Štai kuo bus keičiamas dyzelinis kuras Lietuvoje: atsiras SGD pildymo punktai ir bus pradėti „žaliojo“ vandenilio panaudojimo tyrimai gamtinių dujų infrastruktūroje

Dujomis varomi automobiliai per kokį 30 metų taip ir neišpopuliarėjo. Greičiausiai taip yra dėl netobulų sprendimų ir technologijų. Politikų sprendimai skamba kaip siūlymas naudoti arklį vietoj traktoriaus nes arklys mažiau teršia gamtą.

Didele dalimi tai yra dėl to, kad nėra infrastruktūros. Infrastruktūros nėra, nes nėra auotomobilių. O šiaip kurti infra dėl kokių 10-15 metų, verslui tikrai neapsimoka. Kaip valstybei/sąjungai, gal ir apsimoka, reikia skaičiuoti.

Jei cia apie LPG dujas kalbama, tai yra joms infrastruktura, ir net labai gera, kokie 6 metai vazineju dujomis ir del uzpildymo nesu turejes problemu. Labiau uzknisa kad tai dar vienas mazgas kuri turi priziureti, ypac jei pataupai ant irangos. O del automobiliu paplitimo, gal kitose valstybese nedaug skiriasi kuro kaina tarp duju ir benzino, ar kuras nesudaro dideles sumos palyginus su draudimu, parkingu ir keliu mokesciu. Bet manau kad jei dyzelis butu brangesnis arba uzdraustas, dyzeliu vairuotojai detusi dujas, nes benzinu daug kilometru sukti butu tikrai per brangu.

Nice, beneficial piece of writing. We appreciate you this high-quality subject matter, I’m guessing you’ll on a regular basis get more web log, due to the fact Document I’m fascinated by this unique niche. May possibly right now search for this short article describes. Thank you catalog!

Dyzeliui dedantis dujas, dyzelio vis tiek reikia. Dyzelinas veikia ne tik kaip kuras, bet ir tepa detales.

Gal kas daugiau žinote kaip reikalai su dujomis asmeniniame lengvajame dyzeliniame auto? Teko skaityti, kad dujos juntamai sumažina suodžių susidarymą. Būtent tai aktualu, nes daugiausia važiuojam mieste ir greit pildosi suodžių filtras. O tada pastoviai įsijungia suodžių deginimo režimas, kuris stipriai iškelia sąnaudas ir reikia susigalvoti reikalų užmiestyje, kad spėtų išdeginti ir grįžtų į normą. Gamintojo garantinio praradimas nebeaktualu, nes jau pasibaigė. Prie to paties 2017 metų straipsniuose teko skaityt, kad pvz. įdėjus tokią sistemą Lietuvoje komerciniam transportui panaikina taršos kategoriją. Tai ar nuo to laiko pakeitė įstatymus? Nes jei nepakeitė, tai įdomiai gaunasi - iš vienos pusės skatins ir kolonėles diegs būtent komerciniam transportui, o iš kitos - nebegalėsi normaliai eksploatuoti, jei į komercinį dyzelinį įsidėsi.

Ne LPG, o LNG. LPG CO2 atžvilgiu nėra geriau nei benzinas, tik dėl kitų junginių geriau.

Otto/benzininiame variklyje yra uždegimo žvakė, o dyzeliniame dujų neuždegsi, reikia ir dyzeliną kartu kūrenti, automatiškai sistema sudėtingesnė ir sutaupymas menkesnis, spėju, norint tiksliau reikėtų googlint, jei būtų atvirkščiai seniai dyzeliuose dujų bakai pūpsotų.

Suskystintos gamtines dujos SGD arba tarptautinis trumpinys CNG yra puiki alternatyva mano manymu, nemazai viesojo transporto jau vazineja, kiek zinau bent Siauliu autobusai tai tikrai. Pats uzsienyje gamyklini automobili eksploatuoju tris metus ir ne vieno trukumo nepastebejau, vaziavimo komfortas ir eksploatacija kaip paprasto benzino, jokio visiskai kvapo ar panasiai ir is esmes, ekonomiskiau gal netgi nei dyzelis, ~400km uz ~16€ vaziuojant vidutiniu 140km/h cia kalbu apie vokiskas kainas. Beda ta, kad tokios degalines irengimas yra zymiai brangesnis. Na ir slegiai- jei LPG ~20bar, tai CNG ~200bar. Todel ir uzsienyje infrastruktura nelabai ypatinga, bet jei Lietuvoj bent didziuosiuose miestuose irengtu, jau butu puikus postumis.

ech... LPG - Liquefied Petroleum Gas - suskystintos dujos (propanas- butanas) t.y kas buitiniuose balionuose, dabartinėse degalinėse ir tt LNG - Liquefied Natural Gas- suskystintos gamtinės dujos (tai kas šiuo metu dujų terminale) tiesioginio panaudojimo planų girdėta, bet įgyvendinto reikalo neteko išgirsti (greičiausiai dėl infrastruktūros trūkumo, nes pačiam skystintis gamtines dujas sudėtinga) CNG - Compressed Natural Gas - suspaustos gamtinės dujos. Tai kas praktiškai visuose dujotiekiuose, kas ateina centralizuotai į namus ir pan. Tiesiog suspaustos, su šitomis dabar daug važinėja viešojo transporto įvairiuose miestuose, bet vėlgi kitam transportui neišvystyta infrastruktūra, nes užpompavimo kompresoriaus namuose nepasistatysi, (arba jei jau ir pasistatysi tai ir būsi pririštas prie namų) o miesto autobusai ir taip pririšti porie savo autobusų parko, tai jiems nebėda..

ka tu cia nusisneki. balionuose VISUR tik SUSLEGTOS dujos. suskystintu niekur nera. jos tebuna tik tanklaivyje. dar buna pervezimo transportas - kur suskystintas gali veziot - bet cia reikia infrastrukturos. pas mus nemanau kad investuos i suskystintu infrastruktura - nes brangu. o visur naudojime yra dvieju tipu suslegtos dujos. tiesiog tik suslegtos naturalios dujos - nieko papildomai nedarant (prideda ten kazkokiu del kvapo merkaptanu - kad smirdetu, bet sudetis duju - naturali). ir yra dujos su fiksuotu misiniu - kur jau kontroliuojama proporcija (paprastai perdirbtos is naftos). taip vadinamos buitines arba masinines - ten jau islaikomas kazkoks misinio standartas su reglamentais visokiais. naturalios suslegtos dujos gali but kaloringesnes - pvz norvegiskos. nes skirtinguose greziniuose - skirtinga proporcija. ir su mazesniu kiekiu kaloringesniu duju toliau nuvaziuosi. ar greiciau ikaitinsi puoda. nors slegiant kompresorium (uzpildant baliona) telpa tiek pat KUBATUROS. gali islost. gali pralost (jei sudinos sudeties dujas slegsi). o kai perki uzpildyta gamykliskai baliona - gauni standartizuota misini. va ir viskas. duju kaloringumas dujotiekiuose parduodamas reguliuojant kaina vartotojams. del to ji ir gali kazkiek sokinet. nors idiotai galvoja, kad cia valdzia TIK visada kaina duju kelia - kad nuplest. AISKU TA daro valdzia . bet buna - kad moket daugiau reikia uz didesni kaloringuma - keo os lotp saltionio dujas pirko. pvz amerikieciu labai sudinos dujos - kaloringumas zemas. jei privarytu i dujotiekius - puoda virtum trigubai ilgiau ir pasiustu pensionai - nuverstu valdzia suskystintu duju asmeniniai automobiliai irgi yra - bet jie problematiski. sudetingesne technologija - nes isdujint is skyscio - ir saugot saltyje - papildoma iranga reikalinga (automobilio viduje). o islosiama tik kad uzsipildyt stoteleje technologiskai paprasciau. kas vartotojui pofig is esmes... jis nepajunta skirtumo.

Jei paimti dujų žiebtuvėlį tai kokiu pavidalu jame yra dujos ? Kuo gi skiriasi suslėgtos nuo suskystintų jeigu dujos suslegiant paverčiamos į skystas kaip ir jas atšaldant iki atitinkamos temperatūros. Mano supratimu skiriasi tik taikomos technologijos norint suskystinti dujas.

Bendrai informacijai, nes kazkas kaip visada i filosofija krypti linkes: LPG- propan/butan misinys, slegis ~20bar. CNG- metano dujos, slegis ~200bar.

Yra toks dalykas, kaip kritinė temperatūra – aukštesnėje konkrečių dujų neįmanoma suskystinti vien slėgimu. Propano kritinė temperatūra 96°C, butano kritinė temperatūra 152°C. Todėl kambario temperatūroje jas galima nesunkiai suskystinti vien slegiant. Tuo tarpu gamtinių dujų pagrindinio komponento – metano – kritinė temperatūra yra -83°C. Kambario temperatūroje jas slegiant, jų suskystinti nepavyktų.

bent vienas komentaras i tema biski . sitas dalykas vadinasi frakcijos. jei kazkuri duju frakcija nesuskysteja - tai kaip galima tokias dujas vadint suskystintom? arba jei suskystinta frakcija is duju sudeties yra atskiriama-pasalinama - kaip tai galima vadint kazkokiom naturaliom-iprastom-pribezdetom dujom?

Jo dėl LNG tiesiog automatu suvariau CNG tikrai. Vilniuje daug tokių autobusų, ir autobusų parkai turi stoteles, bet šiaip jų beveik nėra. Yra planas ES visose maigstralėse įrengti infrastruktūrą ir fūroms pinigus mokėti, kad pirktų ne dyzelines, o CNG. Tiesa, kaip ir sakiau, tai yra pereinantis sprendimas, kurio pereinamąjį laikotarpį gali pratęsti, jei visgi pavyks atpiginti biodujas. Galų gale nueis iki elektros vis tiek, vienu ar kitu pavidalu.