KTU mokslininkas: sukaupta energija šildyti namus visą žiemą – praktiškai įgyvendinamas uždavinys

Toks vaizdas kad turguje ėmė interviu iš dieduko mėgėjo gyvenančio dar 80tuosiuose, kokių dar žinių reikia parinkt akumą, googlej gali researcha padaryt per valandą dvi, pagal talpos, ciklų skaičiaus ir kainos santykį išsirinkt sau tinkamą chemiją

Man tai keisciausia siame reikale yra tai kad siuo metu kiekvienas vartotojas yra verciamas pats sau isirengineti AEŠ bei baterijas. Viskas turetu vykti industriniu lygiu vienoje vietoje. Tiek baterijos, tiek AEŠ. Nera ekonomiskai naudinga kiekvienoje vietoje atskirai planuoti & konstruoti & priziureti visa tai. Elementariausiai jau vien silumos nuotekis yra lygus pavirsiaus plotui, kai energijos saugojimas yra lygus kubui, pati fizika vercia tureti didelius irenginius, jau nekalbant apie ekonomika. Cia gal zemes plotu tam neuztenka? Pilna tos vietos dar o ir populiacija prades greit mazet. Na pas mus jau mazeja. Nesuprantu. Kitais metais didinami nauju individualiu namu reikalavimai is A+ i A++, spiegsit

klysti. tik saugojimas/kaupimas racionalu stambint. gamyba kaip tik reikia skaidyt. nes tada gauni didesni galios patikimuma (del balansavimo) ir tinklo neuzmusamuma (nes neimanoma sugriaut isskaidyto tinklo - nera stambiu mazgu griaut tiesiog). cia panasiai kaip su internetu vyksta - viena rysio mazga uzblokuoji - per kitus susirisa... isskaidytam dideliu laipsniu energetiniam tinkle vyksta tas pats. musu tinklai tiesiog atsilike - vis dar centralizuoti-labiau vienpusiai. kai centralizuot tereikia tik kaupima (aisku proto ribose - tik del ekonomiskumo motyvo).

Uzstrigo sitas sakinys, na tai pasikeis ir operatoriaus paslaugu kaina. Stambinimas visada pigiau, be isimciu. Ka reikia daryti tai mazinti energijos sanaudas, ko nereikia tai versti kiekviena atskirai saugoti ar gaminti. Na susides visi tas baterijas ir kolektorius o kas poto? Pasikeis technologijos atsiras geresniu, decentralizuotas sprendimas nesuges atsinaujinti taip greitai kaip centralizuotas.

Silumos laidumas proporcingas indo pavirsiaus plotui, saugomos energijos kiekis - turiui, taip. Tik jauciu busi pamirses, kad jei turesi talpa kazkur toliau nei tavo kiemas, tai vamzdyno plotas irgi bus reiksmingas nuostoliu saltinis. Plius, sakykim, tau reikes 50 tonu vandens vienam bustui, cia jauciu dar gana konservatyvi prielaida. Prie tokiu kiekiu, noredamas daryt kazka labai centralizuoto, tu labai jau greitai susidursi su problema, kad tavo talpa pasidarys labai dideliu ir komplikuotu statiniu.. Plius kazin, ar populiaru butu tai Lietuvoj, individualistai mes. Plius prisidedu visokios apskaitos, apsaugos, administracijos ir t.t., ir taip be galo..

apie 150-300 tonu vandens, cia kazkur 6m x 6m x 6m turis metams. Tai sunkiai imanoma individualiam bustui ir visiskai netinkama mieste.

Nu ok, pabandom paskaiciuot: Imam idividualaus namo laukiniu pavirsiu plota 350m2, su A+ silumine varza 0.1Wm2/K. Vidutine metine lauko +8C, vidaus 20C. Sidymo sanaudos: 350*0.1*12=420W, arba 13.3GJ/metams Sakykim, vandens zemutine bus +20, virsutine +60C, jei tam neuzteks saules kolektoriaus, sildysim, pvz., atliekama elektra. Vandens specifine siluma 4.18kJ/kgK 13.3*10^6/4.18/40=80t vandens tokiu atveju. Prie to reiketu pridet namo vedinimo, talpos ir vamzdyno nuostolius. Plius, karsta vandeni... Toliau skaiciuot tingiu, jauciu tavo 150t galetu but arti realaus. 150t butu mazdaug 5m diametro ir 7.5m ilgio talpa. Imanoma, prie geru noru. Galima butu pvz., ne tiesiog bandyt viska sukaupt "backoj", o naudot koki silumini siurbli, kol gana silta ir didelis naudingumas imt is oro, po to is backos. Plius, daug protingiau butu atsaldyt ka ten turim iki daug zemesnes temp ir panaudot siluma, o ne vien sildyt ora ar grunta. Naudodami siurbli, itariu, galetume sumazint ta talpa kokius 3 kartus, tiesa, atsirastu kitu islaidu...

kiek galima demontruot bukuma? nori isimciu? pvz perduodama srove elektros laidu. yra labai plonas laidas - kuris kai didele srove - kaista, ir perdega. nes per plonas. ir yra labai storas laidas. kuris irgi nuo dideles sroves perdega - faktiskai sprogsta net. nes nesugeba atiduot silumos i aplinka. kaip plonas laidas. efektyviausias visada buna tik tam tikro storio. kai parinkta tinkamos sroves ir suderinta su laido silumos isskaidymo galimybem. jei per daug kaista - reikia storint. jei nera dideliu sroviu - reikia plonint. ne stambinimas pigiau. o tik logistines islaidos. bet jei yra technologine riba (ar kokia nors kita savybe-poreikis) - stambinimas pasidaro tik brangiau. ir dar brangiau kvadratu dazniausiai... su atominem tas nutinka. kai sprogo viena - CCCP sugriuvo - nebepaveze stambinimo islaidu - kurios turejo atpigint nu cia del stambinimo vaikymosi tokiu kaip tu - kur nesupranta energetikos... bet kazkas paaiskinino stambinima, ir isimylejo ideja... tai dabar ir kliedi stambinimo meile i visas puses... sudek visos Lietuvos uzaugintas bulves i viena kruva - juk stambinimas pagal tave visada efektyviau - ir liksim be bulviu ir su kruva skolu debiliniams bulviu veziojimams vardan stambinimo... kurgi - efektyviau visada - be isimciu... nusiperkam gal automobilini akumuliatoriu (25kg+) ir prijungiam prie mobilkos. nu ir nesiojames. visur ir visada. juk efektyviau stambinimas. be isimciu glusas...

skaiciuoji gerai - bet tas imanoma. yra tokiu projektu. vakaruose pagrinde. skaiciau kad kazkoks miestas termine saugykla stato. visam miestui. ezera apsiltinta daro. siluma ten kaitaliosis kazkur 10 laipsniu tik intervale, ir bus tiesiog ant skirtumo dirbanti elektrine. cia skaitau labai didele centralizacija. islosia patikimuma. bet vartotojai tures moket uz logistika - kuri didele kainos dedamoji. elektros tinklai is esmes yra pati maziausia dedamoji logistikos - kazkur apie 20-30%. ir ja dar galima mazint iki kazkur 5-10% - jei daryt labiau decentralizuotus. o pvz centralizuoti silumos tinklai -yra visika nesamone - ten logistine dedamoji virs 50%... vakaruose juos senai nebevysto - nes silumos centralizacija - tai tiesio pinigu ismetimas balon. o pas mus vis dar kliedi - kad cia pazanga...cia kaip ruseliai - su savo "nera analogu" taip pat yra keletas individualiu namu, kur turi metinio rezimo silumines talpas. saugo vandeni. temperaturinis rezimas mazdaug 40 laipsniu intervale. nes gali geriau apsiltint (nes salyginai maza backa, o ne ezeras). talpa uzima apie 10% namo. ji statoma namo centre ir storai apsiltinama. su iranga gal ir kokiu 15% namo uzima. visiem kaimynimniams runkeliams cia kulturinis vaizdo sokas butu - jei toki nama statytum Lietuvoje bet kiek skaiciau - tai namas labai komfortiskam rezime. ta prasme nebesijaucia siluminis sezoniskumas - kai ten visokios pripelijusios sienos ir panasiai. taip pat nama galima statyt mazesnes termines mases(kai naudojami iprastiniai - labiau runkeliams tradiciniai sildymo budai ) dar zinau yra sveicaru berods firma, kur stato daugiabucius (skaiciau apie ju projekta ten kazkur 8 butai gal buvo). backa gigantiska vien bakelis (backos viduje), kur karsta vandeni tam namui ruosia - mazdaug kambario dydzio yra keli vystytojai ir kitur. net pas ukrainiecius vienas yra - viska beveik sukisa ka uzdirba pats - bet neturi pinigu tai projektai jo tokie labiau bomziniai...

ir sita vieta neteisingai imi. tu neivertini vesinimo islaidu. o labiausiai neivertini pereinamuju etapu . jei lauke virs 20 laipsniu tada eina neigiamos energijos sanaudos - kurios isvis neatsispindi tavo suskaiciuotam energijos poreikyje - nes tu pagal silumine varza su isore paimei... tu suvidurkinai kaip buhalteris. o jei lauke 30 laipsniu, o viduje 20 laipsniu - tai sildymo energija yra neigiama - nes laukas sildo nama. tu gauni energija aplamai dykai. o tavo skaiciavimuose vistiek vyksta teigiamas pastovus poreikis, kuri atseit reikia kompensuot nes taip daro buhalteriai. kompensuoja skirtuma. ta prasme as tenorejau parasyt kad cia supaprastinta buhalterine metodika netinka tiesiog. cia ne kazkokia marketingo vadyba, kur stumdo vadybininkeliai prekybos centruose - kai tau ipirsineja apsiltinimo medziagas sildyme tai netinka. sienos siluminei varzai - taip. bet cia ne ta nagrinejam ------ jei trumpai - tu suskaiciavai kazkokia lempine vienakartinio panaudojimo backa, kurioje tilptu energijos kiekis tam tikrose laikymo salygose (irgi lempinese). prie lempines situacijos, kai vyksta 12 laipsniu pastovus temperaturinis nuotekis per fiksuoto sandarumo siena... va ir viskas, ka tu ten suskaiciavai... o toliau tingejai mastyt - tik kelias neblogas prielaidas uzmetei (jos beja teisingos )

Eik tu interneto per Wi-Fi decentralizuot

Individualiam namui visa "free energy" sistema kainuoja tik 3-5k€ (on grid saulės jėgainė po subsidijų su +36% planu) + generatorius (jei dingtu elektra). Visa kita neturi prasmės ir neatsiperka, o ypač cheminiai akumuliatoriai. Dar prieš 5 metus saulės jėgainės buvo perbrangios, o dabar jau atsiperka. Miestuose kur yra centralizuoti šilumos tinklai būtu labai sveikintinas dalykas jei būtu saulės energijos (šilumos pavidalu) didelės kaupyklos pvz apšiltinti baseinai. Kažkur skaičiau kad tokiem baseinam su itin sūriu vandeniu net nereikia apšiltinti viršaus galimai net ir apačios ir šonų, nes karštas vanuo nusistovi apačioj, nes druskingesnis vanduo irgi apačioj nu kažkas tokio. O per vasarą pats baseinas kaupia šilumą, kaip saulės kolektorius. Įmesiu nuoruodą vėliau.

Jei trumpai, tai apytiksliai primeciau, kiek silumos mums truksta ir kiek vandens reiketu, nes man myslius 150-300t pasirode daugoka. Jei projektuotum tokia sildymo sistema tai jos skaiciavimas neapsiribotu 3 eilutem ir pradiniu duomenu nebutu vien namo isoriniu sienu plotas ir apytiksles temp, bent as laikau tai savaime suprantama (bet vistiek, koncepto pirminis vertinimas gal prasidet ir nuo tu 3 eiluciu).

+1. Bachuriukas teisingai parase, apsimoka tik kolektoriai, tai taip ir zmones daro siuo metu, stato kolektorius, priduoda energija, susimoka uz saugojima. Visa kita tai... Senas 20 metu namas sildomas kokiais briketais kainuoja apie 600 Euru per sezona. Visiems sitiems mechanizmams, izoliacijoms, kasimui ir pan tu galetai isleisti tik apie 4000 euro, nes kitaip tai prasta investicija.

Siai dienai taip, bet jei atsinaujinantys populiares ir valstybei ir gridui reikes is to gyvent, o ne susimoket energijos tiekejui subsidijas, plius atsiras rimtas disbalansas. Va tada gali tokia sildymo sistema but verta demesio ir jos efektyvumas jauciu galetu but geresnis nei bahuriux aprasytas. Kitas logiskas variantas butu jei statysi ten, kur isvis nera el linijos, o atvest kainuoja daug. Is vis, kol nera sintezes, reikes galvot apie kaupimo sistemas, jei noresim kazkaip ribot co2, o backa tavo kieme, galinti akumuliuot puse MWh galetu but gana rimtas energijos saugojimo irenginys.

Sūraus vandens terminis akumuliatorius/kolektorius atrodo šitaip. Ir dar https://en.wikipedia.org/wiki/Solar_pond Na čia labiau pietų Europai gal bet ir čia manau tiktu.

Cia sitie "Solar pond" ar "Salt pond" yra skirti saules energijai surinkti. Teorinis maksimumas efektyvumo yra 17%, realiai veikiantis apie 2%, saules kolektoriu butu 60%. Jei individualiam namui reikia netoli 10 kvadratiniu metru, tai sito pondo individualiam namui reiktu apie 300 kvadratiniu metru.. Thermal praradimas smarkiai krenta krentant baseino dydziui, todel pagrinde statoma tik itin dideli baseinai ezerai su apie 5 MW galiomis. https://energyeducation.ca/encyclopedia/Solar_pond Jei toki pats sau isirengtai be izoliacijos tai atsaltu per diena kokia speju ziema. O jei izoliuotai tai del dydzio kastu geriau net neskaiciuot. Realiai tinka tik centralizuotiems sprendimams ir tai kazin tiek verta.

1. Bahuriux, pasižiūrėk laiškus. 2. Saulės elementai gamina elektrą, kolektoriai - šilumą. 3. Net jei pačią šilumą vasarą susirinksi visiškai nemokamai, kiek kainuos pigiausias talpos variantias 150 tonų? Gyvenime neatsipirks, tai kam spangti? 4. Kaip ir bahuriux sakė, sailės elementai, pridavimas į elektros tinklą ir naudojimas kada tau reikia. 5. Iš kur tos baimės elektros subalansavimo? Jokių problemų rinkoje nėra, ir pačios elektros gamybos kainos nesudaro nė 5% kainos, kas rodo, kad nėra ten jokių bėdų subalansuoti. Paklaidos dienos prieš nuspėjant galias neviršija 8%, Lietuvoje net dar mažesnės turėtų būti, kas vėlgi nėra jokios rizikos. Tuo labiau, kad saulė ypač gerai koreliuoja su elektros vartojimu. 6. Centriniame šilumos tinkle yra vietos galbūt atsirasti centriniam vėsumos tinklui, kur ta pati atlikeinė šiluma galėtų būti panaudojama šaldymui.

Tai aš ir nerašiau, kad individualiam namui naudoti reikia. Aišku kad neverta naudoti tokius grandiozinius projektus, nes PV saulės elektrinės jau nukonkuravo viską visų rūšių energijos šaltinius net ir malkas (nebent kas savo miško turi ir neskaičiuja savo darbo).

Imortalit, straipsnis ir diskusija yra apie perspektyvas, mano manymu, tai nereiskia, kad kas nors is musu jau puola ieskot backos. Jei atsinaujinanciu dauges, balansavimas bus rimta problema, kuria galima sprest dviem budais: turet kaupimo sistemas arba turet perteklinius pajegumus, kas yra brangu. Isivaizduok, kas butu, jei visi gamintu 50% is atsinaujinanciu. Lietuva, kuri nera blogiausioj padety, turi Kruoni, kuris, prie 0.7TWh https://lt.wikipedia.org/wiki/Kruonio_h ... trin%C4%97 ir metinio suvartojimo 10.47TWh https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/elekt ... ti-amziaus Dengia nei daug nei mazai - 0.7/10.47=6.6% pajegumu ir pilnai "ikrautas" saugotu edit: 11.3GWh, kai per para mes suvartojam 28.7GW T.y apie sezoniskuma nera nei ko kalbet. O daugelis kitu saliu neturi net nei tokiu pajegumu, nei vietos jiems irengt, jei kalbam apie hidroakumuliacija. Kazkada, belamindamas bandziau ziuret kokios kaupimo alternatyvos ir problemos. Priejau isvada, kad 50% atsinaujinanciu globaliai, nors imanoma pajegumu prasme, neimanoma del kaupimo problemu. T.y imanoma tik taip: instaliuojam koki 150% pajegumu atsinaujinanciu ir 100% iskastiniu. Sezono metu uzgesinam visus iskastinius, ir balansuojam su jais nesezono pokycius. Jei iskastiniu dalis dides, isikast backa gali pasidaryt ir pigiausias sprendimas. O tai jei tiekejas bus priverstas pristatyt visokiu molten salt, tam, kad pasaugotu tavo el., jau ir paros laike, tai tai kainuos bapkes. Vnz., backos as dar neieskociau, bet 5x7m neuzstatyta vieta kieme gal reiketu palikt del visa ko:)