Kokia dar atsinaujinanti energija? JAV mokslininkas ragina atsipeikėti ir išmokti skaičiuoti (Video)

Man senai atrodė apsiurdiška statyti tas vėjo jėgaines gadinančias kraštovaizdi ir pagaminančias juokingus kiekius energijos, šiuo metu švariausia, pigiausia, efektyviausia yra atominė energija, gaila, kad ne visi ta supranta ir visi prisimena černobili,ar fukushima nors šiuolaikinėms jėgainėms tas negresia,bet niekas nekalba kiek per metus anglies kasyklose žūsta žmoniu...

Mokslininkas apskaičiavo, kad vėjo energijos tankis kvadratiniam kilometrui gali siekti vieną vatą. ???

Aha, tas vienas vatas kvadratinian kilometre kažkaip primena kliedesius

manciukaz, oi kaip klysti. Nebent tu radioaktyvias atliekas, kurios ir po 100,000 metų bus pavojingas tu vadini maža tarša + statybos, sodrinimas ir pan palieka didelius kiekius CO2 ir atliekų. Manciukaz, Fukušima - žmogaus klaida, tiksliau projektavimo klaida. Niekas nemanė, kad toks cunamis gali būti. Buvo. Pasekmės - 200mlrd USD per pirmus kelis metus + praprastos žemės, turtas, žmonių sveikata ir tolimesni pinigų kišimai siekiant suvaldyti radiacijos nuotekį. Kalba, kiek žūsta anglies kasyklose, tik negarsiai. O šiaip tas mokslininkas agurotis, arba tas, kuris vertė. Iš hektaro biokuras per valandą, per metus, duoda po 4kwh energijos grubiai (šiluminės+elektros). Vėjas iš hektaro turėtų išspausti gal 2,5-3kwh per hektarą, per valandą. Tai per kvadratinį kilometrą reikia dauginti iš 100. Negana to, kalba apie kažkokius milžiniškus plotus, bet totaliai nusikalba. Vėjo jėgainėms naudojami plotai kuo puikiausiai ir toliau tinkami žemės ūkiui, tik šiek tiek išsimeta žemės privažiavimui. Negana to, galima naudoti tą pačią žemę ir biokuro auginimui šalia. Dar toliau pratęsiant, jei padengiame visų namų stogų tinkamą pusę saulės baterijomis (technologinei pažangai jas dar atpiginus) bei sujungus smartgrid + biokuro katilinės balansuojančios ir koncentruotos saulės energijos druskų jėgainės + hidro + tas pats vėjas, viskas kuo puikiausiai veikia. Matyt anglies pramonė remia, kad būtent anglies privalumus nori iškelti, kai anglis yra turbūt baisiausias iškastinis kuras naudojamas. Ne tik dėl to, kiek mirčių pareikalauja gavyba, bet ir dėl taršos, kai CO2 pavojus net nublanksta.

Kalbant apie branduolinę energetiką, didžiausias nonsensas yra kurui naudoti uraną. Jau seniai buvo siūloma diegti torio ciklo reaktorius, tačiau dėl šios medžiagos netinkamumo branduoliniams ginklams ši įdėja nebuvo ir vis dar nėra plačiai naudojama. O dėl knygos, tai manau, kad čia dar vienas naftininkų ir anglininkų lėšomis išleistas anti-globalinio atšilimo veikalas, kurio tikslas stiprinti iškastinio kuro naudojimo pozicijas visuomenėje. O treileris tai osum. Maždaug turtuoliai turtėja, o ką veikia vargšai - niekam nerūpi.

Torio reaktorius - jau dešimtmetį kalba, kaip po poros metų taps komercinis. Deja kol kas nepavyksta to padaryti. Kai pavyks, tada galėsime vertinti. Termobranduoliniai reaktoriai vis tiek būtų geriau už torio, bet šitie geriausiu atveju po 40 metų.

Na čia aiškiai vertimo klaida. Manau turėjo būti 1 kv m - 1W arba 1kv km - 1 MW. Be to toliau kalba apie facebook DC kuriam reikia 28 kv. km ir matyt turima galvoje apie 30 MW, kas patvirtintų vertimo/redagavimo klaidą. Bet pats kaičius vis tiek gerokai sumažintas. Pvz. pernai pabaigtas Čiutelių vėjo jėgainių parkas: 40 MW max galia, prie 30% išnaudojimo realiai galima tikėtis vid. 13MW. Kiek tiksliai užima jėgainių parkas nežinau, bet radau skaičių, jog išsipirkę arba nuomojasi 236 ha, t.y. ~2,3 kv km, tad taip išeitų Lietuviai sugeba išspaust 5 kartus daugiau realios galios nei tas ponas mokslininkas skaičiuoja.

Sigun, tie 236ha tai ne 40MW jėgainėms, nes tai realiai tik 10 jėgainių kažkur.

Ar čia tikrai mokslininkas? Atrodo čia bus ištraukta būtent iš kažkokių populistinių greenpeac\'o žurnalistų tokie skaaičiavimai. 1 kv.km - 1W? Cmon, tada lietuva gali išspausti 65 kW, panašiai kiek golf 1.9 dyzelinis vidaus degimo variklis Jau daug buvo rašyta, kad vėjo sparnai nestabdo vėjo srauto, nes tu kabini tik šimtasias procento dalis tais sparnais žiūrint į orą esantį virš propelerio. Viename kvadratiniame kilometre išdėsto daugybės megavatų jėgaines ir nėra jokių požymių, kad oro srautas bent kiek sustotų už tų jėgainių.

Panašu į originalą: http://www.nytimes.com/2014/06/08/busin ... .html?_r=0 Atkreipkit dėmesį į skaičius. LT vertimas tragiškas... P.S. Straipsnius technologijų portalas matyt nefiltruoja, gal išsilavinimas netinkamas, ar kokių pigių robotukų nusamdyta...

).

Acme, radioaktyvus lieka ne tik kuras. Ir niekas nežino, kiek gali kainuoti to kuro perdirbimas. Tokia pat avarija neįmanoma, įmanoma kitokia nelaimė. Negana to, tai nieko nesprendžia, kaštai dideli, rizika didelė, finansinio garanto nėra, tai yra pradės statyti, o kol pabaigs, kainuos dvigubai. Turėsi elektrą, kurią dar reikės subsidijuoti. Geriausias, ar patogiausias branduolinei pramonei? Atominė energetika irgi negali užtikrinti tinklo veikimo, nes elektros poreikis labai nepastovus. O naktį jos balansavimas sukelia itin daug problemų. Vėjo energiją niekas ir nesiūlo balansuoti vėju ir energetikoje vargiai ar kada būsime priklausomi 100% nuo vieno šaltinio, nors ir geriausio. Atominės gali veikti kartu, bet nereikia jų pristatyti, kaip išganymo ir geriausio pasirinkimo.

- Jeigu Lietuva pirks visus AE komponentus, jeigu pirks visus AE statybininkus, jeigu pirks visus AE darbuotojus, jeigu pirks visą AE kurą, jeigu pirks visa kuro utilizavimą, jeigu neparduos AE nė kW galios į prisotintą rinką... Klausimas: Kur Jūs matote tikslingumą? Tikitės bus pigiau nei tiesiog nusipirkti elektros? Išvada: Atsakyti "taip" gali tik daržovė (runkelis?) be smegenų.

.

Prancūzijos elektros kaina yra sąlyginai maža, nes atominė senos. Perdirbinėja itin mažus kiekius, nes brangu. Kinija aplinkosauga mažai rūpinasi, taip pat viskas daroma kiek kitaip. Jie viaduką pastato per metus. Mes statome 5 metus. Jie remontą kosmetinį fojė padaro per naktį, pas mus 2-3 savaitės. Kinija jau turi patirties ir visas technologijas, mes tuo metu turime žemės ir pasenusią infrastruktūrą atominei.

Koks skirtumas ar elektrinės senos ar ne? Kokį kiekį procentiškai perdirbą prancūzai? Jei brangu tai kodėl perdirbinėja, kai gali naudoti naują kurą? Nežinau ar Kinija mažai rūpinasi aplinkosauga, bet kaip tai susiję su atominių elektrinių statyba? Japonai atveš patirtį, kaip reikia statyti ABWR, nes jie ne vieną yra pastatę.

Augančiai Kinijai resursų taip trūksta, kad jiems pigiau statyti atomines nei kartais didinti anglies gavybą, ar dar sparčiau diegti atsinaujinančią energetiką (nors ir šioje vietoje vieni lyderių)

Senos ar ne? Naujos kainuoja daug brangiau. Tokia statistika sunkiai prieinama. Bet esmė ta, kad dominuoja kažkur sandėliavimas, o ne perdirbimas. Kuo susiję? Jokių aplinkos poveikio analizių, upės perkeliamos, kalnai griaunami, dzin nykstančios rūšys ar kad kažką reikia iškelti. Tai trumpina statybų laiką ir kaštus. Kiekvieni metai yra šimtai milijonų palūkanų. Atveš patirtį, atitinkamai sumokėsi. Kaštai gausis realiai visi importas, ir kaip kai kas spangsta, kad užsiiminėsim gamybą, tai realiai būsim tik tarpininkai ir komisinių mūsų bus mažai, palyginus su rizika.

Naujos kainuoja brangiau dėl infliacijos ar dėl ko? Jei tu nežinai statistikos, tai iš kur žinai kiek perdirbama? Iš kur žinai, kad kai kinai stato atomines ir nedaro aplinkos analizių? Kokie tavo šaltiniai? Kokią kainos dalį sudaro aplinkos poveikių analizės nuo bendros atominės elektinės kainos? Žmogau pateik skaičius ir šaltinius, nes tavo teiginiai neturi pagrindimo ir atrodo kad dabar tu spekuliuoji.

Prieš 2 metus viską teikiau. Didžiajai daliai buvo dzin. Nieko nebeteiksiu, pats susirasi jei norėsi. Dėl ko naujos brangiau kainuoja? Nes naujoms jėgainėms didesni saugumo reikalavimai, nei jau veikiančiom. Taip pat finansavimo kaštai didesni. Daug brangiau kainuoja darbo jėga, žaliavos. Infliacija yra pinigų nuvertėjimas. Jau dažniausiai įprasta suplakti viską į vieną. Bet kalbant tiksliai, reiktų suprasti skirtumą tarp šių sąvokų. Aš už atominę būsiu, jei Hitachi įsipareigos padengti, bent 70% galimo pabrangimo. Jie žodžiu garantuoja, kad spėtų į terminą ir kainą, bet to finansiškai nelaiduoja. Techniškai, jie gali dvigubai išpųsti kaštus dėl vienų ar kitų priežasčių ir nereikia kalbėti apie japonų kultūrą ir pan. Verslas yra verslas, būna nenumatytų aplinkybių, nesukontroliuotas procesas ir dar velniai žino kas. Esmė ta, finansiškai tai neapsimoka, jei finansuojama rinkos sąlygomis, kaip finansuojama atsinaujinanti. Jei atsinaujinanti būtų finansuojama tokiomis pat sąlygomis, kaip atominė energetika, tai vėjas ir biokuras eitų rinkos kainomis Lietuvoje. Piečiau, saulės energija ir vėjo būtų rinkos kaina parduodamas. Ir nereiktų laukti 10 metų, kol pastatai, bet su visais projektavimais, tai truktų max 2 metai, jei projektai būtų supaprastinti, tai ir per 6mėn nebūtų problemos pastatyti.