Pildosi juodžiausias scenarijus Rusijai: brangios naftos jau nebebus?

O jeigu dar per pusę papigtu Rusijos dujos tai dujų kaina susilygintu su biokuro (drožlių) kaina, o dujose visai nėra sieros, kai medienoje jų 2 - 4 proc. Be to dujos perkamos didesniais kiekiais ir biokuro svaiguliai pasibaigtu. Jei dujų kainą nukristu per pusę gal tada apsimokėtu elektrą gaminti Lietuvoje. Lietuvoje ją apsimokėtu gaminti net jei dujos būtu kiek brangesnės nei Rusijoje, nes Lietuvoje ją gamintu kogeneraginės elektrinės, kurių naudingumo koeficientas didesnis nei paprastų elektrinių, o Rusijoje manau tikrai ne visą elektrą gamina kogeneracinėse elektrinėse.

Nereikia kaip visiško baubo piešti sieros. Jinai būtina augalams, tik kai jos kiekiai milžiniški ir imami iš senai palaidotų atsargų, tai prasideda negeri procesai. http://www.hgca.com/media/357116/is28-s ... d-rape.pdf Jei nukristų per pusę dar, tai kiek ilgai tai tęsis? Ir tada tik susilygina kaina ir biokuras dėl konkurencijos atpigtų. Negana to biokuras Lietuvai naudingas, nes kuria pridėtinę vertę šalyje, dujos - ne. Biokuras sustainable in long-term - dujos ne.

Labai sutinku, kad tokiu atveju nukristu ir biokuro kainos, tik biokurą Lietuva perka ir iš Baltarusijos, o jei toliau taip eis, tai pirks net iš Rusijos, jei dar neperka. Beje biokurą naudojančios elektrinės 1 kW instaliacija kokius 4 kartus didesnė negu naudojančios dujas. Tai ir elektros savikaina atitinkama. Na gerai, kad pas mus dar palūkanos nėra tokios didelės kaip kur kitur.

Nesitikėkit, kad tokios naftos kainos išliks amžinai.

Iš Baltarusijos perka, nes po pigąja pardavinėja Lietuva puikiai pati gali apsirūpinti. Nesupratau, ką turi omeny, kad instaliacinė galia 4 kartus didesnė. Gal tu jau apie vėjo? Biokuro kogeneracijos jėgainių neypatingai yra Lietuvoje, kelios smulkesnės. O skiriasi nuo dujų ne generatoriumi, kuris gamina elektrą, o tik šilumos gamybos būdu. Iš esmės yra pasaulyje daug elektrinių kai yra vienas generatorius ir keli katilai, kurie jį gali sukti.

va būtent, dauguma pamiršta, kad nuolatinė gavyba kainuoja, o telkiniai (ypač skalūniniai greit senka), tad jei nebus naujų investicijų tiesiog savaime naftos pasiūla sumažės. O jai sumažėjus + plius padidėjus ūkio augimui (sakoma prastesni nei planuoti Kinijos ūkio rezultatai nuvylė norinčius pradėti eksploatuoti naujus telkinius, tad išlaidos pasiruošimams sumažėjo ir antkainis "ateities darbams" krito mušdamas kainas) + pasilaikiusios mažos naftos kainos pristabdys nemažai atsinaujinančios energetikos projektų, tiesiog užprogramuota jog kelių mėnesių ar metų bėgyje kainos pakils. O jei labai rimti neramumai privers smarkiais suabejoti pastovumu Nigerijos ir Irako naftos verslovėse, gal net grįžti prie 140 dol/bal ribos ir per kelias savaites.

Ir prie 140dol. ribos naftos kainos ilgai dar negrįš. Pagrindinės rinkos (JAV, Europa, Kinija) verčiau jau subsidijuos visokius skalūnus, vis taupesnius automobilių variklius ir t.t. (šitaip kurdami darbo vietas vietinėje rinkoje), nei kad atiduos „paskutinius marškinius“ už naftą visokiems arabams. Mano spėjimas būtų toks, kad naftos kainos kris tol, kol iš naftos rinkos iškris kokia nors Venesuela ir tada kainos „atšoks“ iki 70-80$ ribos.

iki 2020 metų 20% naftos poreikio chemijos pramonėje bus pakeista bio-based ES. Po to greitai plis ir kitur, nes visa tai pigs. Kuro sąnaudos ir toliau trauksis, o 2020 metais turėtų pradėti ir sparčiau plisti elektromobiliai dėl baterijų gamybos išaugimo 4x lyginant su 2013 metais. O šiaip gera buvo frazė, "Akmens amžius baigėsi ne dėl to, kad baigėsi akmenys", panašiai bus ir naftai. Ilgai ją dar išgaus, bet jos svarba mažės. Atitinkamai šalys dar turinčios didelius jos rezervus ir realiai gyenančios iš jos pumpuos ją kuo greičiau ir muš kainas.

Didesnis šansas, kad iškristu Norvegija ir atkristu JAV. Norvegams tai gali būti postūmis dar greičiau galvoti naują strategiją, o JAV skalūninės bendrovės nepriklausomos nuo valstybės, tad jei nusigręš investuotojai, jos užsidarys. Tuo tarpu minima Venesuela turi sąjungininkių (tokių kaip Kinija, kuri nenorėtu jog šalis paskęstu chaose ar dar blogiau būtu perimta į JAV įtakos zoną) bei dėl nekokios patirties su kaimyne Kolumbija, ir pasaulinis nenorėtu jog neramumai įsipliekstu šalia galingai augančios Brazilijos (ekonomiškai pasaulis tada prarastu daugiau nei mokėdama skeliais doleriais aukštesnę kainą, kad tik bent šioks toks balansas neramiuose kraštuose būtu).

Klaipėdoje biokurą naudojančios elektrinės 1 kW pastatymo kaina 21 000 Lt http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ine/101040, kai Elektrėnų 9 bloko 1 kW pastatymo kaina net nesiekia 3000 Lt http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos ... ar_cache=Y

T, nu da... Dar vidutines kuro sąnaudas automobilio imk pagal Bugatti Veyron ar dar geriau, pagal kurio nors naikintuvo. Klaipėdoje visų pirma yra atliekų deginimo įmonė! Antra, šiukšles priimdama katilinė gauna pinigus, o už dujas moka. Kodėl beje šalia neįdėjai ir atominės elektrinės kainos?

Venesuelą paėmiau tik kaip pavyzdį. Vietoje Venesuelos lygiai taip pat gali būti Libija, Sirija, Irakas, Iranas, Egiptas, Nigerija ir dar eilė šalių. O Venesuelos parduotuvės jau dabar atrodo kaip pas mus „perestroikos“ metu. Socialinė įtampa ten kyla jau net ne savaitėmis, o dienomis. Kada kils sukilimai tai tik laiko klausimas. O sukilimų metu labai tikėtini naftos verslovių užsidegimai. Jei ne dėl vietinės pozicijos ar opozicijos, tai visad atsiras suinteresuota jėga iš išorės tai padaryti.

Kad Egiptas jau net consumer - daugiau suvartoja, nei pagamina, bet aš suprantu, ką nori pasakyti.

Vytax, galima svarstyti įvairiai, bet "minkštoji galia" niekur nedingo, o jos pagrindas mažiau juntamu būdu valdyti. tad kad ekonomiškai pigiau tas ar anas galima svarstyti, bet realiomis sąlygomis valstybės veiks kitaip. Kinija peršoka kokį nors laiptelį? Bet pamiršti jog yra dvi Kinijos, ta rytų pakrantėje ir kas liko, tad jei pas vienus elektrą gamina/ins modernios elektrinės, kitoje dalyje dar tik statomos bet kokios poreikiams patenkinti, kol sostinėje ir kokiam Honkonge pradedami diegti elektromobiliai, kitoje milijardinės valstybės dalyje tik pradedama leisti įsigyti automobilį... Ir ne vien Kinijoje tokie procesai, yra Indija, Vietnamas, dalis Afrikos valstybių bei beveik visa P. Amerika nuo seno gero asilo pradeda pereiti prie automobilio (žinoma ne elektromobilio už limuzino kainą), nuo palapinės ar šalašo prie namų su elektra... Naftos poreikis tam tikrose valstybėse su laiku neabejotinai kris, tačiau auganti ekonomika daugelyje kitų valstybių, kuriose gyvena keliskart daugiau žmonių, ir beje jų skaičius tik auga, o ne mažėja, tik pradeda tokius dalykus vartoti. Tad tie patys kinai pvz Afrikoje ieško draugų, kuriems tiesiogiai parduoti tas "civilizacijos paslaptis", parduoti savo produktus bei net gi įgyvendinti visą tą su savo žmonėmis... Taigi todėl nereikia taip nuvertinti, kad Kinija neturi savo interesų, kur jos pinigai eina ir eis, tas draugas ir partneris, beje kaip ir pats pastebėjai, jei tektu jai žaisti pagal visas taisykles, ko gero jis dar tebebūtu "vergų fabrikas". Ji supranta jog naftos poreikis bus ir tiek jai tiek per ją ar su ja paskirstyti naudinga. Rinkos išlieka jautrios, nes visa ekonomika dabar pastatyta ant lūkesčių ir vilčių. Rinkos į Ukrainos padėtį nesuregavo, nes ji tiesiog tuščia vieta žemėlapyje, kaip ir kokia Ruanda ar Somalis. Jos problemos, ne Rusijos problemos. O Rusijai naftos embargo niekas nė nesiruošia taikyti, kaip nebuvo taikoma ir Irakui, Iranui, Venesuelai ir t.t. Libijos atvejis irgi toks savotiškas, bet jį reikia suprasti, kad visi norėjo naftos verslovių, ir kas bepaėmė jas, tik visu smarkumu atidarydavo kranelius, nebuvo to šoko jog per konfliktą verslovės nebegalės tiekti naftos. Tačiau ne visi taip laimingai gali baigtis, ir jei rinkų analitikai užsiliuliuos, kad į naftos pramonę negalima pasikėsinti, bet koks nukrypimas kainas keltu milžiniškais tempais. Tad čia šiuo atveju konfliktai/krizės nebuvo lūžiniai taškai (bei dar sutapo vis plačiau atsiverenčia naftos pertekliaus banga) ir jų sukrėtimo didelio nepajutom.

ISIS kontroliuoja ištisas Irako ir Sirijos naftos versloves. Libijoje išvis buvo sustojusi naftos gavyba. Egipte dėl išpuolių liepsnojo tanklaiviai. Dar prieš penkis metus, rinkos į tai būtų sureagavusios labai audringai, o dabar nieko.

Vtax, na iš esmės tik kitais žodžiais pakartojai ką sakiau, išskyrus patį esminį faktą jog niekas nenori socialiai neramaus pasaulio vos ne visuose žemynuose. Būtent todėl didelės ekonomikos yra linkusios gelbėti likusį pasaulį užuot užsidariusios savyje. Kitaip sakant todėl ir sakau, jog didesnė tikimybė, kad JAV negelbės skalūnų verslovių ar norvegai kuriam laikui pasitrauks iš brangaus arkties naftos gavybos, kad kilę neramumai labiau nuo naftos gavybos tiesiogiai priklausančiose šalyse neįsivyrautu chaosas ar dar viena ekonominė-pasaulinė krizė. Tas pats ir su kita dalimi. praleidi vis minėtą faktą, kad tie patys ISIS, tie patys Libijos sukilėliai vos užgrobę telkinius iškart pradėdavo kelt gavybą iki maksimumo ir vos ne ant asilų bitonais tą naftą pardavinėti. Jie iš esmės labai daug prisidėjo prie naftos pertekliaus, nes ko negali legaliai, parduoda šešėlinėj rinkoj. Kadafis iki paskutiniųjų šaudė visur tik ne į naftos versloves, kodėl rinkos turėjo bijoti kažko negero? Tas pats Egiptas beveik nulinis žaidėjas, ir kad ir buvo neramumai, niekas jų (protestų) neprileido iki Sueco kanalo (jei jis būtu uždarytas, manai rinkos irgi būtu abejingai reagavusios?), tad kai taip galėjo paveikti kažką? Sakau, reikia viską konkrečiai lyginti, kodėl II Irako karo metu naftos užkilo tiek daug? Nes I Irako karo metu Sadamas nesibodėdamas sudegino visas Kuveito naftos versloves, tad rinkos pagrįstai vertino jog jam pralaimint tikėtinas visas Irako naftos sektoriaus sunaikinimas. Pamačius, kad niekas nenukentėjo, naftos kainos ėmė vėl mažėti iki prieš tai buvusio lygio.

Esmė ta, kad prieš prasidedant persijos įlankos karui naftos kainos buvo visų laikų žemumose. Ir prasidėjus karui jos taiga šovė į viršų, sukeldami finansų griūtį per visą pasaulį. Prieš du metus laiko naftos kainos buvo visų laikų aukštumose. Ir kariniai konfliktai nebeturėjo reikšmės. Nes naftos kainos faktiškai atsimušusios į lubas, daugiau kilti daugiau nebegali nes jau krenta vartojimas.