Staigmena: vėjo jėgainės veikia kaip šildytuvai

Nu va, dabar ukinkai prades noret, kad ju zemeje statytu jegaines, o tuo tarpu patys megausis gausesniu derliumi.

Aš irgi pagalvojau ar tokių jėgainių negalima apsodinti daržovėm! Nebent iš jų laša koks tepalas ar dar kas nors

Siaip po jomis yra sodinama kas tik nori, tik pageidautina, kad misko nebutu, bet iki 10m - problemu nera. Tik reikia palikti privaziavima aptarnavimui. Jei atsiras tokiu, kurie sakys, kad skatina globalini atsilima, tai isiskaitykit - vejo jegaine paskirsto siluma, o ne ja sukuria.

Nudaužti paukščiai ir šikšnosparniai patręš dirvožemį tuo pačiu. (-: Bet šiaip sudėtinga bus, nes prie kiekvieno malūno turi būti nutiestas kelias ir tvorelė. Daržovėms gali likti nedaug ploto.

O čia dar klausimas... Kaip atsimenu iš pirmo kurso fizikos, nuo vibracijos kieti kūnai šyla.

Jo jo, man rodos i stiklus pauksciu daugiau uzsimusa. Kunai syla, bet ta energija atsiranda is kur ? Deginant pries simtus milijonu metu sukaupta energija ir panaudojant ta, kuri atmosferoje kiekviena sekunde atsinaujina svieciant saulei ? Tvoreles ? Keliai ?! O kaip dabar zeme dirbama ?

Tai čia kalba eina apie normalius vėjo jėgainių laukus. Lietuvoje nėra ir niekada nebus tokio dydžio elektrinėmis padengtų plotų, kurie reikšmingai didintų temp. Lengva aparti dircą, kai stovi 3-5 vėjo elektrinės. O kaip aparti ir dar apsodinti plotą, kuriame 200 tokių elektrinių? Tarp jų bus vien keliai...

Kad rodos net tu keliu nedaro. Gi nereikia prie ju privaziuoti ten kaskart, tik kazkam sugedus. Be to, privaziuojama visur, kai nori.

Deja klisti vejo jegaines veikia kaip ir co2 dujos neleidzia silumai iseit i atmosfera sulaiko ja.

Nusikalbejai... CO2 sulaiko siluma atmosferoje. Vejo jegaines siuo atveju veikia taip pat, kaip tamsi zeme - islaiko ilgiau arciau zemes siluma. Jos nesukaupiama daugiau, nes tai tiesiog vejo atnesta siluma, kuri susikaupia po vejo jegainemis, tuo tarpu reiskia kitur silumos sumazejo.

Bet kokia kliūtis vėjui didina žemės paviršiaus temperatūrą. Todėl pavyzdžiui didesni sodai apsodinami dideliais medžiais, pvz.: topoliais. Kurie puikiai saugo nuo vėjo ir žemės paviršiaus temperatūra padidina net iki 2-3C. Ir tokios priemonės dažnai visiškai pakanka apsaugoti sodus nuo pavasarinių šalnų.

Vėjas atsiranda dėl to, kad skirtingai įšyla žemės paviršius (oras gauna energijos iš šilumos, atsiranda oro srautas, kitaip vėjas, kuris vėliau nurimdamas tą šilumą atiduoda aplinkai). Galų gale vėjo energija bent kokiu atveju virsta šiluma. Bent koks šilumos užlaikymas prie žemės, kelia žemės temperatūrą. Pvz.: agro plėvelė, šiltnamis palaiko aukštesnę dirvos ir oro po stogu temperatūrą, nes tokiu būdu sumažinama oro konvekciją. Jeigu žemės paviršius būtų labai tamsus, žemės paviršiaus temperatūra būtų taip pat aukštesnė nei dabar, nes tokiu būdu bus sugerta papildomos saulės energijos. Kuo daugiau tamsių stogų tuo šilčiau. Visumoje sistema gauna daugiau energijos, todėl negaliu sutikti, kad kažkur bus šalčiau, nes labiau įšilęs paviršius ir atiduoda daugiau energijos, taigi sušildys ir aplinką. Aišku, jei pripažinsime, kad audrą gali sukelti ir drugelio plasdėjimas, tada gal ir kitaip.

Siuo atveju isyla ne nuo saules, nes vejo jegaines buna sviesios ir turbut atspindi daugiau energijos nei atspindetu augalai ar zeme, bet zeme absorbuoja siluma, kuria atnesa vejas. O siaip su dviraciu kai vazinejuos, zinokit ziauriai jaucias temperaturu skirtumas Vilniuje ir uz Vilniaus. Kai vesiau, net nenori vaziuoti is miesto, kai karsta - tik ir ieskai progos.