Danija – sektinas pavyzdys Lietuvai !?

Atsakant į temos klausimą - jokių būdų. Argumentai ir taip daugeliui suprantami yra, manau.

Energetiniu požiūriu - Danijos elektros sistemą subalansuoja kaimyninės šalys, daugiausiai Vokietija. Be tokio mažos šalies subalansavimo didele sistema būtų daug bėdų. Problema kitur - EROEI. Žemai kabančio vaisiaus sindromas, kurį dabar ragaujame.

nemanau kad danija degina savo medieną.per tiek metų bio kuro naudojimo ,ten miškų matyt labai mažai belikę.matyt degina kanados medienos atliekas briketų pavidalu.

Įdomu, kas bus ateinančioms kartoms, kai baigsis nafta, o žmonių bus privisę dar daugiau..?

Manau jie naudojasi šiais žodžiais "Po manęs nors ir tvanas". Gyvena ,kad sau gerai būtu.

Ne ateinančioms, o mūsų kartai, greitai, skaudžiai ir ilgai. Bus labai ilgi ir nuobodūs viduramžiai, pasibaigs vartojimai, žmonės labiau gilinsis į dvasinius dalykus. Taip jau buvo. Kodėl žmonės nesimoko iš istorijos? Pamaldūs viduramžiai atėjo po vartotojiškos Romos žlugimo. Vis tik dabartinis laikotarpis unikalus ir nebepasikartos - milijardai žmonių per trumpą laiką suvartojo daugybę neatsinaujinančių resursų

Na pirma nafta niekada nesibaigs Jei antra, tai nafta labiausiai reikalinga šiuo metu transportui. Transportui per 20 metų spės išvystyti alternatyvas, kas bus varoma elektra (per cheminį akumuliatorių, vandenilio gardelę ar pan). Laivai naudos suspaustas dujas (dujų dar užteks 200 metų maždaug), fūros pereis ant vieno iš dviejų. Taip pat padidės energijos naudojimo efektyvumas. Jei kalbėti apie naftą, kaip žaliavos naudojimą, tai brangesnėm žaliavom nafta bus naudojama dar daug daug metų, ypač kai naftą išmokta pagaminti iš perdirbtų padangų. Plastiko pakuotes pakeis pvz aliuminis, kuris yra palyginus pigus ir 100% perdirbamas, popierius ar plastikas pagamintas iš kukurūzų krakmolo. Žinoma, būtų pasikeitimų industrijoje rimtų, bet niekas, kas radikaliai pakeistų mūsų gyvenimus, ypač kai pramonei dar lieka galų gale ir anglys, kurių rezervų dar keliems šimtams metų turime. Tiesa, tarša būtų milžiniška. Ir ne tik apie CO2 kalba eina.

Aš manau, kad atsinaujinančių energijos šaltinių iš vis nėra. Kai viską sukūrensim, prisidergsim iki "ausų", iki nebeįmanomo gyventi lygio, Žmonijos praktiškai nebeliks. Todėl Žemėje prasidės tai, kas jau buvo prieš daugelį milijonų metų. Vėl formuosis nauji naftos ir dujų telkiniai. Tik šį kartą gal kiek kitaip, nes atsiras kitokia augalija dėl įvairių mutacijų, sukeltų mūsų "saugių" AE pasekmėje. Taigi- globaliu mastu, nieko čia blogo, per milijonus metų gamta ištaisys mūsų klaidas.

Svajonės Pirma, tai per šimtą metų tie elektromobiliai nelabai išpopuliarėjo, tai kodėl dabar turėtų per dvidešimt? Antra, norint, kad po 20 metų kažkas pakeistų šiandieninį transportą - reikia jau dabar po 100 milijonų vienetų per metus to kažko parduoti. Kažko dar nematome to kažko

O koks skirtumas, svarbu čia ir dabar, o ne ten kažkada. Bajeris tas kad mes dabar uoliai paliekam ateities kartom, o taip netyčia koks meteoritas/supervulkanas ar dar kas ir gerai praneša viską.

Prieš šimtą metų ir planšečių nebuvo. O dabar jos jau stumia paprastus kompiuterius iš rinkos (tabletų pardavimai auga, pc - mažėja). Žinoma, per 20 metų revoliucija neįvyks, gal. Tačiau tai, kad prieš šimtą metų kažkas neįvyko, nereiškia, kad negali įvykti per ateinančius 30 metų. Atsinaujinanti energetika yra gerai. Tačiau tik tokiu atveju, kai tai yra daroma protingai. 2020 metams - 20% AEI. 2050 - 40%. Tai yra protingi matai. Ir Danijos pavyzdys puikus to įrodymas. AEI plėtoti galima dviem atvejais: 1. absoliučiai visos pasaulio konkuruojančios šalys plėtoja vienu metu; 2. AEI plėtojama po truputį, neskubant (ES modelis). Pirmasis variantas galimas tik tuomet, kai visas pasaulis pasirašytų bendrą AEI sutartį. Tuomet tai galbūt neturėtų tokios didelės įtakos konkurencingumui ir pan. dalykams, kurie kenčia, kai viena šalis naudoja AEI, o kita - anglis. Na, o antrasis yra realiausias. Net žiūrint į ateitį, technologijos tobulėja. Ypač AEI srityje. Todėl dabar kišti trilijonus į tai kažin ar apsimoka. Geriau tuos pinigus investuoti į jų tobulinimą, o ne masinę gamybą. P.S. Nepamirškime ir būtinybės visą infrastruktūrą pritaikyti "smart grid" principui. Be jo kažin ar įmanoma 100% energijos gaminti tik iš AEI.

Taip, bet kiek resursų reikia pagaminti planšetei, o kiek automobiliui - nesulyginami dalykai. Be to, elektromobiliai jau šimtą metų susiduria su debesimi įvairių problemų, todėl kol kas (2012 metais) per metus parduodama tik 12000. Norint pakeisti mašinas su vidaus degimo varikliais, reikėtų, kaip sakoma, nei daug nei mažai - tūkstantį, bent 500 kartų daugiau. Nelabai laiku sakyčiau pradėjo rinkai tiekti brangius elektromobilius, kai ekonomika smunka kaip kelnės - anksčiau reikėjo galvoti, prieš 50 metų.

Prieš 50 metų kažin ar leido technologijos rinkai tiekti elektromobilius.

Jau nuo 1834 metų...

Elektromobilio sukūrimas ir masinė gamyba yra du visiškai skirtingi dalykai. Pirma elektrini automobilį buvo galima pagaminti kai tik buvo išrastas elektrinis variklis ir baterija. Tik žinoma jo niekas ne butu pirkes nes tikrai nebūtu patogu pastoviai keisti vienkartinę baterija kuri didesnė už automobilį kas 10 km. Bet technologijos tobulėja ir kuo toliau tuo greičiau.

Gal baikit nusikalbėti? Elektromobilius ir dabar gali gaminti, viskas atsiremia į kaštus. Po 20 metų, kuro litras kainuos kiek? Tikrai ne 10 litų, o dar daugiau. Tai ir lems, kad elektromobiliai bus itin populiarūs, o su geldom niekas negalės važinėt. Taip pat akumuliatoriai tobulėja palyginus sparčiai. O pirmąjį kompiuterį suprojektavo Oven'as prieš beveik 200 metų. Tiesa, tai buvo mechaninis kompas ir niekas jo negalėjo pagaminti tais laikais. Taip ir su elektromobiliais bus. Ypač jei akumuliatoriai stipriai atpigs, tai jie pradės keisti kuru varomus itin sparčiai. Kodėl? Todėl kad kuru važinėtis porą metų bus brangiau nei nusipirkti elektromobilį. Nesakau, kad po 20 metų visi bus elektromobiliai, bet jų bus daug. O kas dėl elektromobilių prieš 50 metų, tai kuras tuo metu kainavo kapeikas, o akumuliatoriai buvo kokie? Jei neklystu švininiai. Tai su didesne talpa akumuliatorių prisikrovęs kiek automobilis svers ? 4 tonas? Taigi tuo metu elektromobiliai neturėjo jokių pranašumų prieš varomą kuru. Taigi mąstykit plačiau, galvokit apie priežastis, o ne durną argumentą numeskit ir vartykit akis.

O kas nors paskaiciavo kiek jie uzdirbo parduodami savo AEI technologijos. a

O tu straipsnį skaitei? Ar tik pavadinimą? Nes straipsnyje ir rašo, kad jiems šudas gavosi su ta žaliąją energija, bet jie visas išlaidas padengia parduodami žaliąją technologija kitoms valstybėms. Bet iš to kitiems jokios naudos, nes žaliosios technologijos rinka jau paimta. Ir kitiems įlisti jau sudėtinga.