Saulės jėgainės Lietuvoje – ko gali pasimokyti būsimi „saulės verslininkai“?  (1)

„Vokietija šiandien iš saulės gauna tiek energijos, kad galėtų uždaryti 10 atominių elektrinių“, – konferencijoje „Green Energy 2012“ pareiškė vokietis profesorius Wolfganas More, Hamburgo taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos dėstytojas. Džiugu, kad šalis visais frontais išnaudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Visgi knieti ne tik paklausyti apie pasiekimus, tačiau ir pasimokyti iš vokiečių klystkelių bei pasvarstyti, ar jų patirtį galima pritaikyti Lietuvoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Saulės modulių priešai

Būtent apie saulės energetikoje darytas klaidas ir apie tai, kodėl kartais gaisro brigados negesina namų su saulės baterijomis, pasakojo bendrovės „Solar edge“ atstovas Joachimas Nellas.

J. Nellas teigė, jog per kelis dešimtmečius kol Vokietijoje plėtėsi saulės modulių panaudojimas, būta įrenginių, kurie sudegė.

Įsirengiant saulės modulius ant stogo ar žemės svarbiausia, kad visų jų galia būtų vienoda. Nes vos šešėlis ar debesis uždengia vieną iš modulių – visi jie gamina mažiau energijos, kitaip tariant, krenta jų efektyvumas.

Lietuvoje saulės jėgaines montuojančios bendrovės „Arginta“ inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis pridūrė, jog geriausia saulės jėgainę suplanuoti dar statant namą. Tuomet įrengiamas 35° nuolydžio stogas, toje pusėje, kur planuojami saulės moduliai, nestatomi kaminai bei stengiamasi, kad nebūtų aukštų medžių.

„Modulių priešai – kaminai ir medžiai. Ir stogą geriau atsukti į pietų pusę, įrengti jį šlaitinį. Dar naudingiau jei šalia pastatytumėte saulės kolektorius karšto vandens gamybai,“ – dėstė V. Mačiulis.

Kuo jėgainės gali būti pavojingos?

Modulių eilė jungiama prie srovės keitiklio, kuris savotiškai „pasiima“ iš saulės šviesos sugeneruotą energiją, o tiksliau – nuolatinę srovę verčia kintama.

Šiandien šios srities technologijos jau pažengė tiek, kad galima stebėti kiekvieną modulį atskirai ir žinoti, kokia jo temperatūra bei elektros gaminimo efektyvumas.

Tai itin naudinga šalinant sugedusius modulius: modulis turėtų veikti 25-erius metus, tačiau kai kurie jų tampa neefektyvūs po 15-os. O tuomet kenčia visa modulių grandinė. Bendrovė „Solar Edge“ saulės jėgaines besiruošiantiems statyti žmonėms siūlo galios optimizatorius – tai nedideli prietaisėliai, prijungiami prie kiekvieno iš modulių.

Vokietis Joachim Nell tikina, jog tokiu būdu efektyvumas išauga apie 12 proc. per metus. Galios optimizatoriai savotiškai „atskiria“ modulius, nes uždengus vieną visų kitų efektyvumas išlieka toks pats. Dėl to saulės modulius galima montuoti ne tik pietinėje, tačiau ir rytinėje, vakarinėje pusėse. Tokiu būdu energija mažesniais kiekiais gaminama ir saulei kylant, ir leidžiantis. Atsiradus nedideliems įtrūkimams ar kitokiems gedimams sistemoje, galima greitai tai pastebėti ir išvengti gaisro ar didesnių gedimų.

„Vokietijoje būta atvejų, kai gaisrininkų brigados viršininkas stovi priešais liepsnojantį namą ir sako: „Mes jo negesinsime.“. Nesuvokiama situacija, tačiau ant namo stogo yra 700 voltų galios saulės modulių grandinė ir gaisrininkas nenori rizikuoti visos brigados gyvybe, – pasakoja Joachimas Nellas. – Galios stabilizatoriai leidžia greitai sumažinti visos grandinės galią tokiu atveju, tiesiog greitai išjungti visą grandinę.“

Investicijos į efektyvumą atsiperka

Bendrovės „Arginta“ atstovas Vitas Mačiulis teigė, jog Lietuvoje gedimų, nuo kurių kiltų gaisrai ar būtų patirta kitų didelių nuostolių dar nebuvo.

„Gal todėl, kad kol kas turime 30 saulės energijos jėgainių, šių metų pabaigoje jų turėtų būti apie 100. Vokietijoje jėgainės – kone ant kas trečio namo stogo. Kai kur ir ant kiekvieno. Esant tokiam tankumui nutinka įvairių gedimų. Svarbiausia šalia saulės modulių įsirengti gerą žaibosaugą. Moduliai „traukia“ žaibą, taigi tuo nepasirūpinus, gali kilti ir gaisras“, – patarė V. Mačiulis.

Todėl vokiečiai siūlo galios optimizatorius, monitoringo sistemas ir kitas apsaugines priemones.

Tačiau saugumas ir galimybė nuolat stebėti saulės kolektorius turi savo kainą. Kadangi saulės kolektorių sistema ant namo stogo ir šiaip jau nepigus malonumas, portalas grynas.lt teiravosi Joachimo Nello apie tokios, patobulintos, saulės jėgainės kainą.

„Žinoma, kaina kyla, todėl kad prie kiekvieno saulės energijos modulio reikia prijungti jų galios stabiliatorius. Jų garantija – 25-eri metai. Ir tai, žinoma, dar kilsteli kainą. Taip pat turime specialius įtaisus saugumui, pavyzdžiui įrenginį, kuris leidžia akimirksniu išjungti visą modulių grandinę, kai atsiranda požymių, jog apkrova per didelė. Investicijos yra šiek tiek didesnės, nei į įprastą sistemą, tačiau gaunate 12 proc. daugiau elektros energijos. Jei žmogus statosi saulės modulius tam, kad iš saulės gamintų elektros energiją, jo investicijos atsipirks taip pat greitai, nes bus išgaunama daugiau elektros energijos,“ – apie saulės energiją gaminančių modulių patobulinimus dėstė Joachimas Nellas.

Pažanga kartais kiša koją

Bendrovės „Solar edge“ atstovas skaičiavo, jog saulės energijos jėgainė žmogui turėtų atsipirkti per dvejus metus. Sekantį dvidešimtmetį ji generuoja pelną.

„Mūsų sistema leidžia derinti saulės modulius kaip tiktai norite. Ar tai rytai, ar pietūs, ar vakarai. Keli draugai gali sunešti po vieną modulį ir sujungti – jie veiks! Tereikia sujungti į grandinę. Kitose sistemose modulių grandines reiktų būtinai atskirti, – teigė J. Nellas. – Todėl ir kviečiu žmones ne tik ieškoti kokios nors gražios erdvės pietų pusėje. Sakau: jei tik turite erdvės nors dviems moduliams vakarų pusėje – išnaudokite ją! Nebijokite statyti modulio ten, kur kaminas kartais meta šešėlį. Vieni moduliai kaups energiją kylant saulei, kiti – vakare“, – tikino Joachimas Nellas.

Joachimas Nellas teigė, jog galimybė atskirai reguliuoti kiekvieną modulį praverčia gedimų atveju.

„Įsivaizduokite, kad pasistatėte visą jėgainę, sujungėte 220 vatų modulius. Kiek ji turėtų veikti? 20 metų. Tačiau 15-aisiais vienas modulis ima ir sugenda. Jūs einate į parduotuvę ir ieškote vieno 220 vatų modulio. Bet tuomet viskas bus gerokai pažengę, manau, kad po 15-os jums bus siūlomas 280-ies vatų ar dar galingesnis modulis. Tačiau jis bus nevertingas, nes jūsų sistema sureguliuota 220 vatų galiai. Todėl verta pagalvoti apie individualiai valdomų modulių sistemą“, – dėstė vokietis.

„Solar Edge“ kuria būdus, kaip galios stabilizatorius bei galimybę stebėti modulius įdiegti ir į jau pastatytas sistemas.

Saulė negelbsti kai kurių perspektyvių kompanijų

Bendrovė „Arginta“ rengiasi pasistatyti saulės energijos modulius su galios optimizatoriais, kad galėtų patikrinti žadamą 12 proc. didesnį efektyvumą.

„Kiekvieno pardavėjo tikslas – parduoti, taigi efektyvumą dar tikrinsime. O modulių monitoringas iš tiesų geras dalykas. Nuolat stebime, kiek šviesos krenta į modulį, kiek jame pagaminama elektros energijos. Vieną kartą esame nustatę, kad vienoje iš jėgainių elektros pagaminama mažiau. Paskambinome ir paaiškėjo, kad modulis buvo tiesiog apkritęs lapais,“– prisiminė Vitas Mačiulis.

Joachimas Nellas mano, jog saulės modulių efektyvumas nuolat kils, galbūt jau kitais metais bus pristatyti 250 vatų galingumo moduliai. Daugiau dėmesio bus skiriama jų saugumui, tobulės kristalinių modelių technologija. Taip pat gali toliau kristi saulės modulių kaina. Tačiau priešingai nei daugeliui būsimų pirkėjų, J. Nellui tokios tendencijos kelia nerimą.

„Kaina krenta per stipriai, lyginant su produkto verte. Tai atsigręžia prieš įmonių galimybę vystytis ir plėstis, kuria joms nuostolius. Kai kurios Vokietijos kompanijos bankrutavo, šiandien girdime apie prastus Kinijos bendrovių rezultatus, nors jos turi didžiules gamybos apimtis ir praktiškai yra lyderės rinkoje. Taigi nenorėčiau prognozuoti, kad saulės moduliai pigs, tikiuosi, kad jų kaina nusistovės ir išsigrynins“, – kalbėjo „Solar Edge“ atstovas.

Dokumentų kalvos gali palaidoti verslo planus

Saulės jėgaines įrengiančios bendrovės „Arginta“ atstovas Vitas Mačiulis teigė, jog lietuvių entuziazmą investuoti į saulės modulius gali numušti ne per mažai saulės, tačiau reikiamų dokumentų kiekis.

„Kad valstybė iš jūsų supirktų saulės jėgainėje pagamintą elektros energiją reikia paruošti ir į reikiamas institucijas pristatyti 52 dokumentus, – perspėja V. Mačiulis. – Vadinamojo popierizmo tikrai daug. O gaminti tik sau – finansiškai neapsimoka. Nes 1 kWh elektros energijos pagaminti reikia maždaug 1,20 lito. Todėl Lietuvoje nustatytas skatinamas elektros supirkimo tarifas, jis galios 12 metų,“ – dėstė jis.

„Arginta“ šiuo metu įrenginėja 12 saulės energijos jėgainių.

V. Mačiulis primena apie veiksnius, į kuriuos vokiečiai neretai nekreipia dėmesio.

„Sniego danga šiek tiek sumažina generuojamos energijos kiekį per metus. Sausio-vasario mėnesiais ir saulės krenta mažiausiai: apie 6-7 proc. metinio kiekio. Dalis sniego nuslenka, dalį nutirpdo modulių viduje esančios ir šilumą skleidžiančios baterijos. Dėl sniego gali būti prarandama apie 2 proc. energijos.

Taigi priklauso nuo jėgainės savininko – valant sniegą galima sutaupyti apie 500 – 600 litų per metus. Dar vienas aspektas – Lietuva yra dulkėtas kraštas, ypač jei jėgainė yra prie kelių ar dirbamų laukų. Labai svarbu modulius nuvalyti pavasarį, kai praeina žiedadulkių „sezonas“, nes jų lietus nenuplauna. Moduliai yra padengti dulkes atstumiančia medžiaga, tačiau dažniausiai gerai dulkes atstumia brangesni moduliai“, – apie Lietuvos saulės jėgainių problemas kalbėjo V. Mačiulis.

Modulių išdėstymą planuoja kompiuteriai

Svarstant apie saulės jėgainę kyla daug klausimų – koks turėtų būti modulių pasvirimo kampas, kokį jų tipą pasirinkti bei kaip efektyviausiai išnaudoti stogo puses. V. Mačiulis tikina, jog patyrę rangovai į visus klausimus atsako per kelias minutes. Pagal individualius parametrus kompiuterinė programa apskaičiuoja, kiek saulės energijos bus pagaminama vienu ar kitu atveju, kokie gali atsirasti nuostoliai.

„Dar reikia pasirinkti modulių tipą. Polikristaliniai ir monokristaliniai moduliai geriausiai veikia kai yra atsukti į pietų pusę, kai į juos krinta tiesioginiai spinduliai. Jei kritimo kampas neoptimalus ar ne pietų pusė – geriau naudoti plonaplėvelinius“, – kalbėjo „Argintos“ atstovas.

Per metus – 15 tūkstančių litų

Kalbėdamas apie saulės energijos perspektyvas V. Mačiulis juokauja: kadangi 2010-aisiais Lietuvoje iškilo pirmoji saulės energijos jėgainė, o 2011-aisiais jų buvo jau 30, vadinasi, jėgainių gausėja 30 kartų per metus.

Žvilgtelėjus į Vokietiją, kur jėgainę turi bemaž kas trečias namas, liežuvis neapsiverčia girtis. Visgi vyras pripažįsta, jog ši sritis vystosi ir tai gali būti nebloga investicija.

Šiandien rinkoje jau atsirado netgi fotoelementų čerpės – tai patvari stogo danga, gaminanti elektrą taip pat efektyviai, kaip ir saulės modulių grandinė.

15 kilovatų galingumo saulės energijos jėgainė kainuoja apie 80 – 90 tūkstančių litų. Tačiau ji generuotų apie 15 tūkstančių litų pajamų per metus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Inga Labutytė
(2)
(0)
(2)

Komentarai (1)