Branduolinis mažylis: ar dirbtinę Saulę pavyks sutalpinti į kelių metrų skersmens reaktorių?

Kas čia per nesąmonės?Kiek galima užsiciklinti ties niekam tikusias tokomakais? Juk aiškiai esu pasakęs ne vieną kartą,kad sintezės reaktorius turi būti kuriamas LEVITUOJANTIS,suteikiant aukštatemperatūrei plazmos sferai kampinį greitį. galima pagirti dailininką,kuris yra žymiai arčiau teisingo sprendimo.

Ir iš kur toks pasikėlimas žmogaus? Gal iš kažkurios psichuškės rašai?

Kas kuria tokius straipsnius ir kokiai auditorijai kuria? Pusdurniams žydromis vėliavomis? Atkreipiau dėmesį į du momentus: pusė straipsnio ne apie reaktorių, bet apie kažkokius naujoviškus supermagnetus; galutinai pribaigia išvada, jog šie reaktoriai bus XXII amžiaus svarbiausiasis šaltinis, nors paskutinės tendencijos jau šiandien rodo, jog pasaulis suka individualaus elektros gamybos keliu, namų ūkiai elektrą tuoj gaminsis patys, paskirstymo tinklai ilgainiui išnyks, didžiulės elektrinės paskui juos - irgi.

Atsinaujinančiai energetikai reiks dar daug apšikti, kad galėtų užtikrinti užtektiną energijos kiekį didžiuosiuose miestuose, kaip sakot, individualiai gamybai. Šie reaktoriai būtent ir būtų skirti statyti miestuose ar jų priemiesčiuose tam, kad aprūpintų patį miestą. Mažesni kaimeliai galės pasistatyti vieną-du laukus saulės/vėjo + šiukšlių deginimo elektrinių ir jiems užteks. Miestuose tuo tarpu bus ir dabar yra labai svarbus architektūrinis elementas: pastatų neapkabinėsi besisukančiomis vėjo jėgainėmis arba kaminais, pro kuriuos rūks dūmai nuo kūrenamų šiukšlių. Čia panašiai kaip ir su maistu. Mažesni miestai ir kaimeliai gali patys apsirūpinti savo maistu čia ir dabar, t.y. kalbant apie kaimo vietoves, gyventojai gali prie namų auginti ką tik nori. Miestuose sistemai veikia kitaip: tu bute neišsiauginsi bulvių ar viščiuko. Todėl šalia miestų logiška būtų kurti maisto auginimo plantacijas, kurios aprūpintų patį miestą. Na, kažkas tikrai panašaus į tą Venus Project idėją. Tai yra bene efektyviausias būdas.

Creatium, viena sausumos vėjo jėgainė gali parūpinti elektros iki 3,000 namų ūkių, čia pagal ES vidurkius, Lietuvos gal ir 5,000 būtų. Tad gal nerašyk tokių nesąmonių, kaip 1-2 laukus vėjo jėgainių kaimui aprūpinti. Šiukšlių deginimo įmonės kaip tik miestams aktualiau. Niekas miesto ribose vėjo jėgainių ir nestato, bet saulės jėgainės pilnu tempu galės veikti. Venus project, wtf dabar čia kiši?

Vis labiau aštrėjančio klimato padariniams suvaldyti, reikės daug energijos. Nori nenori, teks prisistatyt branduolinių reaktorių, kurie tieks pastovią energiją. Čia pas mus galima su vėju ir Saule žaist. Pietryčių Azijoje, kur didelis gyventojų tankumas, geras taifūnas gali visą vėjo parką per kelioliką minučių pasiimt ir nusinešt.

Vėjo, saulės energija yra labai nepastovi ir sunkiai prognozuojama. Kai dar dirbau perdavimo tinkluose, tai dispečeriai pastoviai skųsdavosi vėjo energijos pikais ir štiliais.

Branduolinė energija yra pigiausia, o iš vėjo ir elektros gaunama kol kas dar tik hobis.

Žmogau iš praeities, pigiausia tik senoje elektrinėje, kai neįtraukiami uždarymo ir atliekų saugojimo kaštai (niekas nežino, kiek tai kainuos) bei nėra įtraukiamas draudimas dėl nelaimės padarinių. Atsinaujinanti energija dabar auga pasaulyje sparčiau nei branduolinė ir tempas kasmet spartėja atsinaujinančių, o branduolinės letėja, nes vis kas atsisako planuotų elektrinių. Talkatif, nu kam nusikalbėti? branduolinės ir atsinaujinanti, kai pasiekiami didesni kiekiai nesuderinama. Ir kitas aspektas, kainuoja brangiau nei dujos. Gal pagaliau pasivykit pasaulį, palikot jį gal 5 metais atgal, ar 10. Nerkashis, žmonės visad skundžiasi. Prognozavimo soft'as tobulėja, kuo daugiau įrenginių atsiranda, tuo lengviau prognozuoti. Taip pat tinklus teks atnaujinti į smartgrid. O šiaip tada gal Lietuvoje buvo 1-2% suvartojimo, o jau skundžiasi. Danai susitvarko su vidutiniškai 50% iš vėjo energijos. Gamybos piko metu ir ~120-130%. Tad blogam šokėjui ir kiaušai trukdo.

Nematau ko čia nervuotis. Vėjo jėgainių laukas gali būti sudarytas ir iš 3 jėgainių, aš jokio jėgainių skaičiaus neminėjau. Tebūnie 10 jėgainių mažam miesteliui (iki 10 tūkst gyventojų). Kokio dydžio turėtų būti parkas, kuris aprūpintų tarkim 50 mln. gyventojų dydžio miestą? Aš matau tik saulės jėgaines (tokias, kurios būtų nematomai integruotos į pastatų architektūrą - ar tai permatomas langų stiklas ar dažai ar kt., tik ne mėlynos storos plokštės), termobranduolines ir šiukšlių deginimo. Venus project paminėjau dėl pačios miestų struktūros idėjos*. Ateityje miestai tik plėsis, o kaimo vietovės tuštės. Todėl bus logiška tikrai atsisakyti didžiulių paskirstymo tinklų ir visus elektros generavimo šaltinius statyti arčiausiai miestų/pačiuose miestuose (jeigu tai saulės energija). Bene tas pats ir su maisto gamyba. Atsimenat tuos augalų bokštus? Dėl vietos tokie bokštai būtų geriausias sprendimas dideliems miestams. Taigi abu šie dalykai tiesiogiai siejasi su mano minimu Venus project - tai, kad miestų pakraščiuose stovi miestą aprūpinantys statiniai: elektros jėgainės, maisto plantacijos ir t.t. Ko šitoje vietoje nervintis ir pykti - aš irgi nežinau. * aš nekalbu apie socialistinį rojų, kur visi turi viską ir niekas nieko nekainuoja. Aš kalbu būtent apie pačių miestų architektūros ir struktūros idėją, kuri yra plačiai aprašoma minėtame projekte.

Dėl bokštų, tokie bus nebent daržovėms auginti, bet kviečius ar vaismedžius, turbūt dar laaabai ilgai ne. Dėl to sutinku. Bet kokia elektros gamyba turi būti diversifikuota, nesvarbu koks tai šaltinis ir 10 jėgainių, tai 20-30 tūkstančių gyventojų dabartinėmis jėgainėmis ir kalba eina ne apie tada, kai jos sukasi, o vidurkis. O tau trukdo saulės baterijos ant stogų? Šiukšlių deginimas iki kol ateis daržovių bokštai miestuose turės išnykti, tad čia pereinama technologija. Kad ir kaip būtų, net didžiausi žalieji su labiausiai optimistiškom mintim nesako, kad per artimiausius 10 metų galime ar turime pereiti prie 100% renewable.

Anksciau ar veliau zmones suvaldys branduoline sinteze ir nebebus reikalingi nei atsinaujinantis energijos saltiniai, nei nafta, nei atomines elektrines. Reiks keisti visa pasaulio ekonomikos modeli. Jei tai ivyks jau per 10 metu, tai valstybems, kurios pragyvena is to, reiktu begalo sunerimti. Gal sis naftos kainu kritimas bei jos isgavimas ir yra susijes del lukesciu, jog sis reaktorius gali visai greitai tapti realybe? Juk kam paskui reikes tos naftos ar duju? Jau geriau dabar parduoti bent uz kazkokia kaina..

Yra priežastis, kodėl dabar ant kiekvieno naujai statomo dangoraižio stogo nestovi saulės jėgainės. Priežastis labai paprastai - tiesiog tas mažas jėgainių kiekis neduos jokio rezultato. Žiūrėkime truputį į ateitį. Miestai didės ir neabejotinai stiebsis į viršų. Norint, kad miestuose būtų plačiai naudojama saulės energija, reikia surasti naujų būdų jai gaminti. Kaip minėjau, mano požiūriu potencialiausias dalykas yra paslėpti saulės elementai - permatomi absoliučiai visuose stikluose (languose, automobiliuose, telefonuose ir kt.), fasadų medžiagos su elementais (pvz. dažai, generuojantys elektrą arba kokios plokštės su tais pačiais permatomais elementais). Saulės jėgainės ant stogų gali būtų populiaru privačiuose namuose arba paprastuose daugiabučiuose, kurių stogai neišnaudojami bet kokiu atveju ir yra lygūs švarūs. Kita vertus, aš matau ir dar vieną aspektą: tai jeigu elektros energija tampa absoliučiai neribota ir nemokama (kas yra logiška ir visiškai įmanoma - esant neribotam gamybos potencialui ir visiškai mažai išlaikymo kainai), dings poreikis optimizuoti įvairias sistemas. Pavyzdžiui koks tikslas bus gaminti A+++ kategorijos šaldytuvą, jeigu elektra vis tiek yra nemokama ir 100% švari ir atsinaujinanti (termobranduolinė)? Efektyvumas bus svarbu telefonuose, kompiuteriuose - nešiojamuose įrenginiuose. Taigi, jeigu visai buičiai skirta technika nebesieks energetinio efektyvumo, klausimas kiek kartų padidės elektros poreikis vienam namui (ar butui)? Tuomet vėl gi arba reikia tikėtis saulės elementų efektyvumo šuolio arba remtis į arti miestų statomus termobranduolinius reaktorius. P.S. Gal galima būtų šaltinį į tamstos minėtą "1 vėjo jėgainė = 3-5000 tūkst. gyventojų" faktą? Būtų įdomu pasiskaityti plačiau.

Creatium, taip, dažai ir languose yra gražu, bet to dar nėra ir greitai nebus. Naudojamuos tuo ką turime dabar, o ne laukiam, kol GALBŪT atsiras. Gi tamsoje nesedėsi, kol sukurs? Na jei imsi amerikonišką variantą, taip dangoraižiai stiebiasi, bet didelė populiacijos dalis gyvena užmiestyje. Be namų nepamiršk ir pramonės pastatų stogų. Elektra nemokama nebus dar baisiai ilgai, jei išvis bus. Termobranduolis reaktorius bus vis tiek brangus kaip investicija didelė ir nebus taip, kad per dešimtmetį visą pasaulį aprūpins, nes galbūt vien dešimtmetį truks jo statybos, o ką jau kalbėti, kad reikės išgauti pakankamai daug retųjų metalų ir dar velniai žino ko. Termobranduolinė energija nėra atsinaujinantis, bet taip, švari Buitinės technikos efektyvumą gali palaikyti elektros laidų pralaidumas ir galų gale vis tiek elektra kainuos, reaktoriai nebus nemokami Infrastruktūra irgi nėra nemokama. Pasirodo būsiu įplakęs ir offshore, bet 1,500 on average onshore, 3,000 offshore http://www.ewea.org/wind-energy-basics/faq/ bet man kvepia pasenusia informacija. Rodos mačiau straipsnius kalbančius apie jūrines >10,000 households. Tauras, o kol suvaldys termobranduolinę ir jas pastatys ką veikiam? Grįžtam prie viduramžių laikų ar vystom tai, kas pigiausia ir stengiames iki tol savęs neišnuodyti?

Na, aš maniau, kad mes kalbame apie ateitį - kas bus jeigu bus. Todėl ir lyginau termobranduolinį reaktorių su permatomais ar dažuose esančiais saulės elementais. Dėl elektros kainos... be abejo netaps nemokama per metus. Bet mes ir dabar jau turime nemažai nemokamų dalykų, kurių išlaikymas ir statyba kainuoja. Pavyzdžiui, keliai. Na taip, mes už juos susimokam per degalus, auto mokesčius ir t.t. Bet galima ir už elektrą panašiai susimokėt: pvz. perkant šaldytuvą arba už interneto mokestį. Na, čia toks sąlyginis "nemokama". Kita vertus, elektros perteklius jos kainą numuša smarkiai. Pažiūrėkime Norvegiją, kur elektros kainos nukrenta iki beveik apvalaus 0. Dėl elektros suvartojimo... laidus pagamins kokių reikia. Dabar mano namuose esanti elektros instaliacija gali išmaitinti E klasės šaldytuvą ir A+++ klasės šaldytuvą. Jeigu elektra bus be galo pigi (ar nemokama), koks tikslas gaminti brangesnį A+++ klasės šaldytuvą? Gaunasi panašiai, kaip su pvz. telefono ekranų rezoliucijomis, ppi skaičiais. Baterijos tobulėja, tarsi telefonas turėtų veikti ilgiau, bet bac - įdės 700 PPI ekraną, kuris suvalgys daugiau energijos, o telefonas laikys tiek pat, kiek senesnis modelis su prastesniu ekranu. Tarsi ir viskas ok, bet tai daroma dėl skaičiukų labiau ir reklamos. Galima gi būtų naudoti tą patį 400 PPI ekraną, kuris būtų tarkim 50% efektyvesnis, ko pasekoje telefonas naudotų mažiau energijos. Tad beveik tas pats ir su buitine technika galėtų būti.

Keliai nėra nemokami ir judama link vis kelių apmokestinimo atskirai. Tiesiog apmokestinti kelius, ypač miestuose, problematiška. Norvegija turi baisiai daug hidroenergijos ir šiaip vartotojai moka už elektrą net daugiau nei Lietuvoje, bent jau kai buvau Osle Ne namuose problema laidų pralaidumas, o didesniai atstumais. Jei visi pakels savo elektros sąnaudas 10x, tai visą infrastruktūrą teks keisti, statyti daug reaktorių ir t.t. Šimtui metų į priekį gal ir turėsime neribotą, bet rational use vis tiek bus svarbu. Aišku, nebus tokio spaudimo taupyt. Šiek tiek matai aš turiu omeny trumpą ateitį, iki 10 metų ir realią strategiją, kurią jau reikia pradėti įgyvendinti dabar, arba žiauriai atsiliksime

Nesakau, jog reiktu sustot vietoje, taciau atsinaujinantis energijos saltiniai yra brangokas malonumas ir jeigu greitu metu ivyks energetikos perversmas tai bus bereikalingas pinigu svaistymas. Sie reaktoriai salyginai mazi (keliu metru skersmens?) Taigi nemanau, jog siu reaktoriu kaina bus nezmoniska ar jo gamyba labai uztruks. Galbut net juos bus galima gaminti serijiniu budu ir issiusti po visa pasauli konteiniariais tiesiai is gamyklos? Taigi, mazesnis miestelis pasiemes kazkokia paskola gales aprupinti to miestelio gyventojus praktiskai nemokama elektra. Jei neklystu, dar siame puslapyje teko skaityti, jog tokie reaktoriai gales buti puikiai italpinti i siluminiu elektriniu katilu vietas perdaug nieko nekeiciant, taigi infrastuktura kaip ir isliktu, taciau tik pakeistume kura kuri naudojame i praktiskai nemokama. Aisku kaip bus, mes dar tikrai nezinome, taciau apsistatyti vejo bei saules jegainemis, kuriu pagamintos elektros kaina yra kolkas brangesne, nei iskastinio kuro elektriniu kainomis, yra visiskai nepraktiska. Reiktu ju kieki didinti, bet minimaliai, jog kaip minejo neatsiliktume, bet juk galima kazkiek tos elektros ir nusipirkti. Kartais tai gaunasi pigiau nei pasigaminti, ypac uzpludus termobranduoliniams reaktoriams, atsinaujinancios energijos jegaines tures atsipirkti ir vistiek teks moketi uz elektra brangiau. Gerai, jog atomines elektrines nepradejome statyti, nes jos tokiu atveju atety butu tik brangi rakstis subinej uz kuria vistiek reiktu sumoketi...

Čia kalba eina ne apie šaltosios sintezės reaktorius, tokius kaip E-Cat. Šitie termobranduoliniai reaktoriai savyje kurtų dirbtines saules (populiariai tariant), todėl jų dydis yra nemažas ir tikrai ne metro skersmens.

termobranduoliniai reaktoriai bus brangūs jau vien dėl naudojamų superlaidininkų kiekio + tai retieji žemės metalai. Bet Creatium iš esmės teisus - miestai tankės ir augs į viršų (jau tankėja ir auga) ir tas ''tankėjimo'' greitis didės. Reikės arba keisti esamą infrastruktūrą (nes senoji nebepaveš esamo poreikio) arba decentralizuoti gamybą (gamyba kuo arčiau suvartojimo). O tam reikės pakankamai mažų ir švarių gamybos pajėgumų. Pagal tai, kas yra dabar (arba apie ką viešai kalbama) - galima spėti, kad didelę svarbą vaidins fotovoltinės (greičiausiai integruotos į kažkokį pastato paviršių - stiklą, langą, sienos skydą, dažą ir t.t.) ir vėjo (bet ne horizontalios ašies sparnuotės, jos tankiems miestams netiks, bet greičiausiai kus nors ant pastatų stogų integruotos didelės VAWT arba iš vis kiš ką nors į ventiliacines sistemas ir naudos virpėjimą ir pan.) Visos šios technologijos yra - jau ir dabar. Yra ir skaidrių plastikinių fotovoltinių modulių. Problema tik tai, kad jų naudingumo procentas mažesnis. Bet ateityje tai neturėtų būti svarbu, nes sprendžiant ką naudoti masiškai lems naudingumo/kainos santykis. Galbūt į langus integruoti ar ant sienų nudažyti moduliai bus x2 mažiau efektyvūs, bet jei jie kainuos x10 mažiau - verslas pereis ant jų dėl finansinių priežasčių. Aš taip pat nenurašyčiau šaltos sintezės ir jai panašių projektų. Kol kas tai skamba šiek tiek iš fantastikos srities, geriausiai žinomas (PR'inamas) cold-fusion reaktoriukas atrodo šiek tiek (švelniai tariant) neįtikinamai, bet pvz Lockhead Martin yra oficialiai patvirtinę, kad dirba ties cold-fusion. O Lockhead vis dėl to yra žinomas vardas, jie yra darę ir padarę tiesiogine to žodžio prasme ''kosminių'' projektų. Ir greičiausiai jie nedirba vieni. Taip, kad nurašyti šią ir kitas egzotiškas technologijas dar per anksti. Žinoma, ''individualiam namui'' skirtais cold-fusion apračiukais dar nekvepia, bet karo pramonei + lazerių pramonei labai reikia nedidelių ir galingų energijos generatorių, o Lockhead šio segmento kol kas neapvylė...

Tauras, brangokas? Kaip tik šią savaitę Saudo Arabijoje stato 50MW saulės jėgainių, kurių supirkimo kaina bus 1 eurocentu mažesnė, nei Lietuvoje. Žinoma, tai arabija, mums netinka. Tačiau turime vėją. Už vėją Lietuvoje pigiau gamina tik hidroelektrinė. Tada truputėlį pigiau tiekia importas. Po kokių 3-4 metų vidutinės kainos susilygins. Termobranduolinių nebus ir serijinės gamybos, nebus ir įmanoma jų iškart daug varyti, nes technologija tobulės, pinigų reikės daug, specialistų trūks, žaliavų trūks, gamybinės įrangos trūks, visuomenė ir valdžios nepasitikės. Dabar faktiškai daug kur viena ar kita atsinaujinančios energijos rūšis yra pigiau nei tradicinė generacija. Ar kas vyksta? Ne. Toliau subsidijuojama tradicinė energetika. Tas pats šiukšlių deginimas. Sutvarkai daug problemų, bet kol kas tik Klaipėda įsirengė.