Ateities virtuvė: nuo futuristinės vizijos iki dabartinių galimybių (Video) (0)
Prieš metus viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ pristatė fantastiškai atrodančią ateities virtuvės koncepciją „Heart of the Home“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ją sudaro universalus virtuvinis stalas, kuris atlieka viryklės funkciją: jo paviršiuje galima įspausti duobutę, sudėti ingredientus ir lietimu įjungti kaitinimą. Šitaip stale bus galima suformuoti reikiamos formos virtualų „indą“.
Be to, „Electrolux“ inžinieriai žada, kad tokio stalo paviršiuje bus jutiklių, kurie automatiškai nustatys, kokie maisto produktai ant jo sudėti, todėl galės juos pasverti, pasiūlyti tinkamiausių receptų ar apskaičiuoti kalorijų kiekį.
Tiesa, toks įrenginys į masinę gamybą turėtų patekti tik po gerų dvidešimties metų, tačiau šiandienos inžinieriai jau žengia pirmuosius žingsnius į virtuvę. Tad mėgėjų joje pasisukioti laukia nemažai patobulinimų ir naujovių.
Viską matantis šaldytuvas ir ragaujantis šaukštas
Šiandien vis labiau populiarėja išmaniųjų namų idėja, mat pinga technologijos, leidžiančios sukurti tokį būstą. Įžvalgūs didžiausių IT bendrovių strategai jau šiandien ruošiasi vadinamojo daiktų interneto (angl. internet of things) atėjimui. Išmaniuosiuose namuose dauguma buities prietaisų turės „sprendžiamąją“ galią – įvairių jutiklių bei procesorių, bus prijungti prie interneto ir galės „bendrauti“ tarpusavyje be vartotojo įsikišimo. Jau šiandien galima įsigyti specialių sistemų, kurias sudaro termostatai, patys „bendraujantys“ su namų šildymo sistema ir pagal oro temperatūrą parenkantys šildymo intensyvumą.
Tokie išmanūs sprendimai ateina ir į virtuvę: štai prieš porą metų Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, kartu su lietuviška šaldytuvų gamintoja „Snaige“ sukūrė išmaniojo šaldytuvo prototipą. Toks įrenginys turės įtaisytą vaizdo kamerą, kuri atpažins (pagal brūkšninį kodą ar specialų radijo dažnį skleidžiantį lipduką) viduje esančius maisto produktus. Jei jų trūksta, tada prietaisas sudarys pirkinių sąrašą, kurį galės atsiųsti mums į telefoną ar net išsiųsti jį į elektroninę parduotuvę, kad grįžus iš darbo pirkiniai jau lauktų prie durų.
Įvairūs jutikliai ir mikroprocesoriai tampa vis mažesni, todėl juos įmanoma montuoti anksčiau neįmanomose buvusiose vietose. Štai, tarkime, Masačusetso technologijos instituto profesorius inžinierius Tedas Selkeris prieš kelerius metus inicijavo projektą „Counter Inteligence“: jo tikslas – sukurti tokias technologijas, kurios grąžintų žmones iš restoranų į namų virtuvę. Vienas ambicingiausių inžinieriaus kūrinių – maistą „ragaujantis“ šaukštas, kuriame prigrūsta įvairiausių jutiklių. Toks šaukštas gali nustatyti maisto temperatūrą, rūgštingumą, tirštumą ir net cheminę sudėtį: turint tiek žinių apie gaminamą patiekalą galima siekti skonio tobulybės.
Kiti T.Selkerio vadovaujamos inžinierių grupės kūriniai irgi ne ką mažiau patogūs. Neprisvylantis puodas, turintis temperatūros jutiklį ir radijo bangų siųstuvą, bendraujantį su virykle, kuri išjungia kaitinimą, jei viršijama tam tikra temperatūra. Arba virtuvės kriauklės čiaupas su kamera, kuri nustato, kas yra plaunama – rankos, daržovės ar indai, ir pagal tai parenka vandens srovę bei temperatūrą.
Vakuumas, šaltis ir ultragarsas
Vakuuminis įvairių produktų pakavimas jau įprastas, tačiau yra ir kitų būdų vakuumui panaudoti gaminant maistą. Štai „GastroVac“ prietaisas verda maistą vakuume – tada daržoves galima išvirti esant 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai ir nesuardant jų struktūros bei nepašalinant maistingųjų medžiagų, kas įvyksta viršijus 80 laipsnių karštį.
Yra ir kitas šio prietaiso panaudojimo būdas: prietaiso puode išsiurbiant orą, jis išsiurbiamas ir iš maisto produktų, o įleidus oro atgal, produktai „elgiasi“ kaip kempinės ir sugeria bet kokį skystį, esantį aplink. Tik įsivaizduokime vištos krūtinėlę, prisisunkusią aštraus medaus padažo, ar šviežias kriaušes, persunktas baltuoju vynu, – kulinarinei fantazijai ribų nelieka.
Šiandien kol kas vienintelis įtaisas virtuvėje, kuris naudoja šaltį, yra šaldytuvas, tačiau yra ir kitų būdų žemai temperatūrai panaudoti. Tarkim, „Anti-Griddle“ gali staigiai sušaldyti tirštus padažus ar kitus į masę sutrintus maisto produktus iki –30 laipsnių Celsijaus. Esminis skirtumas tas, kad staigus temperatūros kritimas sudaro kietą plutelę, o vidus lieka tirštas. Prietaisą sukūręs inžinerius Philipas Prestonas net nesitikėjo tokio populiarumo: „Anti-Griddle“ naudoja net baristai (kavos virėjai) – espreso kavai šaldyti ar barmenai – kokteiliams paversti gaiviais saldainiais.
Dar vienas įrenginys „Pacojet“ sugeba supjaustyti stipriai sušaldytą maistą ypač plonai – 2 tūkst. kartų per minutę apsisukantys ašmenys supjausto produktus tūkstantųjų milimetro dalių storio sluoksniais, pavyzdžiui, sušaldytus vaisius paverčia šerbetu.
Ateities virtuvėje triūsia ir vienas žinomiausių buvusių bendrovės „Microsoft“ darbuotojų Nathanas Paulas Myhrvoldas, šiandien dažniau siejamas su patentų karais. N.P.Myhrvoldas yra parašęs kelių knygų ciklą – „Modernist Cuisine“, kuriose aptariamos naujos, labiau laboratorijai nei virtuvei tinkamos maisto ruošimo technologijos. Tarkim, ultragarso plovyklė, kuri dažniausiai naudojama įvairiems laboratoriniams prietaisams plauti, maistą gali padaryti porėtą – garso bangos sukuria jame oro burbuliukus. Vėliau kepant tokie maisto produktai tampa daug traškesni ir sugeria mažiau aliejaus.
