400 MW galios kelias: elektrą „iš nieko“ gamins gatvės ir plentai

Surinkti dalį švaistomos energijos nešvaistant dar daugiau energijos tikrai įmanoma, čia nepateikiama jokių techninių detalių ir nieko mums nesigaus įrodyti, arba paneigti. Demonstracija parodys kiek tai ptaktiška, gal ir nepavyks, dažniai tokie ekperimentai nepavyksta, bet atmesti idėjos nereiktų vien del to, kad ji gali būti klaidinga, su tokiu požiūriu neverta daryti jokų ekperimentų ir tyrimų. Skambinti varpais neturint tyrimo rezultatų irgi nevertėtų, bet be šito negautų finasavimo, todėl reikėtų žiūrėti atlaidžiau į reklamą Automobilio naudingumo koficientas tėra apie 15%, šilumai ir nenaudingai mechaniniai energijai yra išvaistoma gerokai daugiau negu "naudingam" riedėjimui ir potencialo taupyti ten yra sočiai. Mechaninis naudingumas yra iki 40%, 60% visos mechaninės energijos sueina į vibraciją, daugiau negu į riedėjimą.

O as tau smeli siulau puse dienos pagooglinti, o tada atrasyti. Manau tavo nuomone bus kardinaliai pasikeitusi. Siulyciau pradeti nuo Niutono desniu, o uzbaigti galetum pjezoelktriniu elementu veikimo principu. Ne pro sali butu apzvelgti ir skirtingu asfaltu dangu standumo/deformacijos koeficientus.

ačiū, bet nuomonės nekeisiu. dėsnius išmanau, kaip veikia pjezoelektrikas žinau galiu tik pridėti štai ką:

Tavo citata nieko naujo nepasake. O tavo desniu supratimu as abejoju. Vis dar siulau pasigilinti kokios jegos veikia judanti automobili. Jei jau sakoma, kad butu surenkama "issvaistyta potencine energija", tai kaip tu isivaizduoji, kur "dingsta" ta energija dabar, kai vazinejam yprastiniu asfaltu?

Palaikau tuos, kurie mano kad tai padidins kuro sanaudas tarsi pastoviai vaziuotum i kalna. Na taip keliai miksti, tai didina sanaudas, bet pjezoelementu su ivairia papildoma iranga idiegimas situacija dar pablogintu, taigi kuro sanaudos padidetu. Tegul nedaug nuostolio riedejimui padaro vienas pjezoelementas, bet ir pagamina elektros nedaug. Ne daugiau elektriko minetu 15% _papildomai_ automobilio sunaudotos energijos taptu elektros energija. I pjezoelektriku NK cia dar neatsizvelgta. Grubiai apmetus - labai brangus elektros gamybos budas net neivertinant statybos sanaudu. Kas del statybu - dar brangiau. Tegu issivysto pjezoelektriku technologija iki tiek, kad jie tampa pigiau grybo. Bet asfaltavimas taigi milijonais kainuoja. Tarkim padarytu kokia testine atkarpa, abejoju ar po pirmos ziemos dar veiktu tinklas.

jeigu butu yrengti nuokalnese ar tarkim prie sviesaforo tada 100 proc energija uz dyka.

Su dauguma pasisakančių sutinku. Labiausiai deformuojamos važiuojančios mašinos padangos, jos labiausiai ir įšyla, kartu šildo ir kelią. Manau, kad kelias mažai dėl to deformuojamas, jis yra pakankamai kietas, todėl padarius kelią su pjezoelementais, kelias taptų minkštesnis. Šalia padangų deformacijos atsirastų papildomos mašinai sąnaudos dėl kelio dangos deformacijų. Jau vien tai, kad pjezo elementai stovint automašinai negamina el.energijos, būtinai reikia automobilio judėsio, kitaip nėra kaip paimti energijos, taigi užmačios aiškios, jos pavogti iš važiuojančio automobilio. Pagamintos elektros energijos bus mažiau nei sunaudos kuro automobiliai, nes dalis energijos deformuojantis pjezo elementas pasklis šilumos būdu, kitaip ir negali būti. Žinau vienas buvo padaręs vartelius, kuriuos atidarant pompuojamas vanduo. Kiek gi ten sunkiau atidaryti vartelius gal ir nesvarbu, bet visdėlto tai sunkiau. Ir vienu ir kitu atveju tikrai parazitinis energijos iš gavimo būdas.

O nemanai kad einant saligatviu tie patys nuostoliai bus, t.y. bus sunkiau eit? Pabandyk pavaiksciot vasara saligatviu ir ziema kai pusnys iki keliu. Tas pats jausmas? Tiek pat nueisi? Geriau jau tokiu atveju as eidamas saligatviu nesiuos dinama ir suksiu rankomis ja.

Klysti. Visi tie pjezo elementai kely, tai nuostoliai automobiliui. Isivaizduok visiskai kieta kelia ir kietas padangas kai riedama be deformaciju - riedi kaip tiesiu pavirsiumi. Jei tik kelias minkstesnis ir deformuojas - pries padanga riedant visad buna mazytis kalnelis i kuri turi ikilt. Palyginimui labai minkstas kelias tai tas pats kas vaziavimas is kelio duobes, tiek kad tos duobes niekad nesibaigia. Del tos pacios priezasties plentiniai sportiniai dviraciai naudoja itin kietas ir siauras padangas - kad butu kuo mazesnis salytis su keliu ir kad kuo maziau padangos deformaciju (kelio deformacijos cia neaktualios del mazo dviracio svorio)

Gal geriau tu iskart paimk ir atiduok nuo kiekvieno simto kilometru kelis simtus gramu kuro tam kelio savininkui - visime nauda bus. Ir pabandyk paziuret benzino sanaudas vaziuojant asfaltu ir smeliu. Jei taip neiseina, pravaziuok dviraciu ant asfalto ir ant smelio - gal pajusi esme

Tokiu atveju regeneraciniai stabdziai nebus naudingi. O manau juos pigiau isidet nei kelia keist.

1) ne 0000000,1 o 0,0000001 - ismok kur kableli det 2) berods fizikos pamoku nelankei ir apie energijos tvermes desni nieko nezinai 3) jei 0,0000001 energijos teprarasi, tai jie tik 0,0000001 jos ir tegaus. kiek energijos tu prarasi, tiek jie jos ir gaus

Vietoj tu pjezo, geriau kelius kietesnius padarytu ir energinis efektyvumas butu tas pats. Tiek kad vienu atveju vairuotojai sutaupys energija/pinigus, kitu - vairuotoju energija/pinigus pasiims kelio savininkas. Cia ir pasimato kas suinteresuoti tokius kelius tiest