Trimačiai spausdintuvai pasaulyje sulaukia vis didesnio dėmesio, o nuo praėjusios savaitės tokiu įrenginiu galima pasinaudoti ir Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Kaip jis veikia, kiek šis darbas užtrunka ir kiek kainuoja?

Trimatis spausdintuvas pluša MKIC įrengtame ankštame kambarėlyje, kuris jo garbei pavadintas 3D laboratorija. Kadangi kai kurios užduotys trunka net kelias paras, ši patalpa užrakinama ir šaldytuvo dydžio įrenginys darbuojasi savarankiškai.

Įrenginį prižiūrinti VU bibliotekos Elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Julija Niauraitė dar pakeliui įspėja, kad kvapas patalpoje nebus itin malonus. Atvėrus 3D laboratorijos duris nosį suriečia plastmasės tvaikas, bet miestietiškos nosys greit prisitaiko – po kelių minučių jo jau nejaučiame.

Dirba kruopščiai

MKIC įsigytas 3D spausdintuvas objektus lieja iš vadinamojo ABS plastiko (formaliai tai yra polimeras iš akrilnitrilo, butadieno ir stireno monomerų). Jis veikia panašiai, kaip rašaliniai spausdintuvai – tik galvutė juda erdvėje ir purškia ne dažus, o plastmasę, kuri įkaitinama iki 300 laipsnių pagal Celsijų (štai ir tvaiko priežastis!). Kurį laiką padirbėjęs spausdintuvas trumpam stabteli, nusivalo „nosį“ ir pluša toliau – viskas veikia automatiškai, tad kiaurą parą jo prižiūrėti nereikia.

Objektams galima pasirinkti įvairias spalvas (kaulo, baltą, juodą, raudoną, mėlyną, geltoną, oranžinę ar net fluorescencinę – tuomet daiktas švies tamsoje), bet vienu metu galima gaminti tik vienos spalvos detalę, taigi vaivorykštės pasigaminti nepavyks.

Be to, davus užduotį teks apsišarvoti kantrybe: vienu metu užliejamas 0,25 mm storio sluoksnis, taigi jei spausdinamas didelio ploto objektas, postūmis gali būti matomas tik po valandos ar kelių.

Bendras spausdinimo laikas priklauso nuo objekto dydžio ir sudėtingumo: mažiems daiktams užtenka valandos ar kelių, rankoje telpantį daiktą jis gamins apie parą, o didesni projektai gali užtrukti ir kelias paras (maksimalus objekto dydis – 25x25x30 cm).

„Kadangi jis nesugeba spausdinti erdvėje, spausdintuvas naudoja palaikomąją medžiagą toms tuščioms erdvėms užpildyti. Todėl atspausdinus daiktą reikia jį atlupti nuo paletės, ant kurios spausdinama, ir išsivalyti palaikomąją medžiagą“, – pridūrė J.Niauraitė.

Ginklų nespausdina

Kiek šis malonumas kainuoja, taip pat priklauso nuo objekto dydžio: kuo ilgiau spausdintuvas dirbs ir kuo daugiau medžiagų sunaudos, tuo brangiau. „Mes imame mokestį už medžiagas ir įrenginio eksploataciją. Kainos nesikandžioja, bet tai nėra ir pigu, nes medžiagos nėra pigios. Mažesnis objektas gali kainuoti 30 Lt, didesnis – ir kokius 500 Lt ar daugiau“, – sakė J.Niauraitė.

Pirmenybė teikiama mokslo institucijų atstovams, įvairiems studentams (ne tik VU), tačiau jei spausdintuvas neužimtas, gali kreiptis bet kas. Nepriimami tik komerciniai užsakymai, taip pat nepavyks atsispausdinti pavojų keliančių daiktų (pvz., pasinaudoti pasaulyje šurmulį sukėlusio ginklo brėžiniais).

Komentarai (1)