Neapsikentęs fizikas parašė laišką Putinui, kodėl Baltarusijos atominė elektrinė pasmerkta ir katastrofa neišvengiama (8)
Pasak fiziko, technikos mokslų daktaro (habilituoto mokslų daktaro laipsnio atitikmuo ES. – Red.), profesoriaus Georgijaus Lepino, incidentų ir nelaimingų atsitikimų serija Baltarusijos AE statybose – smulkmena lyginant su pavojumi, kurį kelia pats aikštelės pasirinkimas šalia Astravo atominės elektrinės statybai, rašo Baltarusijos portalas „naviny.by“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip pareiškė mokslininkas posėdžio prie apskritojo stalo atominės elektrinės (AE) problemoms aptarti metu, kuris buvo surengtas Minske sausio 31 dieną, Nacionalinės mokslų akademijos energetinių problemų instituto (dabar Jungtinio energetinių ir branduolinių tyrimų instituto „Sosny“ struktūra) darbuotojai dar 1993 metais atliko mokslinį tiriamąjį darbą, siekdami išžvalgyti ir surasti tinkamas vietas, kur būtų galima statyti branduolinę jėgainę. Ataskaitą savo parašu patvirtino Aleksandras Michalievičius, kuris šiandien eina Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Energetikos instituto mokslinio vadovo pareigas, rašo agentūra „BelaPAN“.
Profesorius G.Lepinas pažymėjo, kad atliekant šį darbą buvo ištirta ir įvertinta daugiau nei 30 potencialių vietų branduolinės energetikos objekto statybai. Penkios aikštelės dėl geologinių ypatumų pripažintos netinkamomis. Po keturiomis iš šių penkių aikštelių buvo aptikta ne šiaip sau stūmių – Žemės plutos tektoninių plokščių sankirtų mazgų, pažymėjo profesorius.
Vienos iš šių geologiškai nestabilių aikštelių rajone 1908 metais įvyko žemės drebėjimas, kurio galia įvertinta 6–7 balais pagal Richterio skalę. Į istoriją šis įvykis įėjo kaip Gudogų žemės drebėjimas. „Būtent ši pati pavojingiausia ir netinkamiausia aikštelė – Astravo – ir tapo AE statybviete. Bet šioje aikštelėje, iš esmės, nieko atsakingesnio nei, pavyzdžiui, kiaulių fermų kompleksas, statyti negalima kategoriškai“, – sakė profesorius G.Lepinas. Fizikas išdėstė savo nuogąstavimų esmę laiške Vladimirui Putinui, kadangi būtent Rusijos generalinis rangovas užsiima Baltarusijos AE statyba.
Atsakymą mokslininkas gavo iš Žemutinio Naugardo Branduolinės energijos informacijos centro. Pasak mokslininko, šio centro specialistai „bandė įrodyti, kad šioje aikštelėje galima statyti, tačiau atsitiko priešingai“.
„Jie pranešė, kad šioje aikštelėje, girdi, yra labai patikima vieta – 2,9×4,9 km. Tai yra, jie patys parašė, kad ten iš keturių pusių yra kritiniai Žemės plutos tektoniniai lūžiai. Kaip jums tai patinka? Tokia „saugi“ salelė, apsupta baisiomis vietomis“, – paaiškino mokslininkas.
Jo nuomone, nepaisant to, kad jau patirta išlaidų atominės elektrinės statybai, ši statyba turi būti sustabdyta. „Galima organizuoti internete masinę parašų rinkimo kampaniją, kad mes turėtume tūkstančius balsų prieš šios atominės elektrinės statybą. Būtina paaiškinti, kad Astravo aikštelėje branduolinio objekto statyti negalima. Štai kaip turi būti iškeltas šis klausimas, o visas kitas smulkmenėles reikia palikti ateičiai“, – apibendrino profesorius G.Lepinas.
