Pradedamas pirmasis toks projektas pasaulyje – Jungtinė Karalystė statys gigantišką smagratį ir tai padės dar geriau įsisavinti atsinaujinančių šaltinių energiją

toks projektas gal ir neblogai. bet viena ziauri konstrukcine klaida jau jame kaip matau yra. toki smagrati reikia patalpint giroskopo zieduose - nes kitaip jis saveikaus su zemes sukimusi. sito niekaip neisvengsi - pastates stacionariai. ir del to praradines energija ir byres pastoviai guoliu sistema... dideliam smagraty sita atramos lauzymo jega bus kolosali... amerikieciu Beacon firma del sitos labai elementarios klaidos subankrutavo irgi tokius smagracius bande gamint... o cia ziuriu ant to pacio greblio lipa vel... smagraciai yra puikus trumpalaikis energijos kaupiklis. geriau net uz akumuliatorius ir superkondensatorius. bet ju problema yra mechaninio pobudzio. "priinkaruoti" per pamata stacionariai - saveikauja su zemes sukimusi tiesiogiai. ir sitas saveikavimas labai lauzo konstrukcija. net kokybiskiausius guolius sueda faktiskai momentaliai... ------ projektas tikrai nera nei pirmas, nei naujas. as zinau maziausiai du buvusius panasius. o prieskary aplamai masiskai panasiais idejas state. tik kad sitas gana didelis.

Berods Utenoje pastate didziuli smagrati padangoms smulkinti, tai ji isukti reikia savaites, tiek pat stabdyti, teisingai toki smagrati saules elektrines diena isuktu, nakti atiduotu elektra, geras sumanymas.

Man užkliuvo, kad smagratis vertikalus – paguldžius, spaudimą būtų galima sumažinti.

Tai kad cia seniai naudojama technologija, skiriasi tik mastelis. Tokius smagracius galit rast UPS'uose, dazniausiai jie naudojami ten, kur jokiais budais negalima likt be sroves net ir trumpam laikui. Todel naudojamas toks device'as ir jo funkcija yra uztikrint energijos tiekima nuo sutrikimo issoriniam tinkle iki tol, kol uzsiveda dyzeliai. Smagratis sukasi vakuume, skyscio arba magnetiniose guoliuose, todel energijos nuostoliai minimalus. Jei gerai pamenu, ju naudingumo koefic yra labai panasus ar net geresnis nei bateriju, priklausomai nuo guolio tipo. Tik tiek, kad jie uzima daug daugiau vietos. Is kitos puses, reikalauja maziau aptarnavimo, nereikia "siltnamio" ir palyginus su baterijom, jie yra "amzini" ir be talpos degradavimo. Jauciu minimam projekte atsiranda papildomu sunkumu del planuojamo dydzio, bet cia viso labo inzinerine problema, ne kazkas naujo ir nematyto. AAA000, jei tvarkingai paskaiciuos, guoliai ten bus netoli amzinu. Vienas tokio guolio pavyzdys yra tavo HDD, kuris turi toki vadinama "self acting air bearing". Tavo HDD gi neturi proceduros guoliu keitimui, taip? O suktis jis gali desimtmecius, savo pastoviais 7000 rpm. Kazkur esu skaites, kad HDD mechanine dalis skaiciuota 25 metam ir net po ju tikriausiai ne guoliai ten susideveje, nors dinaminiai guoliai net nera patys paciausi. Del giroskopiniu efektu, tingiu skaiciuot (o ir neturiu duomenu), bet mano spejimas butu, ju efektas naudingumui bus minimalus. Punktyras, konstrukciju yra vertikaliu ir horizontaliu, bet as nematau logikos tavo pasakyme, kad butu galima kazka sumazint pakeitus asies krypti. Mase liks ta pati, reiskia ir apkrovos liks tos pacios. Keisis tik atramu/guoliu geometrija.

problemos esme yra tame, kad viskas priklauso nuo smagracio svorio. HDD ar pvz kokie nedideli varikliai sitos guoliu issidevejimo problemos neturi, nes jie neturi didelio svorio besisukancioje dalyje. tiesiog dedadamas salyginai labai didelis guolis ir prailginamas atsparumas kad ir iki 25 metu. HDD mechanika skaiciuota ne ilgaamziskumui, o tikslumui. ilgaamziskumas HDD cia kaip salutinis efektas. o vat smagratyje problema atvirkstine, ten kuo daugiau svorio - tuo daugiau energijos prikaupia. tada i atrama papildoma statine jega. arba kuo didesnis diametras disko - irgi daugiau energijos prikaupia - bet tada dideja lauzimo jega. ta prasme dvi atvirksciai proporcingos mechanines problemos. smagratine kaupykla - ten ir svoris ir diametras kuo didesnis - tuo geriau. prie tam tikru apsuku net pats diskas nelaiko - sutruksta gabaleliais kaip grudintas stiklas. ir jegos tokios, kad blogiau nei sprogimas visa pastata sugriauna... -------- kur tu rasai vakumas VIDUJE - tai cia tik pacio smagracio trintis i atmosfera. CIA ISVIS ATSKIRA PROBLEMA - kuri tiesiog nesunkiai sprendziama. siaip HDD pasidomek labiau - yra serveriniai diskai, kur 10k rpm arba net 15k rpm. tai net ten sita itaka yra. ir naudojamas mazesnio skersmens diskas! kad sumazint sonini lauzima ir padidint tiksluma. nei tipiniuose buitiniuose 7200 ar 5400 rpm. kur diskai viso korpuso diametro. siaip skirtingose planetos vietose amplitude lauzimo jegos skiriasi. jei pastatyt horizontaliai planetos sukimosi asies centre - tada ilgiau laikys tokia kaupykla. cia siaip stato kaip suprantu pakankamai netoli - bet tikrai ne centre sitas dalykas labai dideliuose varikliuose pvz buna, kur guolyklos santykinai mazesnes ir greiciau susidevi. tai pvz yra net prigalvota sistemu, kaip pakeist guoli ant veikiancio variklio ir pan. ar ten hidraulinio tipo guoliai naudojami, kartu su mechniniais. ir pan. butent smagratyje cia bus ziauri problema sitos problemos visiskai nebutu - jei pvz daryt skraidancia kaupykla tada nesaveikauja. o jei pvz idet smagratine kaupykla net i automobili, kuris kaip ir nelabai stabilus ant zemes - tai smagratis kebula sulanksto sakykim darai posuki - tai smagratis neleidzia pavirst automobiliui ant sono. o iscentrine jega lauzia prie kelio - ir sulinksta kebulas arba isplysta atramos ----- dar yra variantas - naudot skysta kuo sunkesni metala smagratyje. tam tikrose konstrukcijose sita problema dalinai issisprestu. pvz jei daryt sferoida koki. skystas metalas susibalansuoja - jei konstrukcija netiksli. cia pvz koks gyvsidabris tiktu. bet problema su uzterstumu tada, nes junginiai nuodingi... ----- be giroskopo ziedu is esmes nera jokio pigaus (ilgaamzio-patikimo) mechaninio sprendimo. jei toks sprendimas nenumatytas - cia pinigu plovykla... ta jegaine-kaupykla normaliai tiesiog nedirbs ir tiek. bus istisam remonte ar "derinime"

AAA000 minimos jėgos (Koriolio?) mažiau veiktų. Aišku, idealiu atveju reikėtų statyti ašigalyje, tada jų veikimo neliktų (vertikalaus montavimo atveju Žemėje tokių taškų nėra).

"Giroskopinis efektas" ar koks ten jo tikras pavadinimas - labai nesunkiai išsprendžiama problema. Į pagalbą ateina paprastas fizikos žinojimas. Besisukantis smagratis turi kažkokį judesio kiekio momentą (L) kuris apibūdinamas kaip vektorius 3d erdvėje. Jei smagračio ašį padarysime lygiagrečią žemės ašiai, tai besisukant žemei L vektorius visada bus nukreiptas ta pačia kryptimi, nebus jokių laužimo jėgų bei papildomų guolių apkrovų. Kaip atrodytų toks smagratis? Jei statytume jį šiaurės ašigalyje, tai jo ašis turėtų būti statmena žemės paviršiui. Jei statytume pusiaujyje - ašis būtų horizontali paviršiui, nukreipta šiaurės-pietų kryptimi. Smagračio ašies kampas su horizontu priklausys nuo to, kokioje platumoje nori statyti. Pvz statant Lietuvoje, smagračio ašis turėtų sudaryti maždaug 55 laipsnių kampą su horizontu

Tikiuosi, kad smagratį projektuojantys inžinieriai šiuose pasisakymuose kažko sau naujo nesužinotų , nors pats aptarimas įdomus, bent jau man...

Manau, tai nepanaikins efekto, nes po 12 valandų smagratis bus verčiamas žiūrėti į priešingą pusę.

Jei smagračio ašis lygiagreti žemės rutulio sukinosi ašiai, tai ji ir liks lygiagreti visada, net ir po 12 val.

- Kad supaprastinti ginčą, gal pirma susitarkim kokios konkrečiai jėgos diska verčia keisti judėjimo kryptį? - Kiek aš suprantu: a) jeigu smagračio ašis lygiagreti sukimosi ašiai, smagratį veikia tik vienas svarbus faktorius - inercija iš žemės centro į inercija veiktų ir ašį ir diską. - Tad smagračio diskas turėtų būti tik statmenas žemės paviršiui, o ašis lygiagreti žemės ašiai. Kokios nuomonės?

sita jega, kur lauzo smagraciu guolius - vadinasi precesija. jos poveikio nera tik zemes sukimosi asyje. o ten nepastatysi tos saugyklos giedriax - tu uzmirsti kita jega - gravitacija tavo atvejis veiktu tik kosmose - jei du objektai butu suristi lynu ir darytu tokio tipo sukimasi. tada tu butum teisus. ta prasme jei padarai giroskopinius ziedus - smagratis sukasi lygsvaroje ir per para padaro toki kaip posvyrio lanka. o paskui po paros grizta i tokia pacia padeti. aukstyn kojom neapsivercia - bet padaro pilna rata. va sitai ir sugrauzia guolius nezinau - cia sunku isaiskint zodziais - nes zemes sukimasis nelabai matosi. visi ji suvokia atvirksciai - lygtai sakykim saule sukasi apie nejudancia zeme. uzslenka visu isivaizdavimu ant nejudancios zemes naktis ir diena, ir pan ta prasme jei tave pririst prie to smagracio - suprastum tada nes galvot reikia apie du poveikius bendroje sistemoje. jei mes nesuprantam, kad zeme sukasi (zinojimo neuztenka) - tada ir nesuprantam, kas yra precesija. kai demonstruoja toki bandyma - visi kazkodel galvoja kad cia kazkoks vos ne stebuklas ar "gudrus" triukas nezinau - kokiu nors video paziurek, pvz kur isideda smagrati i dvirati ir kai bando daryt posuki - ta jega pradeda veikt dviracio rema AKTYVIAI. butent per guolius - nes ten atramos taskai. tu kai isuki smagrati - padarai balansa su zemes sukimusi. o kai bandai pasukt rema - sita pusiausvyra priesinasi butent per gravitacini poveiki. vejo jegainese irgi yra tas zalingas poveikis. jei labai dideleje jegaineje (didelio diametro), kurios sparnuote isisukus - staigiai butu vejo gusis kitu kampu - subyret gali gabalais jegaine. del to pagreitintai susidevi sparnai. ar ten malunsparniu sparnuotes. o smagraciu atveju - guoliai arba susprogsta smagratis (kazkur nuo 20-30k rpm) ------------ nera tokios jegos kaip koriolio jei tu vartoji savoka "jega" - nesupranti tiesiog yra koriolio "efektas" - ta prasme matomas arba juntamas reiskinys. blogai kai visokie idiotai suvelka i matematine israiska ka mato - bet nesuvokia veikimo. - tada niekas ir nebesupranta, kas ten is tikruju vyksta cia kaip aiskint saules judejimo danguje trajektorijas matematiniais apibrezimais tipo "ratu" sukasi ir pan briedas - neteisingos savokos ir apibudinimai tam beveik bet kurioje pasaulio kalboje yra. nors is tikro tai tu judi ir arteji prie saules ir vel nutolsti... mazdaug po 13 tukstanciu kilometru kasdien. plius antras efektas - tuo paciu metu per metus dar ir apskrendi saule ratu. jei zeme butu permatoma - suprastum tada - nes kiaurai sviestu. o kad skrendi apie saule - reiktu kokia veliava i saules sona ikist ir sustabdyt ja pacia su tuo smagraciu - panasiai irgi yra, tik isvis net nesimato niekas dar reikia neuzmirst, kad lygiai toki pat efekta sukelia ir saule - tik kad lauzimo i guolius ciklas yra metinis. bet jis irgi yra, tik kad maziau aktualus

Kodėl kalbant apie precesiją manoma jog žemės ašis juda ratu tik šiaurės ašigalyje, o pietų ašigalis stovi vietoje? Kas jį laiko vietoje ypatingai kosmose? Beje precesijos metu ar keičiasi žemės rutulio geometrija? Teoriškai turėtų, juk būtent dėl to ir laužomi smagračio guoliai. Kaip tada tai atsiliepia žemės geografijai ir apskritai klimatui?

AAA000. Del giroskopiniu efektu. Nu xz, nieko giroskopinio neskaiciavau jau kokius gerus 15 metu, bet precesinis greitis zemes sukimosi yra 1 apsisukimas/para. sukimosi apie saule 1 apsisukimas/metai. Kampiniai greiciai bus mazi, tai ir giroskopiniai nuostoliai/jegos bus mazi. Tiesa, kad pilnai ivertintumem reikia zinot kitus parametrus. Kas ir kiek ten galetu suktis pats googlint siuo metu tingiu. Del guoliu. Guolis yra pilnai scaleinamas mechanizmas, jei kazkas veikia tavo HDD tai pilnai galetu veikt ir sitam smagraty. Jei islaikysim tuos pacius parametrus. Siaip HDD net nera geriausias pavyzdys ir jie ten nera kazkuo ypatingi, yra ir geresniu ir ilgamziskesniu ir laikanciu didesnes apkrovas. Tik paprastesniu turbut nera:) Giedrax ir vanduo4 - abieju geri pastebejimai. Punktyras. Kazka maisai del Koriolio. Koriolio pagreitis ir jega F=ma(koriolio) yra iscentrine jega. Jei tavo smagratis yra balansuotas, tai asiai jokios apkrovos jis netures. Tures itakos pacio smagracio geometrijai. Skerspjuvio profili skaiciuot reikes taip, kad jis nuo iscentrines jegos neislakstytu i gabalus.

vistiek jull manau nesupratai kaip cia veikia tas lauzimas. yra net irenginys - paremtas tuo lauzimu. vadinasi giroskopinis stabilizatorius. priklausomai nuo sukisamo energijos kiekio galima isgaut pageidaujamos jegos lauzima. gali pats pasiskaiciuot. ta prasme sitas dalykas panaudojamas naudingai. tik atvirksciai. padaromas svertas i atrama ir jo gale sumontuojamas giroskopas. per atrama jis susirisa su zeme. ir pvz plaukianciam ir belenkaip judanciam laive gaunasi stabili prirista prie zemes platforma. lyg stovetum ant nejudancios zemes. tik ten naudojamos nedideles jegos. keliasdesimt kilogramu giroskopas maksimum. ir jis per precesija saveikauja su zemes giroskopu. nu kaip giroskopine sistema. bet jega isgaunama kolosali - keliasdesimt tonu galima laikyt stabiliai su nedideliu energijos kiekiu. o cia pats smagratis simtai tonu. su lygiai tuo paciu efektu atitinkamu ten net jei tarp atramu bus tik keli metrai - drebes zeme kelis kilometrus aplink net jei precesija keli milimetrai tebus kas valanda. varikli pvz sustabdo. ar sakykim ventiliatoriuose ir hidroelektrinese naudoja labai dideles guolyklas santykinai mazai masei. o cia gi esme butent didele mase ir negali stabdyt. tik letint-greitint

...........▲ ..............(jegos lygios).................................(F1 > F2, adjustint galim kaip norim, .................................................................. padaryt, pvz, kad F1 butu lygi bet priesinga ...................................................................smagracio statinio svorio sukuriamai jegai ...................................................................nominaliam rezime, jei kiti parametrai leidzia) Taip, yra tokie irenginiai stabilizavimui, bet ten prcesijos greiciai nesulyginami su zemes sukimusi.

- Kaip matau tu visiems teigi kad geriausiai viską supranti, bet taip ir nesugebi paprastai paaiškinti kaip tas laužimas vyksta. Vis pilstai ir pilstai iš tuščio į kiaurą, o kur konkretumas? Dėl ko mes ginčijamės? - Tavo atsakymas precesija ir viskas. Matai, tuos pačius reiškinius žmonės gali suprasti skirtingai ir netgi kladingai, tame tarpe ir tu. - Vienintelis tavo svarus argumentas, kad kažkadais buvo tokia problema. O tai kaip ją sprendžia dabartinis mokslas? - Beje, ką reiškia tos tavo šypsenėlės, nes sekant loginę tavo komentaro seką, aš nematau joms jokios priežasties bei kodėl jų tiek daug? Gal tu tiesiog juokiesi kai rašai ir kalbi ar kaip? - P.s. čia nebuvo sarkazmas - tiesiog diskusija be konkretumo yra beprasmiška.

Jei kas nesuprantat, kaip padaryti, kad smagračio guolių neveiktu žemės sukimasis skaitykit dar kartą Giedriax komentarą. Galų gale pasiimkit gaublį ir giroskopą mažiuką, priklijuokit giroskopą su plastilinu 55 laipsniai ties Lietuva ir jį įsukit, tada pasukinėkit gaublį. Jai giroskopo ašis sutaps su gaublio sukimosi ašimi jokių laužimų nebebus. Jei dar nesupratot įsivaizduokit, kad Žėmė yra ne rutulio formos, o cilindro ir tada dėkit kur norit giroskopą tik svarbu kad jo ašis būtu lygiagreti cilindrui, galima bus sukinėti kaip nori guoliai neturės papildomos apkrovos dėl precesijos. OK Žemės sukimasis nebeturi jokios įtakos, bet darbar liko kita inžinerinė problema kreivai stovinti ašis žemės paviršiaus atžvilgiu ir todėl prireiks kitokių guolių, nei paprastų rutulinių. Manau tam geriausiai tiks atraminiai guoliai, tiksliau hibridas įprasto ir atraminio guolio, geriau pora kiekvienam gale iš įprasto iš atraminio guolio, tam kad atlaikytu guoliai beveik visą rotoriaus svorį.

Geriau vieną kartą pamatyti, kaip veikia precesija, nei savaitę teoriškai diskutuoti. https://youtu.be/ty9QSiVC2g0

Mes žinom kaip tai veikia ir matėm tokių video daug. Ką tu nori pasakyti konkrečiai dėstyk, nes jau yra išdiskutuota visa tema nuo giroskopo precesijos iki pat guolių (ne)apkrovimo. AAA000 pirmas gerai pastebėjo problemą, bet kažko ten iki galo pats nelabai supranta. Ar visi supratot, kad jei sutampa giroskopo ašis su ašimi aplink kurią nori sukti visą giroskopą, tada precesija nepasireiškia. Kas turit blogų HDD galit pažaisti, beto sudėjus du hdd, kad suktusi priešingomis kryptimis ir susukus abu į krūvą su izoliacija tas efektas kompensuojasi, bet guolių laužymas niekur nedingsta, tik kompensuojamas vieno prieš kitą.