Pristatyta nauja Lietuvos energetikos strategija: tikslai įspūdingi ir jau priimtas sprendimas dėl atominės energetikos

1) Dujos pereinamas kuras nuo ko? Anglių mes nenaudojame, mazuto irgi, taigi nėra nuo ko pereiti. 2) Jei žiūrėsit tikslesnius skaičius, tai tie 30% iki 2020 metų reikš, kad tiek biokuro katilinių naudojimą mažinsime (daugiau dujomis kūrensim), tiek elektros pagaminsime mažiau iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Planuose net neįtrauktas šiukšlių deginimas Vilniuje, o ką jau kalbėti apie Kauną. Iš esmės planas ne tai kad neambicingas iki 2020 metų, kol dar bus patys valdžioje, bet net absoliučiai nieko nedarant, planas bus viršytas. Ambicijos, ir tai menkos, atsiranda tik po 2020 metų. Jei būtų ambicingas planas, 2030 metais Lietuva 100% elektros ir šilumos pasigamintų iš atsinaujinančiųjų šaltinių, o 2040 metais eksportuotų antrą tiek elektros, kiek pačiai reikia. Ir tai būtų galima pasiekti nesubsidijuojant gamybos, tik vystant infrastruktūrą.

Pasakų strategija, gerai kad baltarusiai šalia stato atominę elektrinę tai kai nebus vėjo mums duos pigios elektros(gal). Techninių sąlygų nėra aprūpinti visai šaliai atsinaujinančia elektra, ir kažin ar verta upopijas laikyti strategijoas pagrindu. Danai išspaudžia 42 procentus atsinaujinančios kooperuodamiesi su Norvegijos hidroelektrinėmis akumuliuojant atliekamą energiją, jie pirmauja pasaulyje šiuo atžvilgiu. O su kuo kooperuosmės mes?

1) Lietuva turi rezervinės galios apsirūpinti ~200% pikinių poreikių. Taip pat importo ~300% PIKINIO poreikio. Techninės sąlygos visos yra. Vat atominė visiškai nesuderinama su atsinaujinančia energetika, nes jinai gamina elektrą brangiai, net brangiau nei dujos šiais laikais. Ir yra visiškai nelanksti, tai yra, prisiimdama nuostolius turi gaminti elektrą. Vien dėl to Vokietijos dalis atominių užsidarė net keliais metais anksčiau, nei buvo numatyta. 2) Danai pasigamina 42% ne dėl to, kad neturi kur dėti, o dėl to, kad dar neišvystyta gamyba. Pasieks ir 100% nuo metinio suvartojimo. Kai rinka laisva, jinai optimizuojasi pati - ar išjungti pajėgumus, ar randa eksporto rinkų. Čia kai bandai mąstyti sovietiniais metodais ir standartine sena schema su baziniais generatoriais. Trumpai prasiplečiant apie bazinius gamintojus, anksčiau ta pati atominė, buvo bazinis gamintojas, nes jis buvo pigiausias. Dabar nauja atominė tai vienas brangiausių, tad tokių gamintojų prasmės rinkoje nebėra. Daug geriau už beveik grašius pastatyta dujų turbina, kuri dengia svyravimus, bei ~4x pigiau pastatyta nepastovi saulės ir vėjo gamyba. (Saulė ir vėjas pakankamai neblogai balansuoja vienas kitą. Saulė dar ir puikiai koreliuoja su pikiniais energijos vartojimo poreikiais). O iki 2040 metų Europoje elektromobiliai tiek paplis, kad vaidins ir pagrindinį elektros rinkos stabilizatoriaus vaidmenį.

apie 100% sildyma is atsinaujinanciu cia greiciausiai turi omeny kad biokura Lietuvoj skatins naudot. Europoj yra statomi miesto sildymo akumuliaciniai projektai. iskasa dirbtini ezera salia miesto, apsildo dugna, sonus ir uztiesia plevele is virsaus su apsiltinimu. ir kaupia su saules kolektoriais siluma nuo vasaros. o paskui visa ziema sildo miesta ta sukaupta dirbtiniam ezere siluma per centralizuotus tinklus. keli tokie projektai jau yra pastatyti. pvz sitas: https://stateofgreen.com/en/profiles/ra ... it-storage

Ko tu is jo nori - jau senai aisku, kad jis statistas ir nelabai supranta apie ka pats rasineja Perpasakoja tik ka kazkur skaite ir tiek. Vejas siaip perdengia saule gana neblogai, bet cia reikia nagrinet globaliu mastu. As ta is savo ir pazistamu praktikos zinau. Pvz kai buna ziemos sezonas ir saule realiai tedirba gal tik apie 10% pajegumu apie 5 menesius, visa sita labai neblogai kompensuoja daznas vejas. Ir kaip taisykle - jei nusistovi bent savaite "stiliaus" - tada buna sauleta ir saule uzpildo su kaupu. Pagrindinis minusas atsinaujinancio energetikoj - tai reikia kazkokiu akumuliaciniu pajegumu - kompensuot trumpalaikes prastovas. Situ neperdengia nei vejas nei saule. Saule turi privalumu - nes stabiliau dirba ir beveik sutampa dienos ciklas su vartojimo ciklu. Sita reiketu skaiciuot ir vertint baziniam supirkimo ne rinkos ikainiais tarife mazinant "saugojimo dali". Vejui sita tarifo dalis turetu but didesne. Su norvegais yra taip - jie nekaupia visos danu energijos dideliais kiekiias - tiesiog savo elektrines paleidineja paros ciklais. Pasiima paprastai pigu naktini pertekliu, o dienom paleidzia savo hidro ir kompensuoja danu dienos trukumus. Bet norvegai aukoja tam ekologija - isderinti upiu hidro rezimai sunaikina pvz upine zuvininkyste. Bet jie gali sau ta leist, nes sito resurso turi daug. O pvz mes Lietuvoj labiau danu kailyje esam. Mum energetikoje butina vystyt uzdara akumuliacija. Kruonis gana pastas ir atsilikes pvz - nors jis geriau nei isvis nieko akumuliuojancio neturet. Mum energetikoj reiketu statytis dar viena valstybini uzdaro tipo - dvieju baseinu "Kruoni-2" (is "saugojimo mokescio dalies") ir vystyt miestu ir privaciu namu akumuliacini sildyma nes turim centralizuotu sistemu per daug. Taip pat valstybe turetu finansuot individualia sildymo apskaita centralizuotiems namams - kad atsirastu reali sildymo vartotoju rinka. Viso sito principe ner - ziureta tik is verslo pozicijos - nors cia Lietuvos energetikos esme ir ateitis Reikia ir konkurencija stiprint viduje salies. Dabar smaugia vartotojus vardan dotuojamo ir proteguojamo monopolinio energetikos verslo rodikliu... Kas blogiausia - visos partijos, nera normaliu energetiku ir Lietuvos patriotu... Visos iniciatyvos principe tik is Europos puses...