Vos vienas apsisukimas ir energijos užtektinai 2 dienoms – tokios gigantiškos vėjo jėgainės pasaulis dar nematė (Video)

https://www.renewableenergyworld.com/20 ... bine/#gref 14 MW siemens turbina

idomu kada sparnuotes pasieks medziagu atsparumo ribas generatoriu tai galima daryt kokio nori dydzio ir 100% perdirbt. bet va sparnuotes jau pradejo kauptis kaip siukslynai, nes sparno (ypac sparnu galiuko) nusidevejimas sparteja...

Nuo ko devisi sparnu galiukas?

Teoriškai būtų galima pagaminti labai didelį kiekį elektros plote kuriam reikia toms elektrinėms, plius galima viską iškelti iš sausumos tai ir dėl vietos nereikėtų jaudintis.

Tokias turbinas galima naudoti kaip telekomunikacijos bokštus. Nereiktų telekomunikacijos bendrovėms investuoti papildomai į bokštus, o žinant kad LT vėjo jėgainėmis rūpinasi valstybė tai visose regionuose atstotų tv, radio ir kitų telekomunikacijų bokštus. Jau nekalbant apie išaugūsį autonomiškumo lygį tik didelė dalis jų turės stovėti ežeruose ar sausumoje.

Ant vėjo jėgainės sunkiau bus aptarnauti kaip telekomunikacijų bokštus. Taip pat jie dažniausiai yra atokiau nuo gyvenviečių, todėl tik kartais tai būtų galimas sprendimas. Kadangi telekomunikacijos bokštų jau turime daug, tai nelabai bus aktualu. Vėjo jėgainėmis rūpinasi valstybė? Apie ką jūs čia? Visos vėjo jėgainės yra privačiose rankose, na tik Ignitis kaip ir AB, kaip ir valstybinė įmonė, bet valstybė nesikiša tiesiogiai į jos valdymą. AAA, ir vėl senomis žiniomis džiaugiasi. Taip, vėjo jėgainių sparnuotės sunkiai perdirbamos buvo, tačiau yra jau ne vienas projektas, kurie iki kitų metų pabaigos tas sparnuotes pradės perdirbinėti, ir net iškasinėti jau palaidotas, nes pradės trūkti žaliavos trumpuoju laikotarpiu.

Nuo trinties į orą. Jei mentės ilgos, galiukai ima judėti viršgarsiniu greičiu. Tokia pati bėda su sraigtasparnių mentėmis būna.

telekomunikacijai gali būt daugoka radio trikdžių... bet kaip transliavimo bokštas gal ir galėtų veikti, jei mentys netrukdys? Gali antenos SWR šokinėt kaip patrakęs kai mentys suksis, ypač šlapios.

Efficiency trends for wind turbines types versus tip speed ratio. Ištikro susidėvi menčių galai dėl erozojos ir vibracijos. Dulkės, smėlis, vabalai ir tt prie tokių greičių turi energijos labai daug mentės atžvilgiu ir veikia menčių galus kaip abrazyvas. Dar dėl trubulencijos gali atsirasti vibracijos kurios irgi kenkia kompozitinėms medžiagoms jei ilgą laiką dirba tokiuse rėžimuose. Gali apšalti sparno profilis dėl oro srauto išretėjimo virš profilio ir darytis areodinaminis bardakas dar didesnis nei normaliai, kai oro drėgnumas didelis, o temperatūra nedidelė. Mačiau žiemą kai kada net neįjungia vėjo jėgainių net jei yra šioks toks vėjas, nes prie tam tikrų sąlygų nebenaudinga pagamintą energiją naudoti menčių atšildymui. Dar toks nepalankus dalykas, kad ant mentės, ašies ir viso bokšto apkrova yra kintama, net tada kai vėjas nekintamas. Nes apačioj dėl boundary layer (anglų k.) oro greitis yra mažesnis nei aukštai, tai kol apeina ratą mentė gauna kintamą jėga pastoviai lankstoma mentė tas nėra į sveikatą nei vienam esminiam jėgainės komponentui, o ypač pačioms mentėms.

buhalteriniai pezalai. kaip ir su padangu, atominio kuro atlieku, asbesto, plastiku, kitu kompozitu perdirbimu. visuomene vercia perdirbinet - tai padare marketingini triuka, skyre dali nuo pelno ivaizdziui pagerint, kad parazitu lobisteliai galetu pakvakset tu apie situos projektus kalbi? nes kitu nezinau... o tokiu tai bus dar ne vienas... gal net koki mega jegaines sparna pries sukviestu kvailiu minia specialiai supjaustys i daug daliu. ir kiekvienai daliai po atskira perdirbimo projekta organizuos. kas gali zinot? jei megajegaine prototipas su specialiai perdirbamais sparnais - tik viena - tai zaliavu saltinis perdirbimui labai ribotas - kiti du sparnai bus buhalterino aukso nerealios vertes... tada visai suprantama, kad perdirbio gamykla siuncia darbuotojus ne perdirbinet, o zaliavas savo veiklai atkasinet-uzkasinet... o buhalteriams kaip tau teparodo tik kasinejimo proceso atkasimo etapa

tikrai ne. seniau gamino reduktorinio tipo vejo jegaines, kai sugreitina planetiniais reduktoriais. tai tas virs 4 kartu uz veja yra optimaliausias rezimas, kai jau kompensuoja trinti reduktoriuose. letesne sparnuote pradeda gamint daugiau karscio nei energijos ausinimui palaikyt, ir perkaista ir perdega ten pereinamieji rezimai. o tai ka tu rasai - yra krastine riba - apie 7 kartai - kai jau triuksmas nerealus siaip stengdavosi i mazdaug "4 kartai" ant "vidutinis vejas" orientuotis. kai atsirado bereduktorines reguliavimo sistemos - visa sita iskart paseno. ir dabar zemutines efektyvumo ribos nebera. liko tik virsutine. tai daba zaidzia su visokiais "gudresniais" sparnais. kur vartosi dalis sparno ir pan. subyra megejiskos kompozitines sparnuotes per 1-3 metus... ar ten kokios kinietiskos... pramonines irgi neilgaamzes - nemanau kad ilgiau kaip 20-30 metu tempia...nu nebent istisai nesisuka pas mus mazesni vejai - tai maziau aktualu. bet kur daug prikista - ten tarsa globali. sparnuociu apskaita reiketu padaryt pasauliniu mastu, nes speju didele dali skandina kur nors vandenynuose cia visi bezda del VDV ismetalu, nors jie is esmes persidirba patys. o jus pvz mastot, kad kompozitai is esmes tas pats asbestas. ir kompozitas - kuris ne siaip ant stogo ramiai guli, o dyla akryviai sparnuoptese ir net pavojingais kritiniais rezimais juda. kvepuojat jus situ sudu. kuo aukstesne vejo jegaine - tuo daugiau paskleidzia byrancios nuo erozijos sparnu mikro daleliu tarsos i aplinka. bent viena toki tyrima kur nors kas nors skaitet, kad kas atliktu? ekologijos zinovai didieji

Net as nuo tiek acto apsinesiau.

Namų ūkiams skirtos 300W ir galingesnės vėjo turbinos energiją pradeda gaminti (~10% nom. galios) kai vėjo greitis siekia apie 3 m/s. Nominali galia pasiekiama vėjo greičiui pakilus iki 12 m/s.

Kol kas vienintelį būdą sugalvojo, malt ir maišyt su betonu. Gal tu eik geriau Muskui aiškint, kad raketos nekristų, buhalteri knowitall.

Kol vyksta raketos minkštojo nusileidimo sistemos tobulinimo darbai nuspręsta išbandyti raketos valdymo sparnų sistemos veikimą ir surinkti duomenis reikalingus darbų pratęsimui. Tai buvo aštuntojo testinio erdvėlaivio prototipo bandomasis skrydis. Gali būti, kad devintoje ar dešimtoje versijose išvysime minkštojo nusileidimo bandymus.

nesumaisei temos?