„Achemos grupė“: vėjo jėgainės jūroje – patikimesnės už atominę elektrinę

Labai geras straipsnis. Tačiau tai labai plati tema kuriai pilnai išanalizuoti reiktu daug žinių ir laiko. Nes vėjo jėgainė vandenyje daro įtaka ne tik oro srautams, bet ir vandens srautams. Kaip šitie, vandens srautų, pakeitimai paveiks visa kita? Tuo tarpu statant elektrines vandenyje gal butu galima prie to pačio stiebo tvirtinti ne tik vėjo jėgainę, bet ir bangų ar vandens srovių jėgaines.

Bangu jegaines dar tolima ateitis palyginus, bet potencialas yra. Na vandens srautus lemia, todel ir daromi aplinkos poveikio vertinimai. Juroje statomomis jegainemis labai nesidomejau bet antzeminems jegainems jei sutvarkytu finansavima kaip atominei, tai greit pradetume eksportuoti vejo energija istisai. Beje, didziausi kastai su vejo ir saules energija jau ne irangos, o irengimo, iskaitant popierizma.

kaip tik pries savaite buvau Renergos vejo elektriniu parke, 55MW galios parkas, bet man nuostaba kele galio svyravimai, uzejus i 2.7 MW vejo elektrines vidu, tuo momentu kai as ziurejau i valdymo skyda gamino 100Kw, o kol atejau rata aplink aplink transformatoriu spejo nukrist iki 50kw. . tai gali isivaizduot kaip vyksta galios svyravimai tokiam tinkle. tiesa jeigu tai butu jura tai vejas ten didesnis ir siurkstumo klase butu nuline. bet siaip sveikintina ideja, triuksmo jokio, aplinkos netersia, viskas puiku

, o tai yra vos ne 2 kartus didesne vejo energija, ispudinga ar ne? Ir isvis Lietuvai reiketu tureti ~200-300% instaliuotos galios vejo turbinu nuo to, kiek mums isvis reikia, o turint pertekliu ir trukuma prekiauti su kaimynais. Tie uzkelti % del to, kad vistiek metinis vidurkis yra 20-30% nuo turbinos teorines galios prie 8 m/s, nors juroje tikrai bus kokia 40-50%.

O kodėl būtina apsirūpinti tik iš vėjo energijos 100%? Ir jūroje, vien tinkamuose plotuose, kur nemaišo žuvims, laivybai, radarams ir rekreacijai, Lietuva turi pakankamai plotų jūroje, kad apsirūpinti 100% iš vėjo. Tačiau turime mes ir biokurą, hidroenergijos bei importo jungtis. Vėjo jėgaines, kai pučia itin palankus vėjas dirba ir arti 100%. Negalime turėti vėjo generacinių pajėgumų 100% nuo vidutinio poreikio, nes jei pūs itin palankus vėjas, nebus kur tos elektros prastumti net nemokamai, tiesiog trūks elektros jungčių. Tad viskas turi būti daroma subalansuotai ir diversifikuojant.

net ir jūroje arti 100% nedirbs. Teorinė viršutinė vėjo turbinos riba yra 59% (http://en.wikipedia.org/wiki/Betz%27s_law). O pačios "fermos" efektyvumas bus dar šiek tiek mažesnis, nes prisidės prastovos dėl gedimų, aptarnavimo, vėjas (nors ir pastovesnis ir +50% stipresnis nei sausumoje) irgi nebūs visą laiką didžiausiais / optimaliais greičiais. Vokiečių Freuhofner institutas pastoviai skelbia Vokietijos skaičius. (http://www.ise.fraunhofer.de/en/downloa ... y-2014.pdf) Ten lengvai susiskaičiuoja, kad vėjo fermų vidutinis efektyvumas yra tik apie 11% (grubus skaičiavimas pagamintą padalinus iš instaliuotų galingumų). Gaila, kad kol kas neišskirta offshore generacija... Bet pažiūrėjus į skaičius, net ir į paprasčiausius pokyčius - matosi, kad vokiečiai aiškiau nei aiškiai juda nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių šaltinių. Taip, generacija nėra pastovi, bet aiškiai prognozuojama. O eksporto saldo tik teigiamas. Aiškiai matosi, kad balansuojama ne vien nuosava gamyba, bet ir išnaudojamos jungtys. Gaila, kad Lietuvoje tokių duomenų taip paprastai negausi - o juk visus duomenis turi valstybinės įmonės ir institucijos...

?), jūrose vyksta tik chaosinė vandens difuzija.. p.s. .. plusai jūroje būtų vėjo gausa ir jūros ploto panaudojimas vietoje brangaus žemės ploto, minusas gal tik vienas - jūroje kebliau pastatyti ir aptarnauti.

Kad Lietuvoje ant žemės efektyvumas 24-33% siekia, taigi su 11% kažką ne to paskaičiavai. Gal ten dalis tų jėgainių uždarytos jau yra? Labai didelė dalis yra senų jėgainių, kurių efektyvumas buvo prastas ir jų laukia jau lydymo krosnys bei jos bus pakeistos naujomis. Vytra, srovės yra ir Baltijos jūroje. Kaip manai, kodėl vis išneša smėlį iš Palangos paplūdimio ir kaip Latvijos paplūdimiai tokie platūs? Raimism, dauguma tokių duomenų turi privačios įmonės, o ne valstybinės.

Lietuvoje, vejo jegainiu kaip Enercon ( DFIG tipo) ir VESTAS eff. apie 34-38%, jos salyginai naujos ir pastatytos prie juros. ( galiu ir sumeluot, bet kiek prisimenu yra taip, nes skaiciavom dar kad Nk 2x saules jegainiu, kuriu Nk yra apie 17-19% ). cia nera momentinis, o integruota per metus. va tokios va lietuvoj prie juros stovi sitos imones kuri planuoja cia kaska daryt : http://www.enercon.de/en-en/64.htm http://www.vestas.com/en/products_and_s ... 90-2_0_mw#!

Na aš tik skaičiau ataskaitą vieno iš jėgainių parko, manau efektyvumas skiriasi kiekvieno parko dėl modelių, geografinių ypatybių ir pan., bet 10% efektyvumas tikrai per mažas, čia sutinkam abu. Tiesa, jei žemėje sugeba pasiekti iki 38%, tai kodėl 60% jūroje negali pasiekti? Kiek suprantu galia matuojama pagal generatorių, o ne pagal tai, kiek vėjo apima mentys?

tika uzmeciau aki i konspekta savo, radau gera lentele, kur raso offshore to onshore rating ( juros ir sausumos santykio rodiklis ), tai jis varijuoja nuo 1.1 iki 1.31 priklausomai nuo elektrines tipo. nu maksimalia galia matuojama pagal generatoriu, taciau viskas priklauso nuo menciu, jos turi but pakankamai ilgos, kad nesuktu rotoriaus per greitai, negali elektrine suktis nei per letai, nei per greitai, jei suksis per letai tai reiks uzmaitint is tinklo, o jei per greitai teks stabdyt.

Pala pala, tai 34-38% čia max pasiekiamas ar vidutinis metinis?

vidutinis metinis, tai juroj gal iseitu pasiekt ~45-50%, bet 50% yra jau riba, jos perzengt negalima neskaitant koks vejas, triju menciu rotorius nebeisnaudos daugiau galios, o nuo greitesnio sukimosi dides nuostoliai.

Aišku dabar

betkuriuo atveju, pletojant tema del vejas vs atomine, tai reiktu nepamirst, kad statant vejo elektrines, kiek pastatoma vejo/saules elektriniu, toks turi but ekvivalentas konservatyviu saltiniu del savo pastovumo ir galimybes palaikyt galiu balansa, tai nemanau, kad kaip nors galima lygint atomine ir veja

1. Atominės savikaina ženkliai didesnė nei analogiškos galios vėjainės. 2. Atominė energetika nėra išsprendusi atliekų pilno neutralizavimo problemos. 3. Atominis kuras Žemės planetoje baigsis greičiau nei nafta.

kaip sakoma jeigu kritikuoji reikia pateikti ir savo alternatyvas

- Manau šiaurinėje Lietuvos jūros pakrantėje (ne kurortinėje?) lengvai galima pastatyti 900MW vėjainių parką, kurio stabilumą pilnai gali užtikrinti Kruonio HAE. Papildomai, smėlėtos Dzūkijos kalvos labai tinka saulės baterijoms, gal dzūkų ūkininkų mergos taptų ne nuogos? p.s. .. kitos šalys gali tik pavydėti Lietuvai nuostabios Kruonio HAE.

gerai, o ka statyti ta 900MW atsvara atsijauninanciai ? kaip minejau kiek yra atsinaujinancios, toks turi but rezervas is "lengvai reguliuojamu" saltiniu. p.s. labai nekokia ideja yra statyti saules jegaines ant smelio lietuvoje, kodel? nes reiktu valyt istisai, jau geriau pievoj irengt tai nereiks valyt niekad.

- Pievoje nuo drėgmės laidai korozijos auka taps.. p.s. .. paviršiaus nusivalymas turėtų būti automatinis, kaip "zapukuose" buvo.