

Šiaip čia mes prabangiai įpratę gyventi ir šildom viską. Būtent Japonijoje tokio tipo šildymas labai dažnai naudojamas, kad nešildyti viso namo, šildo tik tas vietas kuriose būna. Ten dar radikaliau nei tu įvardini jei sėdi prie stalo tai iš po stalo počia šiltas oras, kad būtų šilta tik prie stalo. Visas toks šildymas pas juos atėjo iš senų laikų. https://en.wikipedia.org/wiki/Kotatsu

Dėja šildyti vieną ar kelis kambarius visam name ar bute visiškai neefektyvu, nes šiluma per vidines pertvaras eina į kitus kambarius, jos sunaudojimas šildomam kambariui smarkiai padidėja ir galų gale paaiškėja kad gal geriau šildyti viską. Aš kažkada šildžiau dviejų aukštų namo vieną aukštą - šilumos sunaudojimas apie 70 - 80 procentų to kas gaunasi šildant viską. Na sutaupai bet nuo to nepraturtėsi. Nėra taip kad išjungi pusę namo ir pakanka 50 procentų šilumos

Kartais kai dėl oro sąlygų dūmas krenta žemyn, turiu progą pauostyti savo pečiaus dūmo. Dūmas dvokia kaip ir visų, nors kūrenu geriausios kokybės beržines malkas, džiovintas du metus. Taigi aš linkęs patylėti apie tai, kad dūmas dvokia kai šiūkšlės kūrenamos. Dūmas dvokia visada, kvepia tik tada kada šašlykas kepamas.

Gyti, gali man nepasakoti. Puikiai viską žinau. Šildant pusę ploto sumažini šildymo sąnaudas ne per pusę. Dėl to ir šildymo sąskaitų padalijimas daugiabučiuose retai kada būna tiesiog pagal skaitiklių duomenis, kad vienas butas užsukęs visai šildymą negyventų su 16 laipsnių sąskaita kitų butų. Na pas mane skirtumas būtų kokie 40%. Tarp kambarių yra bent 10cm vatos, perdanga 20cm. Nepraturtėsi, bet sakau, kaip gyvena didžioji dalis Sakartvelo. Ir ne, neturi jie kambaryje +22-24. Kuo mažesnis temp skirtumas, tuo mažiau į kitus kambarius išeina šilumos. Taip, Japonija dar sudėtingiau. Pas juos kai konstrukcijos itin lengvos (lengvos, nes drėgna, o įprastinė statyba, be modernios įrangos, pelydavo labai). Kai lengvos konstrukcijos, net neįmanoma prišildyti.

Nezinau ar yra kas nors, kas nera uostes dumu kvapo. Nesakau, kad berzines ar drebulines malkos dumai - vaistas, bet yra skirtumas tiek kvapo tiek dumu spalvos, kai degini geras isdziovintas malkas ir kai degini savo praeito sezono guminius batus ar lakuota spintele, kuria parsivezei is sodo namelio. O kad zmones degina viska, kas dega, kartais net ir vadinama 'atrabotke', tai faktas.

Na dar yra durpių briketai kur tirštas geltonai baltas dūmas eina, va tie tai visai baisiai atrodo kai dūmas eina. O dėl lakuotos ar dažytos medienos abejoju ar labai "smardus" kuras, čia greičiau europinė propoganda. Gaila šašlykas nenusimato, pabandyčiau prakurt dažytom lentom ir pažiūrėsiu ar labai jau ten smirda, spėju tik pradiniu momentu. O kūrent atrabotke nėra taip paprasta kaip atrodo, reikia specialaus pečiaus, paprasčiau pašnekėt kad kažkas kūrena kai nežinai. O kad visokį šlamštą kūrena tai nesiginčysiu, bet ne tiek kad visą miesto orą užterštų