Branduolinis kuras į baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę dar neatvežtas, tačiau Lietuva jau derasi su Austrijos gamintoju dėl 4 mln. vienetų jodo preparato įsigijimo. Mūsų šalis ketina beveik už milijoną eurų įsigyti tabletes dar anksčiau, nei bus atidaryta atominė elektrinė kaimyninėje šalyje.

Austrijos gamintojai net sutiko sumažinti pakuotes, o finansavimas gali būti skirtas iš kitų metų biudžeto.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė, kad galbūt bus randami ir kiti finansavimo šaltiniai, tačiau bet kokiu atveju – tabletės bus perkamos.

Tiesa, tabletės bus išdalintos ne visiems, o tik tiems gyventojams, kurie įsikūrę iki 100 kilometrų spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės. Jiems bus išdalinti 4 milijonai tablečių. Į šį ruožą patenka ir Vilnius, kurio esą nereikės evakuoti, jei sprogtų atominė elektrinė Baltarusijoje.

Tabletės bus išdalintos gyventojams, kiekvienam suaugusiajam teks po dvi tabletes, vaikams – po vieną. Tai paaiškėjo sveikatos apsaugos viceministrui Algirdui Šešelgiui Seime pristačius artimiausius pasirengimo planus galimam incidentui Astravo atominėje elektrinėje. Jodo tabletės padeda mažinti radiacijos kaupimąsi skydliaukėje. Jos yra dalijamos ir Vakarų šalių gyventojams, kurie patenka į atominių elektrinių veikimo zonas.

Baltarusijos energetikai neseniai viešai pripažino, kad didžiausią iššūkį kels atominės elektrinės įjungimas.

Įsigis ir išdalins

„Žinodami Astravo atominės statybų grafiką, mes dar pernai analizavome jodo preparato poreikį. Nors statybos vėluoja, tačiau jau šiandien esame pasirengę įsigyti jodo preparatą“, – sakė viceministras.

Pasak jo, „per mėnesį ar pusantro“ jau gali būti įsigytas reikiamas kiekis jodo tablečių. Paskaičiuota, kad tam reikės beveik milijono eurų, sakė viceministras.

„Tabletės galioja penkerius metus, o po to gamintojas gali pratęsti jų galiojimą neribotam laikui“, – pridūrė A.Šešelgis.

Jis mano, kad tablečių išdalinimas bus sudėtingas procesas. „Kiekvienam jo kalba paaiškinsime, kada reiktų vartoti tas tabletes, bet tai bus sudėtingas procesas“, – sakė jis.

Tiesa, vėliau jis sakė, kad su gamintoju dar buvo konsultuojamasi dėl galimų kiekių, terminų, pakuočių.

Baltarusija pirmąjį reaktorių žada paleisti šių metų rudenį, tačiau gali būti, kad atidarymo data vėl bus nukelta.

Seimo laikinoji grupė, sukvietusi tarnybų vadovus, trečiadienį aptarė Lietuvos pasiruošimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai netoli sienos statomoje Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Tokie susitikimai Seime rengiami reguliariai.

Pavadino „griežta pozicija“

Tiesa, Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro patarėjas Aurimas Laucius tokius planus pavadino „pakankamai griežta pozicija“.

„Lietuvos pozicija išdalinti jodo tabletes visiems, gyvenantiems 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, yra gan griežta pozicija. Net Baltarusijoje tokios tabletės bus dalijamos gyvenantiems 30 kilometrų atstumu, Belgijoje – 20 kilometrų, Suomijoje – 5“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.

Sveikatos apsaugos viceministras sakė, kad jodo tabletes vartoti reikės nebent tuo atveju, jei bus tokia rekomendacija. „Reikės turėti su savimi“, – paaiškino viceministras.

Pirmieji perspėjimai apie incidentą Astravo atominėje elektrinėje turėtų būti paskelbti per valandą.

Pataria neskubėti evakuotis

Kaukia sirena, atėjo žinutė į telefoną, per LRT radiją ar televiziją transliuojamos perspėjamos žinutės – tokie pirmieji perspėjimo signalai pagal planą turėtų pasiekti Lietuvos gyventojus, jei Astrave įvyktų atominis incidentas.

Pirmas dalykas, kurį gyventojai turėtų daryti sužinoję apie avariją Astrave, – likti viduje, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

„Jeigu įvyktų kokia nors nelaimė ir reikėtų pranešti žmonėms, mes tuoj pat išplatintume žinutę, gavus žinutę trys veiksmai – eiti į vidų, likti viduje, laukti informacijos“, – trečiadienį Seime kalbėjo E.Geda.

Anot jo, tik sužinojus apie avariją jokiu būdu nereikėtų skubėti evakuotis, nes užterštumas lauke būtų didesnis nei viduje. „Užterštumas viduje būna mažesnis nei lauke, jokiu būdu nepulti evakuotis, nes lauke gali būti užteršta labiau“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas.

Beje, departamentas laimėjo Europos Komisijos skelbtą projektą, kuris esą leis geriau pasirengti reagavimui į galimą incidentą.

Lietuvos institucijos yra apskaičiavusios, kad visapusiškam pasirengimui reikėtų 600 mln. eurų. Lietuvoje taip pat planuoja surengti pratybas.

Branduolinis kuras – jau rudenį

Seimo laikinoji grupė, trečiadienį aptarusi Lietuvos pasiruošimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, susirinko paskutinį kartą prieš rudenį, kai elektrinėje jau atsiras branduolinis kuras.

Ankstesniais metais svarstyta, kaip kovoti su netikromis naujienomis, jei pasklistų melaginga žinia apie incidentą atominėje elektrinėje, kaip elgtis evakuacijos atveju ir pan.

Trečiadienį tartasi, ar šalies institucijos yra pasiruošusios naujiems iššūkiams, kokių veiksmų būtų imamasi.

Atominė elektrinė Astrave statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data numatyta šiemet rudenį.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.

„Černobylyje“ matė „vyriausiąjį vadybininką“

Pasienyje su Baltarusija bus įrengtas telefono stotelių tinklas. Jų iš viso bus 43, ir jos turės sureaguoti į radiacinio fono padidėjimą.

Tiesa, Hidrometeorologijos tarnybos atstovas Donatas Valiukas sakė, kad pasienyje su Baltarusija nėra orus stebinčios stoties. Jei radioaktyvus debesis atslinks greitai, nebus suspėta į tai sureaguoti.

„Mes turime informavimo sistemas, kurios leistų įspėti valstybės vadovus“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos atstovas A.Laucius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys pasigedo asmens ar institucijos, kuri koordinuotų visą reagavimo darbą.

„Pažiūrėjome serialą „Černobylis“, ten irgi buvo didysis vadybininkas, turėjo mokslinį patarėją – tai toks žmogus turi būti ir Lietuvoje. Kas tas vyriausiasis dispečeris?“ – klausia komisijos pirmininkas V.Poderys.

Komentarai (1)