"Panasonic" baterija namui energiją galės tiekti visą savaitę

idomu, kokio dydzio si baterija, gal galima tokias montuoti ir i automobili?

skamba kazkaip labai gerai

pritariu valdziui, tai buvo mano pirmoji mintis skaitant antraste

dar ne tokio gerumo bus prikurta Manau but tokia baterija gerai pritaikoma prie saules elementu ar vejo jegainiu,, jei ji is ties sugeba tiek daug viduje energijos sulaikyti. ech laukiu nesulaukiu kada lietuvoje toki dalykai bus naudojami placiu mastu.

Pilnai gali naudoti bet kiekvieni akumai turi savu niuansu. Beje akumai ne vien talpa apsiriboja. Tai jau zmones perka is ebeyaus akumus, tik reikia pirkti organizuotai ir dideli kieki, kad pigiau gautusi. P.S Straipsnio paveiklsiuke jau pagalvojau, kad sita vargana dezute aprupins japonu seima o_O

Gera mintis!

gal ir pakaktu savaitei LCD mazam telikui ziurint i para 1 val, LED apsvietimo lemputems, Laptopui ant taupaus rezimo 1-2val per para, geriau netbukas, kas dar saldytuvas? pamirskit, apie saldytuva vien normalus saldytuvas suestu sita batarke per para.

"vien normalus saldytuvas suestu sita batarke per para." aklas spejimas turint omeny, kad nebuvo sakyta kokia ten talpa. tarkim 168kWh talpos baterija, tai 1kW(teoriskai) galetu visa savaite vartot be kazko konkretesnio nieko cia neprispeliosi.

cia as mazdaug primeciau sita moduli kuris paveikslely. 168kW tai jo kaina butu kaip dvieju namu ir dydis kaip dvieju rubu spintu

168 kW nieko nesako, reikia talpos kilovatvalandėmis, tada bus galima spręsti apie galimus gabaritus ir kainą. Energetikos kompanijoms tai labai nenaudingas produktas, nes vartotojas galės naudoti ir kaupti vėjo, ar saulės jėgainės energiją ir nepirks energijos iš jų. Manau, kad pirkėjų atsiras, nes dabar labai trūksta ilgaamžių, didelės talpos ir gilaus iškrovimo akumuliatorių namų energetikai, taip pat elektromobiliams. Kaina irgi negalės būti kosminė, nes nesnaudžia ir kinai, todėl konkurencija padarys savo, tik neaišku, kokia padėtis su gamtiniais ličio ištekliais ir kiek ilgam jo užteks.

Seip norint dziaugtis tos baterijos privalumais uztenka uzsisakyt viena is planu kuris brangina elektra piko metu ir nukainuoja ja naktimis. Tada baterija padarai kad krautusi tik naktimis ir gali dziaugtis pigesne elektros energija. Tik neaisku kada atsipirktu visas sitas malonumas. Seip man idomiau masinis tokio daikto pritaikymo poveikis... taip sakant gamechanger efektas, nes tada manau nebereiktu tiek daug elektriniu ir kuri laika tikrai galetumeme issiversti su tuom ka turim. Nebeliktu suvartojamos galios svyravimu (juos butu galima valdyti, panaudojant beterijose esancius rezervus arba jas kraunant), nes dabar elektriniu statoma tiek, kad butu galima patenkinti vartotoju poreikius (nedigtu elektra) per jos suvartojimo pika, o jei sita baterija paplistu tai uztektu elektriniu tiek kad uztektu patenktini vidutini elektros suvartojima. Plius atsivertu naujos galimybes vejo maluneliams ir saules kolektoriams. Bet kaip visada, kol gyvename monetarineje sistemoje viska (tuo paciu ir ateity, kurioje gyvensime) lems kaina...

jei viskas taip gerai skambetu jie iskart butu sake kad y masinas des tas batareikas,nes pelns zymei didesnis butu nei zaistis su namais,del to speju kad ta batareika tikrai normaliai vietas uzsims ir kaina bus mazai kam ykandama

Keista, kad žmonės neatranda kitokių būdų efektyviam el. energijos kaupimui. Akumuliatoriai turi viena bėda, kad jų pakrovimo ir iškrovimo ciklų skaičius yra ribotas. Patikimiau skamba, energijos transformavimas į kitą būseną, karštį, slėgį arba avansu atliktą fizikini darbą, kurį vėliau galima būtu versti į elektrą su minimaliais nuostoliais. Manau, didžiausia visu energetikų bėda yra ta, kad jie neranda būtų, kaip kaupti ir išlaikyti elektrą dideliu ciklų skaičiuje. O gal jie visai ne ta kryptimi dirba. Gal ir nereikia daryti baterijų. Gal geriau daryti mini atominius generatorius.

Seip buvo man kazkada sovusi mintis, kad ar negeriau butu elektra kaupti konvertuojant ja i chemine energija... Pvz panaudojant elektra ir katalizatorius is oro (co2 ir h2o) gaminant benzina, ar kita angliavandenilini jungini. Tik beda, kad greiciausiai naudingumo koeficientas butu apgailetinas...

Ir naudingimo koef. ir bendras darbo laikas, butent apie akumus, kaina ir kita.

O kalbant apie naudingumo koef. dar reikia filosofiškai pasižiūrėti kas yra naudingiau. Vieni skaičiuoja uždaros mini sistemos naudingumą. Nagrinėja tik akumuliatoriu sukauptos ir vėliau atiduotos energijos kiekį, kad ten būtu kiek įmanoma mažiau nuostolių. Bet ar kas pagalvoja truputi platesniu požiūriu. Juk būna sistemų paprastų ir sąlyginiai neefektyvių, kurios sugeba kaupti didelį ciklų kiekį. Jos turi savo prasmę, kai reikia panaudoti vėjo energiją. Nes būna tokių momentų, kai vėjo jėgainė generuoja perteklių energijos, o skirstomieji tinklai nenori supirkti to pertekliaus. Tai tokios perteklinės energijos praradimas jau savaime mažina globalų energijos panaudojimo efektyvumą. Ir kartais tokie praradimai viršija protu suvokiamus nuostolius (šimtus kWh per metus). Kai neturi iš ko rinktis, tai tinka visi būdai kaupti perteklinę energija. Juk atradus būda panaudoti perteklinę energiją, kad ir su efektyvumo nuostoliais, tai vistiek gamtos nemokamai dovanota energija. O nuostoliai, kaip sako žmonės: "dovanotam arkliui į dantis nežiūrima".

Truputis informacijos tingintiems skaičiuoti. Pagal Lietuvos energetikų duomenis vidutinė šeima per mėnesį suvartoja 400 kWh elektros energijos, t.y. 100 kWh savaitei (tame tarpe šaldytuvas apie 7 kWh, dulkių siurblys 5 kWh ir t.t., visa kita apšvietimas, televizorius, kompiuteris ir elektrinės viryklės). Kaina 140 Lt/mėn. Su tuo 100 kWh, naudodami apie 20 kWh 100-ui km automobiliu galim nuvažiuoti apie 500 km, 100km į valandą greičiu. Laikau, kad tai labai netaupūs skaičiai. Sekantis klausimas - kokio dydžio turėtų būti tas akumuliatorius. Teoriškai 100 ampervalandžių rūgštinis akumuliatorius, prie 10 V įtampos talpina 100x10=1000 Wh, 1kWh energijos, reiškia reikėtų 100 tokių akumuliatorių. Bet laikoma, kad Li ionų akumuliatoriai apie 5 kartus talpesni, taigi reikėtų apie 20 tokios apimties akumuliatorių, o tai yra apie 3 x 3 ir sukrauta dviem aukštais, tai būtų maždaug 50 x 80 x 40 cm, apie 160 litrų, plius čia neįvertinta, kiek užima masyvūs rūgštinių akumuliatorių korpusai. Mano nuomone labai logiškas vaizdas. Kaina gi galėtų buti apie 2000 Lt gamybos pradžioje. Pasaulio ličio ištekliai šiandien vertinami apie 10 milijonų tonų (pažiūrėkit Internete - Ličio ištekliai). Iš karto tvarkingai organizavus atidirbusių surinkimą bei įvertinant technologijų tobulėjimą, pakaks ilgam.

Tai pritarsiu tau, nes teisingai kalbi . Na pertekline energija kaip ir visuose energijos gamybos buduose elektrine energija vercia siluma ir nieks jos nekaupia, nes jei taupom tai neapsimoka daugiau ir ka isradinet jei nieko nesigaus ir taip. O kas del straipsnio tai daugiau reklama ir propaganda - tiesiog kvailiu ieskojimas

perteklines energijas nieks nenaudoj del to kad uz dyka jos nieks nedalins,o ir moket nieks nenores.Cia pan butu kaip tu turetum dvi masinas ir kaimyns atejas viena pasiskolintu is taves kol tu su ja nevazineji

Biski blogai isivaizduoji. Mat ne is visu energijos gamybos budu gali paiimti pertekline energija. Pvz neseniai klaidziojau po IAE puslapi ir ziurinejau ten ataskaitas, ten kazkur prie gedimu buvo parasyta, uz vieno is priverstiniu generatoriaus prastovu per metus nuejo i niekur 3000kw/h energijos. Zinoma gali mazint reaktoriaus galia istraukdamas serdis, bet visa laika nesusiskaiciuosi tiklsaus poreikio. Tai cia vienas dalykas, o pvz su vejo energetika, tai tu pertekliu gausi ne visada, o tik retkarciais ir jei yra, geriau kokiam garazui sildyt panaudot, zinoma, jei tiek daug jos dar gausi. Girdejau per radija, kad lyg nenorima statyti didelio galingumo vejo generatoriu, nes neva tinklai nelaikys apkrovos. Uztat ribojama galia, nors Lietuvoje su veju nelabai ten ir yra jo O tavo antroji masina nera perteklius(na dalinai), mat tu gali isgauti darba kada tau jo reikia, o ne visa laika kaip atominese elektrinese.